Islamo istorija: kilmė, raida ir įtaka politikai bei kultūrai
Islamo istorija: kilmė, raida ir jos įtaka politikai bei kultūrai — nuo Mahometo laikų iki šiandienos geopolitikos, religijos ir meno perspektyvų.
Musulmonų istorija prasidėjo Arabijoje, kai VII a. Mahometas paskelbė Koraną. Istorinė islamo raida turėjo įtakos politinėms, ekonominėms ir karinėms tendencijoms tiek islamo pasaulyje, tiek už jo ribų.
Kaip ir krikščionybės atveju, islamo pasaulio sąvoka yra naudinga, kai nagrinėjame skirtingus žmonijos istorijos laikotarpius.
Kilmė ir ankstyvoji plėtra
Islamas susiformavo VII a. Arabijos pusiasalyje, kur socialiniai, ekonominiai ir religiniai pokyčiai paliko sąlygas naujai religijai ir politinei tvarkai. Mahometas, laikomas islame pranašu, vienijo įvairias gentis ir skelbė pranešimą apie vieną Dievą (arab. Allāh). Po Mahometo mirties musulmonų bendruomenė (umma) pradėjo plėstis greitai — tiek per taikią misiją, tiek per karinius veiksmus.
Pagrindiniai istorijos etapai
Islamo istorija tradiciškai skirstoma į kelis svarbius etapus:
- Rashidun ir ankstyvieji kalifatai (VII a.): pirmieji musulmonų vadovai (kalifai) konsolidavo kontrolę Arabijos pusiasalyje ir pradėjo greitą teritorinį plėtimą į Levantą, Šiaurės Afriką ir Persiją.
- Umayyadų dinastija (VII–VIII a.): išplėtė imperiją iki Ispanijos pietų ir Indijos vakarinių sričių; administracinis centras persikėlė į Damaską.
- Abbasidų dinastija (VIII–XIII a.): Bagdadas tapo kultūros ir mokslo centru; prasidėjo vadinamasis „Aukso amžius“ (Golden Age) su didžiuliais pasiekimais matematikos, medicinos, astronomijos ir filosofijos srityse.
- Viduramžių valstybiniai dariniai: įvairios karalystės ir dinastijos (pvz., Osmanų imperija, Safavidai, Muarai Ispanijoje) formavo politinį peizažą ir religinius variantus.
- Modernioji epocha: kolonializmas, nacionalizmo kilimas, atgimstantis religinis konservatyvumas bei įvairios reformų ir modernizacijos judėjimų bangos nuo XIX a. iki šių dienų.
Kultūrinė ir mokslo įtaka
Per savo istoriją islamo civilizacija prisidėjo prie daugelio sričių tobulėjimo:
- Mokslas ir medicinos žinios: verčiant senovės graikų, persų ir indų tekstus arabų kalba bei plėtodami originalius tyrimus, islamo pasaulio mokslininkai suformavo fundamentą moderniajai matematikai (pvz., algebrai), astronomijai ir farmakologijai.
- Architektūra ir menas: mečetės, madaros, rūmai bei ornamentika (arabeskai) paliko ryškų palikimą regionų miestovaizdžiuose; kaligrafija tapo aukštos meninės raiškos forma.
- Literatūra ir filosofija: poezija, teatras, ir filosofinės tradicijos (pvz., Avicena, Averroesas) turėjo ilgalaikę įtaką tiek Rytų, tiek Vakarų intelektualinei raidai.
Politika ir teisė
Islamas neatskiriamai susijęs su politine tvarka daugelyje regionų. Tradicinės teisės (šariato) normos, įvairūs fiqho (teisės) mokyklų aiškinimai ir institucijų formavimas lėmė, kaip organizuojama valdžia, sprendžiami ginčai ir tvarkomasi su socialiniais klausimais. Tuo pat metu islame egzistavo įvairūs požiūriai — nuo teokratinių modelių iki sekuliarizuotų valstybės formų.
Istorinis ryšys su Europu ir kitais regionais
Islamo ir Europos istorijos sąveika buvo intensyvi ir dvipusė: Tarpusavio mainai vystėsi per prekybą, intelektualinius kontaktus (pvz., ispanų mokslininkų įtaka viduramžių Europai) ir karinius konfliktus (pvz., Kryžiaus žygiai, Reconquista). Šios sąveikos pavedė technologijas, žinias ir kultūrinius elementus abiem pusėms.
Modernios įtakos ir iššūkiai
XX–XXI a. islamo pasaulis susidūrė su naujais iššūkiais: kolonijinė praeitis, nacionalizmo kilimas, modernizacijos bandymai, socialinė nelygybė, geopolitinės įtampos ir religinių judėjimų transformacijos. Šie procesai formuoja tiek vidaus politiką, tiek tarptautinius santykius. Daugelis šiuolaikinių diskusijų sukasi apie religijos vaidmenį švietime, moterų teisėse, žmogaus teisėse ir demokratijos plėtroje.
Išvados
Islamo istorija yra sudėtinga ir daugiabriaunė — tai ne vien religijos, bet ir politinės, socialinės bei kultūrinės institucijos raidą atspindinti trajektorija. Suvokti šią istoriją reiškia matyti ilgalaikes įtakos grandines: kaip idėjos ir praktikos vyksta per laiką, kaip jos sąveikauja su kitomis civilizacijomis ir kaip formuoja šiuolaikinį pasaulį.
