Citrinmedis (Citrus medica): kilmė, savybės ir panaudojimas
Citrinmedis (Citrus medica): kilmė iš Pietryčių Azijos, unikalios savybės ir praktiškas panaudojimas – žievės uogienės, cukruotos žievelės, konditerija ir eteriniai aliejai parfumerijai.
Citrinmedis (Citrus medica) yra citrusinių vaisių rūšis, pasižyminti labai storu žievelės sluoksniu ir mažiau išsivysčiusiu vaisiaus minkštimu. Medis dažniausiai užauga iki maždaug 3 metrų aukščio; vaisiai gali siekti apie 25 cm ilgį ir apie 4 kg svorį. Daugeliu atvejų vaisių minkštimas beveik nenaudojamas — vertinama ir plačiai naudojama yra būtent žievė, kuriai suteikiamos įvairios kulinarinės, kosmetinės ir pramoninės paskirtys.
Aprašymas ir biologinės savybės
Citrinmedis turi šakotas lają, odinę, šiurkščią žievę ir nelabai išskirtines skilteles. Žievėje kaupiami eteriniai aliejai ir aromatinės medžiagos (pvz., limonenas), o taip pat pektinas — tai paaiškina žievės naudojimą cukruotoms žievėms, uogienėms ir kitiems konservams. Nors daugumai citrusinių būdingas gausus sultingas minkštimas, citrino minkštimas dažnai būna kietesnis ir kartaus skonio, todėl retai vartojamas šviežias.
Panaudojimas
- Kulinarija: žievelė dažnai naudojama priedui maistui gaminti, cukruojama arba pjaustoma į juosteles ir dedama į pyragus, desertus bei sirupus. Ypač populiarios cukruotos citrinos žievelės kepiniuose — pavyzdžiui, vaisių pyraguose.
- Konservavimas: iš žievės dažnai gaminama uogienė ir marmeladai; pektinas žievelėje padeda želėtiem.
- Perfumai ir aliejai: iš žievės gaunamas augalinis aliejus, naudojamas kvepalų ir aromaterapijos produktuose dėl intensyvios, šviežios citrusinės natų.
- Gėrimai ir likeriai: tradiciškai kai kuriose šalyse gaminami likeriai ir aromatizuoti spiritiniai gėrimai iš citrinos žievelės ekstraktų.
- Religinė ir kultūrinė reikšmė: tam tikros citrinos atmainos (pvz., etrog) svarbios religiniams ritualams — žinomas jų panaudojimas žydų šventėje Sukkot.
Istorija ir paplitimas
Citrinmedis kilęs iš Pietryčių Azijos, tačiau jau seniai paplitęs Viduržemio jūros regione. Tradiciškai šį augalą daugiausia auginama Sicilijoje, Maroke, Kretoje ir Korsikoje, taip pat Puerto Rike. Istoriniai šaltiniai rodo, kad citrinmedis buvo žinomas Senovės Graikijoje ir Romoje: Teofrastas jį aprašė kaip Persijos arba Medijos „obuolį“, o Plinijus Vyresnysis rašė, jog tam tikru metu citrinmedžio auginimas buvo susijęs su Medija ir Persija; jis taip pat minimena romėnų bandymus gabenti citrinmedžius į Romos imperiją uždaruose vazonuose.
Botanikai Zohary ir Hopf teigia, kad citrinmedis pirmą kartą buvo prijaukintas Indijoje, ir kad laukinės citrinos formos kartu su mandarinais ir pomelo, galėjo būti pirminės citrusinių vaisių rūšys.
Auginimas ir priežiūra
- Klimatas: citrinmedis geriausiai auga šiltame, saulėtame klimatuose su geru drenažu; jis yra jautrus stipriems šalčiams, todėl Viduržemio jūros klimatas yra idealus.
- Dirva: pageidautina lengva, priesmėlio ar priemolio dirva su geru vandens nutekėjimu; perdrėkinimas žaloja šaknis.
- Veisimas: dauginama sėklomis, auginiais arba skiepijant ant kitų citrusinių padermių — skiepijimas užtikrina pageidaujamas savybes ir didesnį atsparumą ligoms.
- Priežiūra: reguliari genėjimo priežiūra lemia geresnę oro cirkuliaciją ir vaisiaus kokybę; tręšimas pagal citrusams skirtas trąšas didina derlių.
- Kenksmingi organizmai: kaip ir kiti citrusai, citrinmedis gali būti pažeidžiamas amarų, skalių vabzdžių, sieros pelėsių ir kitų kenkėjų; prevencijai taikomos ekologinės ir cheminės priemonės.
Įvairovė, pavadinimai ir kultūrinės variacijos
Įvairiose šalyse citrinmedis turi daug pavadinimų; vienas iš populiariausių Europoje yra Cedrat (prancūziškas pavadinimas). Teofrastas ir kiti senovės autorių šaltiniai mini citrinmedį įvairiais vardais (Persijos arba Medijos „obuolys“). Kai kurios atmainos, pavyzdžiui, Etrog, turi specialų religinį panaudojimą. Yra ir dekoratyvinių formų, kaip žinomas „Buddha's hand“ (pirštinė citrina, kartais aprašoma kaip Citrus medica var. sarcodactylis), kuri praktiškai neturi tradicinio minkštimo — vaisius grožis ir aromatas yra pagrindinis jo privalumas.
Daugelyje kalbų, išskyrus anglų, įprasta citrina vadinama citronu, o laimas - limonu. Nors Rytų Azijos citrusiniai vaisiai yuzu (taip pat vadinami yuja) kartais vadinami citrinais, iš tikrųjų tai yra atskira rūšis - Citrus junos.
