Aglio upė (Agly) — Pietų Prancūzijos upė, tekanti į Viduržemio jūrą

Aglio (Agly) — Pietų Prancūzijos upė: teka per Rūsijoną, Aude ir Pyrénées-Orientales, įteka į Viduržemio jūrą. Atrask upės istoriją, gamtą ir lankytinas vietas.

Autorius: Leandro Alegsa

Koordinatės: 42°46′44″N 3°02′20″E / 42.779°N 3.0388°E / 42.779; 3.0388

Aglio upė (katalonų kalba Aglí, okitaniškai Aglin) - upė pietų Prancūzijoje. Daugiausia teka į pietryčius per Rūsijono lygumą, Oksitanijos regione. Baigiasi Viduržemio jūroje.

Tekėjimo eiga

Aglio upė kyla Korbijero (Corbières) kalvynuose pietų Prancūzijoje ir teka per Rūsijono (Roussillon) sritį iki Viduržemio jūros. Jos vaga daugiausia nukreipta į pietryčius; pakeliui upė pjauna kalvų ir lygumų kontrastus, suformuodama siauras tarpeklines atkarpas ir platesnes slėnio zonas. Dėl regiono tipiško Viduržemio klimato upė pasižymi sezonišku vandeningumu: žiemą ir pavasarį srautai paprastai didesni, o vasarą gali smarkiai sumažėti.

Ilgis, baseinas ir intakai

Upė yra vidutinio ilgio — jos ilgis yra maždaug apie 80 km. Aglio baseinas apima kelis šimtus kvadratinių kilometrų ir jį sudaro smulkesni upelių tinklai, kurie po liūčių greitai papildomai pripildo pagrindinę vagą. Svarbesni intakai yra, pavyzdžiui, Boulzane ir Verdouble, kurie prisideda prie vandens tėkmės ypač lietingais periodais.

Per kur teka — miestai ir kraštovaizdis

Pakeliui į Viduržemio jūrą ji teka per Aude ir Pyrénées-Orientales departamentus. Svarbesni gyvenviečių objektai krantinėse arba netoli jų yra Saint-Paul-de-Fenouillet, Estagel, Maury ir Rivesaltes. Aglio slėnis (Vallée de l'Agly) pasižymi kalvotomis vynuogynų apsėstomis terasomis, o kai kuriose vietose upė įsirėžia į gana stačius uolų tarpeklus (Gorges de l'Agly), kurie yra populiarūs tarp žygeivių ir gamtos mylėtojų.

Žemės ūkis, turizmas ir pavojai

Vandens iš Aglio upės naudojama vietos žemės ūkiui — ypač dirbamų laukų laistymui ir vynuogynams (regionas plačiai žinomas dėl Côtes du Roussillon bei kitų vietinių vyno apeliacijų). Upės slėnis taip pat traukia turistus dėl peizažų, žygių, paukščių stebėjimo ir vietinės kulinarijos bei vyno degustacijų. Kaip daugelis Viduržemio baseino upių, Aglio gali patirti staigias potvynių bangas po intensyvių liūčių, todėl krantinėse ir žemumose kartais kyla potvynių pavojus.

Aplinkosauga

Upės žiotys ir gretimos lagūnos turi reikšmingą biologinę įvairovę ir yra svarbios migruojantiems bei vietiniams paukščiams. Dėl žmogaus veiklos — laistymo infrastruktūros, užtvankų ir intensyvaus žemės ūkio — kyla iššūkiai vandens kokybei ir natūraliems buveinių procesams. Vietos institucijos bei aplinkosaugos organizacijos stebi upės būklę ir įgyvendina priemones, skirtas erozijos mažinimui, vandens naudojimo reguliavimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui.

Apibendrinant, Aglio upė yra svarbi pietų Prancūzijos kraštovaizdžio ir vietos bendruomenių dalis — ji formuoja unikalias slėnio erdves, palaiko žemės ūkį ir prisideda prie regiono turizmo, tačiau reikalauja atsargaus valdymo dėl sezoniškumo ir ekologinių iššūkių.

Geografija

Agly upės ilgis - 81,7 km. Jos ištakos yra Lino perėjoje, į šiaurės rytus nuo Pech de Bugaracho, aukščiausio Korbjero kalno, Audės departamento, 940 m aukštyje.

Galamuso tarpekliais ji įteka į Pirėnų ir Rytinius kalnus, o į pietus nuo Barcarèso įteka į Viduržemio jūrą.

Agly upėje, Karamanoje, Pirėnų-Rytų regione, yra užtvanka, pastatyta siekiant išvengti potvynių ir kaupti vandenį.

Agly burnaZoom
Agly burna

Hidrologija

Agly yra labai netaisyklinga maža upė. Jos tėkmė buvo stebima 42 metus (1967-2008 m.) Estagelyje, maždaug už dvidešimties kilometrų nuo jos žiočių, priėmus jos intako Verdouble vandenis.

Upės debitas šioje vietoje yra 6,31 m 3per sekundę.

Agly, kaip ir kitoms mažoms Pietų Prancūzijos upėms, būdingi sezoniniai svyravimai. Aukščiausias upės lygis būna žiemą ir pavasarį, nuo gruodžio iki gegužės mėnesio imtinai, o aukščiausias lygis - vasario mėnesį. Po to upės tėkmė sparčiai krinta mažo vandens lygio laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo birželio pabaigos iki spalio pradžios.

Intakai

Angly upė turi 19 intakų; pagrindiniai iš jų yra šie:

  • Dešinieji intakai:
    • Boulzane, 34 km.
    • Désix, 32,4 km.
  • Kairieji intakai
    • Maury, 18,6 km.
    • Verdouble, 46,8 km.
    • Robou, 17,8 km.
Pirėnų-Rytų regiono komunos, per kurias teka Agly upė.Zoom
Pirėnų-Rytų regiono komunos, per kurias teka Agly upė.

Departamentai ir miestai palei upę

  • Aude : Camps-sur-l'Agly
  • Pyrénées-Orientales : Saint-Paul-de-Fenouillet, Ansignan, Caramany, Latour-de-France, Estagel, Cases-de-Pène, Espira-de-l'Agly, Rivesaltes, Claira, Saint-Laurent-de-la-Salanque, Torreilles

Orientyrai

  • Užtvanka (ir ežeras) prie Karamanio
  • Gorges de Galamus, siauras Agly upės kanjonas
  • Romėnų akvedukas Ansinjane

Galerija

·        

Agly upės užtvanka prie Karamanio

·        

Karamanio ežeras sausuoju metų laiku

·        

Galamuso tarpekliai

·        

Ansinjano akvedukas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Aglio upė?


A: Agly upė yra upė pietų Prancūzijoje.

K.: Per kokius du regionus teka Agly upė?


Atsakymas: Agly upė teka per Rūsijono lygumą ir Oksitanijos regioną.

K: Kuria kryptimi teka Agly upė?


A: Agly upė daugiausia teka į pietryčius.

K: Kur baigiasi Agly upė?


A: Agly upė baigiasi Viduržemio jūroje.

K.: Per kokius du departamentus teka Agly upė?


A: Agly upė teka per Audės ir Pirėnų-Rytų departamentus.

K: Kokie du Agly upės pavadinimai skirtingomis kalbomis?


A: Katalonų kalba Agly upė vadinama Aglí, o okitaniškai - Aglin.

K: Kokią geografinę vietovę Agly upė kerta prieš įtekėdama į Viduržemio jūrą?


A: Prieš pasiekdama Viduržemio jūrą Agly upė teka per Riusijono lygumą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3