Ankstyvoji musulmonų istorija
Po Mahometo mirties musulmonams vadovauti pradėjo Abu Bakras. Po jo sekė Umaras, Uthmanas ibn Affanas ir Ali. Šie keturi vadinami Rašidūnų kalifais, kas reiškia Teisingieji kalifai. Žodis kalifas reiškia religinį ir dvasinį vadovą. Valdant šiems kalifams islamas tapo viena svarbiausių religijų Vidurio Rytuose. Buvo įsteigtos musulmonų tautos administracinės įstaigos. Valdant Umarui musulmonai užkariavo daugiau kaip du trečdalius Rytų Romos imperijos. Umaras taip pat pradėjo naudoti musulmonų kalendorių.
Islamo pilietiniai karai
Pirmoji Fitna
Pirmasis pilietinis karas islame, dar vadinamas pirmąja Fitna, kilo islame valdant ketvirtajam kalifui Ali ir tęsėsi visą jo kalifato laikotarpį. Trečiąjį kalifą Utmaną ibn Afaną nužudė politinių motyvų turėjusios sukilėlių musulmonų grupės. Ali perėmus valdžią, svarbiausia problema, su kuria jis susidūrė, buvo nubausti už žmogžudystę atsakingus asmenis. Tačiau daugelis žmonių manė, kad prieš priimdamas kalifo postą Ali turėjo sutelkti dėmesį į žudikų suradimą ir nubaudimą. Grupė žmonių, vadovaujama Mahometo žmonos Aišos, jos svainių brolių Talhos ir Zubairo ibn al-Awamo, atsisakė pripažinti Ali kalifatą. Vietoj to jie subūrė kariuomenę, kuri susitiko su Ali kariuomene Basroje, Irake, iš pradžių derybų tikslais. Naktį prasidėjo kovos, tikriausiai dėl sumaišties arba dėl sukilėlių grupuočių, kurios dalyvavo liūdnai pagarsėjusioje žmogžudystėje. Dėl to įvyko Basros mūšis (dar vadinamas Kupranugario mūšiu), kuriame pergalę iškovojo Ali partija. Po mūšio Ali garbingai palydėjo Aišą atgal į Mediną.
Tačiau šis mūšis visiškai nesibaigė įtampa musulmonų imperijoje. Netrukus Aliui iššūkį metė Sirijos musulmonų provincijų valdytojas Muavija. Jis taip pat iškėlė Uthmano žudikų nubaudimo klausimą ir atsisakė pripažinti Ali kalifu, kol šis klausimas nebus išspręstas. Muavija buvo Uthmano giminaitis ir jo armija pažadėjo patraukti atsakomybėn žudikus ir juos globojusius asmenis. Ši nuoroda į žmones, kurie priglaudžia žudikus, buvo skirta Ali ir jo pasekėjams. Atitinkamai abi grupės susitiko ir stojo į mūšį, pavadintą Sifino mūšiu. Šis mūšis baigėsi lygiosiomis, todėl abi grupės nusprendė dėl arbitražo, kuris taip pat neprivedė prie jokio konkretaus sprendimo. Tuo tarpu kita musulmonų grupė, charidžitai, kurie anksčiau buvo su Ali, jį atstūmė, nes manė, kad jis nesilaiko tikrojo islamo ir kalifato reikalus tvarko kaip savo nuosavybę.
Vėlesniais metais Ali valdytojai negalėjo užkirsti kelio jo provincijų praradimui dėl Muavijos, kuris didino savo jėgą toliau plėsdamas kariuomenę. 656 m. Ali perkėlė kalifato sostinę iš Medinos į Kufą. 661 m. Kufoje jį nužudė charidžitų žudikas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada ir kur prasidėjo musulmonų istorija?
A: Musulmonų istorija prasidėjo Arabijoje, kai VII a. Mahometas paskelbė Koraną.
K: Kaip islamo istorinė raida paveikė įvairius gyvenimo aspektus?
A: Istorinė islamo raida turėjo įtakos politinėms, ekonominėms ir karinėms tendencijoms tiek islamo pasaulyje, tiek už jo ribų.
K: Ar islamo pasaulio samprata panaši į krikščionybės sampratą?
A: Taip, kaip ir krikščionybės atveju, islamo pasaulio sąvoka yra naudinga, kai žvelgiama į įvairius žmonijos istorijos laikotarpius.
K: Ar islamas turėjo kokios nors įtakos už islamo pasaulio ribų?
Atsakymas: Taip, istorinė islamo raida turėjo įtakos politinėms, ekonominėms ir karinėms tendencijoms tiek islamo pasaulyje, tiek už jo ribų.
Klausimas: Kam priskiriama Korano deklamavimo garbė?
Atsakymas: Mahometui priskiriamas Korano deklamavimas.
K: Kuriame amžiuje Mahometas skaitė Koraną?
Atsakymas: Mahometas Koraną skaitė VII amžiuje.
K: Kokie yra keli pavyzdžiai, kaip istorinė islamo raida paveikė pasaulį?
A: Istorinė islamo raida turėjo įtakos politinėms, ekonominėms ir karinėms tendencijoms tiek islamo pasaulyje, tiek už jo ribų.
Ieškoti