Medicininės ir maistinės savybės
Nors citrinos minkštimas nėra pagrindinis maistinės vertės šaltinis, žievė ir iš jos gaunami ekstraktai turi tradicinių medicininių panaudojimų: virškinimo sutrikimų malšinimui, kaip tonikas ar antiseptinė priemonė paviršiniams negalavimams. Žievėje yra eterinių aliejų, flavonoidų ir pektinų. Šiuolaikiniai tyrimai aiškina, kad citrusinių žievelėse esantys junginiai gali turėti antioksidacinių savybių, tačiau prieš vartojant medicininiais tikslais rekomenduojama pasitarti su specialistu.
Išvados
Citrinmedis (Citrus medica) yra sena, kultūriškai reikšminga ir praktiškai vertinga citrusinių šeimos rūšis. Dėl storos aromatinės žievės jis plačiai naudojamas kulinarijoje, konditerijoje, parfumerijoje ir tradicinėje praktikoje. Nors vaisiaus minkštimas dažniausiai nenaudojamas, žievė suteikia ne tik skonį ir kvapą — ji yra pagrindinis citrinos komercinis produktas.
Auginimas ir naudojimas
Citrinmedžio vaisiai auga lėtai. Citrinmedis paprastai auginamas iš 2-4 metų amžiaus auginių, o vaisius pradeda duoti maždaug trejų metų amžiaus. Vaisiai yra pailgos formos, kartais net šešių colių ilgio. Jo odelė stora, šiek tiek kieta, kvapni, padengta iškilimais; minkštimas baltas ir rūgštus.
Plinijaus laikais vaisiai niekada nebuvo valgomi (II a. pradžioje jie buvo pradėti naudoti kulinarijoje), tačiau buvo naudojami jų intensyvūs kvepalai, kurie prasiskverbdavo į drabužius ir atbaidydavo kenksmingus vabzdžius (plg. Citronella).
Hebrajų kalba citrinmedis vadinamas etrog (hebrajiškai: אֶתְרֹג). Tai viena iš keturių rūšių, naudojamų per Sukkoto šventę kiekvieną rudenį. Citrinos vaidmuo šioje šventėje buvo pavaizduotas Izraelio filme "Ushpizin". Citrinos, kurios buvo išvestos kartu su citrina (siekiant padidinti derlių iš vieno medžio ir padaryti medį ne tokį trapų), nėra košerinės ir negali būti naudojamos kaip Keturių rūšių citrinos.
Pietų Indijos virtuvėje, ypač tamilų virtuvėje, citrinos plačiai naudojamos marinatuose ir konservuose. Tamilų kalboje neprinokę vaisiai vadinami "narthangai", kurie paprastai sūdomi ir džiovinami, kad būtų pagamintas konservas. Minkšti augalo lapai dažnai naudojami kartu su čili milteliais ir kitais prieskoniais milteliams, vadinamiems "narthellai podi", kurie pažodžiui reiškia "citrinmedžio lapų milteliai". Ir narthangai, ir narthellai podi paprastai vartojami su "thayir sadam" (varškės ryžiais - jogurtiniais ryžiais).
Korėjoje iš jo gaminama sirupinė arbata (vadinama Yuja cha), kurios saldžią arbatą užgeriant valgomos sveikų vaisių skiltelės. Vaisiai supjaustomi plonais griežinėliais (žievelė, kauliukai ir minkštimas) ir mirkomi arba verdami meduje ar cukruje, kad susidarytų tirštas sirupas. Šis sirupo pavidalo cukruotas vaisius sumaišomas su karštu vandeniu kaip kvapni arbata, kurios puodelio dugne esantys vaisiai taip pat valgomi. Dažnai sirupe išlaikyta arbata "Yuja" šaltaisiais mėnesiais tarnavo kaip vaisių šaltinis žiemą. Ji taip pat populiari Taivane, kur vadinama 柚子茶 (Youzi cha). [Pastaba: korėjietiška Yuja yra tas pats, kas japoniška Yuzu 柚子, ir turi skirtis nuo šiame straipsnyje aprašomo citrinmedžio. Japoniškas Yuzu = Citrus junos.]
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra citrinmedis?
A: Citrinmedis (Citrus medica) - tai citrusinių vaisių rūšis, turinti storą žievę ir nedideles skilteles.
K: Iš kur kilęs šis medis?
A: Medis kilęs iš Pietryčių Azijos.
K.: Kur jis daugiausia auginamas šiandien?
A: Šiandien citrinmedis daugiausia auginamas Sicilijoje, Maroke, Kretoje, Korsikoje ir Puerto Rike.
K: Kokio dydžio gali užaugti citrinmedis?
A: Citrinmedis gali užaugti iki maždaug 3 metrų dydžio.
K: Kokio dydžio gali užaugti vaisiai?
A: Vaisiai gali užaugti maždaug 25 cm ilgio ir 4 kg svorio.
K: Kokios vaisių dalys naudojamos maistui gaminti?
A: Paprastai maistui gaminti naudojama tik vaisiaus žievė - iš jos gaminamas priedas arba uogienė, arba augalinis aliejus, kuris naudojamas kvepalams gaminti. Kulinarijoje taip pat dažnai naudojama ne minkštimas, o cukruota žievelė.
K: Kada pirmą kartą buvo prijaukintas?
A: Zohary ir Hopf mano, kad šis medis pirmą kartą buvo prijaukintas Indijoje.
Ieškoti