Taivano Respublika buvo trumpalaikė Taivano salos respublika, paskelbta 1895 m. Ji taip pat vadinama supaprastinta kinų kalba: 台湾民主国; tradicine kinų kalba: 臺灣民主國; pinyin: Táiwān Mínzhǔguó — pažodžiui „Demokratinė Taivano valstybė“. Angliškai ji dažniausiai vadinama Republic of Formosa arba Republic of Taiwan (kartais tiesiog Formosa Republic).

Istorinis kontekstas

1884–1885 m. ir vėliau besikeičianti geopolitinė padėtis Rytų Azijoje nulėmė Taivano likimą XIX a. pabaigoje. Po karo tarp Kinijos Čingų dinastijos ir Japonijos imperijos, Šimonosekio sutartimi (priešprieša baigta 1895 m.) Čingų Kinija buvo priversta atsisakyti dalies teritorijų, įskaitant Taivaną. Vietiniai pareigūnai ir gyventojai, prieštaravę perėjimui į Japonijos kontrolę, bandė organizuotis ir pratęsti pasipriešinimą.

Įkūrimas ir paskelbimas

Respubliką įkūrė grupė aukštų pareigūnų ir vietinių gyventojų, kurie iš pradžių išliko lojalūs Čingų valdžiai ir norėjo užkirsti kelią japonų okupacijai. 1895 m. gegužės 24 d. naujoji respublika išsiuntė nepriklausomybės deklaracijos kopiją visoms Taivane esančioms ambasadoms, o kitą dieną surengė oficialią nepriklausomybės paskelbimo ceremoniją. Tuo metu sostine tapo Tainan (tuomet žinomas kaip Tai-nan).

Vyriausybė ir vadovai

Respublika deklaravo siekį ginti salos gyventojų teises, tačiau politinė linija iš pradžių buvo lojali Čingų dinastijai — tai buvo bandymas išsaugoti vietinę valdžią ir autonomiją prieš Japonijos perėmimą. Pirmasis Taivano Respublikos prezidentas buvo senasis gubernatorius Tang Ching-sungas (Tang Jingsong), kuris vadovavo nuo 1895 m. gegužės 25 d. iki birželio pradžios, kai, susidūrus su spaudimu ir judėjimų chaoso, jis pasitraukė. Antruoju prezidentu tapo Liu Yung-fu (Liu Yongfu), kuris ėjo pareigas nuo 1895 m. birželio 5 d. iki 1895 m. spalio 21 d., kai pasibaigė organizuotas pasipriešinimas.

Karo veiksmai ir pralaimėjimas

Kai japonų kariuomenė pradėjo okupacijos operacijas, saloje vyko intensyvūs mūšiai. Vietos pajėgos bandė gintis – į kovas buvo mobilizuojami ir kariai, ir civiliai, taip pat buvo bandoma sudaryti koalicijas su kaimyninėmis pajėgomis ar gauti tarptautinį pripažinimą. Vis dėlto Japonijos kariuomenė turėjo geriau organizuotą ir aprūpintą karinę jėgą ir palaipsniui užėmė svarbiausias Taivano vietoves.

Kova baigėsi 1895 m. rudenį: japonų pajėgos užėmė pagrindinius miestus, o dauguma respublikos pareigūnų ir kariškių paliko salą arba pasitraukė į žemyninę Kiniją. Tuo pačiu įvyko administracinis perėjimas į Japonijos valdžią.

Simboliai, pašto ženklai ir valiuta

Taivano Respublika bandė įtvirtinti atitinkamus valstybės simbolius: ji spausdino savo pašto ženklus ir laikinuosius popierinius pinigus. Pašto ženklai bei respublikos emisijos dabar yra reti ir vertinami filatelistų bei paminklų kolekcionierių tarpe. Originalūs popieriniai pinigai išlikę labai nedaug; jie – svarbūs istoriniai eksponatai, liudijantys trumpalaikės valstybės bandymą įsteigti savarankišką administraciją.

Istorinis reikšmingumas ir palikimas

Kai kurie istorikai teigia, kad tai buvo viena ankstyviausių bandytų respublikinių formų Azijoje; dažnai minima, kad ji galėjo būti pirmoji modernesnė respublika regione, nors buvo ir ankstesnių bandymų, pavyzdžiui Lanfano respublika, pradėta kurti 1777 m.. Nepaisant trumpo gyvavimo laiko, Taivano Respublika turi reikšmę vietos politinei atminčiai – ji parodė, jog vietiniai elitai ir gyventojai aktyviai reagavo į imperijų permainas bei siekė valdyti savo likimą.

Šiuolaikinės interpretacijos

Šiuolaikinės Taivano nepriklausomybės grupės kartais nuoroda į 1895 m. įvykius, tačiau dauguma jų pabrėžia, kad tarp dabartinių judėjimų ir istorinės Taivano Respublikos nėra tiesioginio organizacinio ryšio. Pirmoji Taivano Respublika buvo iš esmės lojali Kinijai ir kilo kaip atsakas į japonų aneksiją; priešingai, šiuolaikiniai nepriklausomybės siekiai dažnai reiškia politinį atskyrimą nuo Kinijos.

Santrauka

  • Formalius valstybingumo simbolius Respublika spėjo sukurti: paskelbė nepriklausomybę, išleido pašto ženklus ir pinigus.
  • Valstybė gyvavo tik kelis mėnesius 1895 m. (nuo gegužės iki spalio), kol Japonija visiškai užėmė salą.
  • Istoriškai svarbi dėl to, kad atspindi vietinių elitų ir gyventojų bandymus reaguoti į imperinių valstybių pergrupavimus Rytų Azijoje XIX a. pabaigoje.