Taivanas: istorija, gyventojai ir ginčytinas politinis statusas

Sužinokite Taivano istoriją, etninę sudėtį ir ginčytiną politinį statusą — nuo kolonijinių laikų iki šiuolaikinių nepriklausomybės ir Kinijos reikalavimų.

Taivanas (be Peskadorų) yra Rytų Azijos sala, nutolusi nuo Kinijos žemyno rytinės pakrantės. Sala turi sudėtingą istoriją, daugiataučius gyventojus ir nestabilų — ginčytiną — tarptautinį politinį statusą. Toliau pateikiamas išsamus aprašymas apie Taivano istoriją, demografiją, ekonomiką ir dabartinę politinę padėtį.

Istorija — nuo vietinių bendruomenių iki modernių valstybių

Prieš atvykstant į salą kinams ir europiečiams, Taivanas buvo apgyvendintas įvairių austronazinių indigeninių tautų, kurios yra giminingos Okeanijos gyventojams. XVI–XVII a. saloje buvo tik nedidelis kinų bendruomenių skaičius. XVI a. ir vėliau, kai į Taivaną atvykus olandams, į salą migravo daugiau kinų, daugiausia dirbti žemės ūkyje ir prekyboje.

XVII a. antroje pusėje garsus Mingų dinastijos šalininkas Zheng Chenggong (žinomas kaip Koxinga) trumpam įsteigė savo valdymą Taivane. Vėliau čia įsigalėjo Čingų dinastijai, kuri prijungė salą prie Kinijos imperijos. Taivanas išliko Kinijos teritorija per didžiąją Čingų dinastijos dalį, kol 1895 m. po karinių ir diplomatinių sukrėtimų jis pateko Japonijos kontrolėn ir tapo Japonijos kolonija — maždaug penkiasdešimčiai metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Po 1945 m. Japonijos kapituliacijos Taivaną laikinai tuo metu administravo Kinijos Respublikos vyriausybė. Po Kinijos pilietinio karo 1949 m. Guomindano vyriausybė persikėlė į Taivaną ir čia įsitvirtino. Kitoje Kinijos žemyno dalyje įkūrė valdžią komunistai. Nuo 1949 m. iki vėlesnio XX a. pabaigos saloje galiojo griežta valdžia ir laikinosios karo teisės režimas, kurį kritikai vadina „White Terror“ etapu. Vėliau, ypač nuo 1980–1990 m., ėmėsi demokratinių reformų ir žymus politinis liberalizavimasis.

Gyventojai, kalbos ir kultūra

• Gyventojų skaičius: Taivanas turi maždaug 23 milijonus gyventojų (skaičiai kinta), gyvenančių daugiausia vakarinėje salos dalyje.
• Etniškumas: daugumą sudaro kinų kilmės gyventojai (kuriuos dažnai skirsto į anksčiau atvykusius „taivaniečius“ ir vėlesnius – iš Kinijos atklydusius KMT administracijos bei pabėgėlius), taip pat yra įvairių indigeninių austronazinių tautų bendruomenės.
• Kalbos: oficiali kalba yra mandarinų (oficialus ir administracinis vartojimas), bet plačiai vartojamos ir vietinės kalbos: taivanietiškas hokkien (minnan), haka kalba ir įvairios indigeninės kalbos.
• Kultūra ir religija: kultūrinė aplinka yra sintezė kinų tradicijų, ryšio su Japonijos kolonijiniu palikimu ir vietinių indigeninių papročių. Religinėje sferoje paplitusios budizmas, taoizmas, liaudies tikėjimai bei krikščionybė.

Ekonomika ir technologijos

Taivanas vystė eksportu orientuotą pramonės ekonomiką: mažos ir vidutinės įmonės (SME) bei aukštųjų technologijų sektorius buvo pagrindiniai varikliai. Per XX a. antroją pusę šalies ekonomika sparčiai industrializavosi — vykdyta žemės reformų, investuota į švietimą ir infrastruktūrą. Šiandien Taivanas yra svarbus aukštųjų technologijų ir puslaidininkių gamybos centras: ypač išsiskiria puslaidininkių gamintojai, kurie tiekia pasaulio rinkai ir turi reikšmingą vaidmenį tarptautiniuose tiekimo tinkluose.

Taivanas turi aukštą GDP vienam gyventojui lygį, gerą sveikatos apsaugos ir švietimo lygį, tačiau susiduria su iššūkiais, tokiais kaip senėjanti visuomenė, mažas gimstamumo lygis, kuro priklausomybės ir energetinio perėjimo klausimai bei klimato kaitos poveikis (pvz., uraganai, potvyniai, žemės drebėjimai).

Politinis statusas ir tarptautiniai santykiai

Taivano politinis statusas yra sudėtingas ir ginčytinas. Oficialus salos pavadinimas daugelyje institucijų yra Kinijos Respublika, tačiau Taivanas veikia daugeliu atžvilgių kaip nepriklausoma valstybė: turi savo vyriausybę, kariuomenę, valiutą ir institucijas. Kinijos Liaudies Respublika reikalauja, kad Taivanas būtų laikomas Kinijos dalimi ir siekia suvienijimo. Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja politika, vadinama „vienos Kinijos“ (one-China), pagal kurią oficialiai pripažįstama arba PRC, arba ROC, todėl Taivanas turi ribotą oficialią diplomatiją — dauguma valstybių palaiko neoficialius ekonominius ir kultūrinius ryšius, tuo pačiu oficialiai palaikydamos santykius su PRC.

