Citrinmedis (Citrus medica) yra citrusinių vaisių rūšis, pasižyminti labai storu žievelės sluoksniu ir mažiau išsivysčiusiu vaisiaus minkštimu. Medis dažniausiai užauga iki maždaug 3 metrų aukščio; vaisiai gali siekti apie 25 cm ilgį ir apie 4 kg svorį. Daugeliu atvejų vaisių minkštimas beveik nenaudojamas — vertinama ir plačiai naudojama yra būtent žievė, kuriai suteikiamos įvairios kulinarinės, kosmetinės ir pramoninės paskirtys.

Aprašymas ir biologinės savybės

Citrinmedis turi šakotas lają, odinę, šiurkščią žievę ir nelabai išskirtines skilteles. Žievėje kaupiami eteriniai aliejai ir aromatinės medžiagos (pvz., limonenas), o taip pat pektinas — tai paaiškina žievės naudojimą cukruotoms žievėms, uogienėms ir kitiems konservams. Nors daugumai citrusinių būdingas gausus sultingas minkštimas, citrino minkštimas dažnai būna kietesnis ir kartaus skonio, todėl retai vartojamas šviežias.

Panaudojimas

  • Kulinarija: žievelė dažnai naudojama priedui maistui gaminti, cukruojama arba pjaustoma į juosteles ir dedama į pyragus, desertus bei sirupus. Ypač populiarios cukruotos citrinos žievelės kepiniuose — pavyzdžiui, vaisių pyraguose.
  • Konservavimas: iš žievės dažnai gaminama uogienė ir marmeladai; pektinas žievelėje padeda želėtiem.
  • Perfumai ir aliejai: iš žievės gaunamas augalinis aliejus, naudojamas kvepalų ir aromaterapijos produktuose dėl intensyvios, šviežios citrusinės natų.
  • Gėrimai ir likeriai: tradiciškai kai kuriose šalyse gaminami likeriai ir aromatizuoti spiritiniai gėrimai iš citrinos žievelės ekstraktų.
  • Religinė ir kultūrinė reikšmė: tam tikros citrinos atmainos (pvz., etrog) svarbios religiniams ritualams — žinomas jų panaudojimas žydų šventėje Sukkot.

Istorija ir paplitimas

Citrinmedis kilęs iš Pietryčių Azijos, tačiau jau seniai paplitęs Viduržemio jūros regione. Tradiciškai šį augalą daugiausia auginama Sicilijoje, Maroke, Kretoje ir Korsikoje, taip pat Puerto Rike. Istoriniai šaltiniai rodo, kad citrinmedis buvo žinomas Senovės Graikijoje ir Romoje: Teofrastas jį aprašė kaip Persijos arba Medijos „obuolį“, o Plinijus Vyresnysis rašė, jog tam tikru metu citrinmedžio auginimas buvo susijęs su Medija ir Persija; jis taip pat minimena romėnų bandymus gabenti citrinmedžius į Romos imperiją uždaruose vazonuose.

Botanikai Zohary ir Hopf teigia, kad citrinmedis pirmą kartą buvo prijaukintas Indijoje, ir kad laukinės citrinos formos kartu su mandarinais ir pomelo, galėjo būti pirminės citrusinių vaisių rūšys.

Auginimas ir priežiūra

  • Klimatas: citrinmedis geriausiai auga šiltame, saulėtame klimatuose su geru drenažu; jis yra jautrus stipriems šalčiams, todėl Viduržemio jūros klimatas yra idealus.
  • Dirva: pageidautina lengva, priesmėlio ar priemolio dirva su geru vandens nutekėjimu; perdrėkinimas žaloja šaknis.
  • Veisimas: dauginama sėklomis, auginiais arba skiepijant ant kitų citrusinių padermių — skiepijimas užtikrina pageidaujamas savybes ir didesnį atsparumą ligoms.
  • Priežiūra: reguliari genėjimo priežiūra lemia geresnę oro cirkuliaciją ir vaisiaus kokybę; tręšimas pagal citrusams skirtas trąšas didina derlių.
  • Kenksmingi organizmai: kaip ir kiti citrusai, citrinmedis gali būti pažeidžiamas amarų, skalių vabzdžių, sieros pelėsių ir kitų kenkėjų; prevencijai taikomos ekologinės ir cheminės priemonės.

Įvairovė, pavadinimai ir kultūrinės variacijos

Įvairiose šalyse citrinmedis turi daug pavadinimų; vienas iš populiariausių Europoje yra Cedrat (prancūziškas pavadinimas). Teofrastas ir kiti senovės autorių šaltiniai mini citrinmedį įvairiais vardais (Persijos arba Medijos „obuolys“). Kai kurios atmainos, pavyzdžiui, Etrog, turi specialų religinį panaudojimą. Yra ir dekoratyvinių formų, kaip žinomas „Buddha's hand“ (pirštinė citrina, kartais aprašoma kaip Citrus medica var. sarcodactylis), kuri praktiškai neturi tradicinio minkštimo — vaisius grožis ir aromatas yra pagrindinis jo privalumas.

Daugelyje kalbų, išskyrus anglų, įprasta citrina vadinama citronu, o laimas - limonu. Nors Rytų Azijos citrusiniai vaisiai yuzu (taip pat vadinami yuja) kartais vadinami citrinais, iš tikrųjų tai yra atskira rūšis - Citrus junos.

Medicininės ir maistinės savybės

Nors citrinos minkštimas nėra pagrindinis maistinės vertės šaltinis, žievė ir iš jos gaunami ekstraktai turi tradicinių medicininių panaudojimų: virškinimo sutrikimų malšinimui, kaip tonikas ar antiseptinė priemonė paviršiniams negalavimams. Žievėje yra eterinių aliejų, flavonoidų ir pektinų. Šiuolaikiniai tyrimai aiškina, kad citrusinių žievelėse esantys junginiai gali turėti antioksidacinių savybių, tačiau prieš vartojant medicininiais tikslais rekomenduojama pasitarti su specialistu.

Išvados

Citrinmedis (Citrus medica) yra sena, kultūriškai reikšminga ir praktiškai vertinga citrusinių šeimos rūšis. Dėl storos aromatinės žievės jis plačiai naudojamas kulinarijoje, konditerijoje, parfumerijoje ir tradicinėje praktikoje. Nors vaisiaus minkštimas dažniausiai nenaudojamas, žievė suteikia ne tik skonį ir kvapą — ji yra pagrindinis citrinos komercinis produktas.