Po demokratinių reformų Taivano politika tapo dinamiška. Nuo devintajame dešimtmetyje vykusio liberalizavimo įtaką įgavo įvairios partijos: Guomindango (kurio valdymas yra vertinamas prieštaringai — kritikuojamas už ankstesnį autoritarizmą, bet pripažįstamas už ekonominius pokyčius) ir Demokratinė pažangos partija. Tuo metu Taivanas ėmė organizuoti laisvus rinkimus, įvyko pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai 1996 m., o vėliau valdžią keitė tiek KMT, tiek DPP kandidatai.

Tarptautiniai santykiai yra jautrus klausimas: Jungtinės Valstijos taiko taip vadinamą „strateginę neapibrėžtumą“, suteikdamos Taivanui karinę paramą ir tuo pačiu nepripažindamos jo kaip atskiros suverenios valstybės oficialiai. Ekonominiai ir socialiniai ryšiai tarp Taivano ir Kinijos žemyno — prekyba, investicijos, žmonių mainai — yra intensyvūs, tačiau politinis dialogas dažnai komplikuotas ir kartais prieštaringas.

Vidaus politika ir visuomenės iššūkiai

Taivano vidaus politika pasižymi gyvybinga pilietine visuomene, stipria žiniasklaida ir aktyviomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Demokratijos konsolidavimas atvėrė vietą platesniam visuomenės dalyvavimui, tačiau egzistuoja ir iššūkiai: socialinė nelygybė, jaunimo emigracija, nekilnojamo turto rinkos problemos, darbo sąlygų gerinimas bei demografiniai spaudimai. Taip pat politikoje ir visuomenėje išlieka skirtingos nuomonės dėl galutinio Taivano politinio statuso — nuo norų palaikyti esamą de facto nepriklausomybę iki stipresnių tiltų su Kinija ar net siekio formalios nepriklausomybės.

Santrauka

Taivanas yra geografiškai nedidelė, tačiau tarptautiniu mastu reikšminga sala, kurios istorija apima indigenines bendruomenes, kolonizaciją, imperinius režimus, Japonijos valdymą, ir XX a. politinius posūkius. Šiandien Taivanas yra ekonomiškai išsivysčiusi, technologijų ir pramonės jėga, kuri kartu su demokratijos plėtra susiduria su sudėtinga tarptautine padėtimi dėl ginčytino politinio statuso. Diskusijos apie Taivano ateitį — vidaus ir tarptautiniu lygmeniu — išlieka vienu iš regioninių saugumo ir diplomatijos klausimų centrų.

Olandų Taivanas

XVII a. Taivaną užėmė olandai. Tuo metu Taivanas buvo olandų kolonija ir skatino kinų tautybės žmones persikelti ten gyventi. Iki tol Taivane gyveno nedaug kinų. Kai į Taivaną atsikėlė daugiau kinų, kilo konfliktas su aborigenais. Aborigenai arba tuokėsi su kinais, arba išsikėlė iš Taivano vakarų. Olandų valdymo laikotarpiu šiaurinę Taivano dalį trumpai valdė ir Ispanija, bet 1642 m. olandai juos išvežė.

XVIII a. Prancūzijos žemėlapis

Japonijos taisyklė

Pirmą kartą Japonija Taivanu susidomėjo 1870-aisiais. 1871 m. ji išbandė Čingų dinastijos kontrolės tvirtumą. Pietinėje Taivano dalyje aborigenai nužudė kelis sudužusį Okinavos žveją ir Japonija pareikalavo kompensacijos. Okinava slapta mokėjo duoklę ir Kinijai, ir Japonijai. Susiklosčius tokiai situacijai Japonija teigė, kad Okinavos sala yra Japonijos dalis ir ji turi ginti savo žmones. Karo nebuvo, tačiau Kinija pareiškė negalinti kontroliuoti barbarų tautos. Japonija pasinaudojo šiuo pretekstu reikalaudama Taivano po to, kai nugalėjo Kiniją Pirmajame Kinijos-Japonijos kare. Taivano gyventojai sukilo be Kinijos paramos ir sukūrė Formosos respubliką, kuri gyvavo apie vienerius metus. Japonija sutriuškino taivaniečių pasipriešinimą, tačiau tai buvo Taivano nacionalizmo pradžia.

Kinkaseki vario kasykla Japonijos laikais

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra Taivano istorija?

Klausimas: Kas buvo vieni pirmųjų Taivane gyvenusių žmonių?

K: Kaip Japonija įgijo Taivano kontrolę?

K: Kas nutiko po Antrojo pasaulinio karo?

K: Kada Taivane įsigalėjo demokratija?

K: Kaip Kinija šiuo metu vertina savo santykius su Taivanu?

Klausimas: Kokie priekaištai reiškiami dėl to, kaip Guomindangas savo valdymo metu elgėsi su Taivano gyventojais?

Paieška pagal raidę