Mokslo istorija
Mokslo istorija - tai mokslo ir mokslo žinių istorinės raidos tyrimas. Angliškas žodis scientist (mokslininkas) atsirado palyginti neseniai - pirmą kartą jį XIX a. pavartojo Williamas Whewellas. Anksčiau gamtą tyrinėjantys žmonės save vadino "gamtos filosofais".
Mokslas yra žinių apie gamtos pasaulį visuma, kurią kuria mokslininkai, stebintys, aiškinantys ir prognozuojantys realaus pasaulio reiškinius. Mokslo istoriografija, priešingai, dažnai remiasi istoriniais metodais.
Gamtos pasaulio faktai aprašomi nuo klasikinės antikos laikų. Senovės Graikija bene labiausiai žinoma dėl savo indėlio į astronomiją ir matematiką. Aristarchas iš Samoso daugelį šimtmečių prieš Galilėjų sugalvojo, kad Saulė yra dabartinės Saulės sistemos centras. Kiti, pavyzdžiui, Talis ir Aristotelis, domėjosi gamtos pasauliu.
Moksliniai metodai buvo naudojami nuo viduramžių (Rodžeris Beikonas), tačiau šiuolaikinio mokslo pradžia dažnai siejama su ankstyvaisiais naujaisiais amžiais, ypač su XVI-XVII a. Europoje įvykusia mokslo revoliucija. Svarbios šiuolaikinio mokslo raidos figūros yra Izaokas Niutonas, Johanesas Kepleris, Robertas Boilas, Čarlzas Darvinas, Vilhelmas Rouksas ir Albertas Einšteinas.
Moksliniai metodai yra tokie svarbūs šiuolaikiniam mokslui, kad kai kurie ankstesnius gamtos tyrinėjimus laiko ikinavikiniais. Tradiciškai mokslo istorikai mokslą apibrėžia pakankamai plačiai, kad apimtų šiuos tyrimus.
Gamtos mokslai yra šie:
- Astronomija
- Fizika
- Chemija
- Geologija
- Biologija
- Botanika ir zoologija
- Ląstelių biologija
- Genetika ir evoliucija
Yra įvairių taikomųjų mokslų, kurie priklauso nuo vieno ar kelių gamtos mokslų. Pavyzdžiui, medicina.
Rafaelio "Atėnų mokykla". Aristotelis (pavaizduotas mėlyna spalva centrinėje arkoje) rašė, kad tiesą galima rasti stebint ir indukuojant. Tai buvo jo mokslinis metodas.
Susiję puslapiai
- Mokslinis metodas
- Astronomijos istorija
- Matematikos istorija
- Medicinos renesansas
- Keturi didieji išradimai
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra mokslo istorija?
A: Mokslo istorija - tai mokslo ir mokslo žinių istorinės raidos tyrimas. Jos metu nagrinėjama, kaip mokslininkai, stebintys, aiškinantys ir prognozuojantys realaus pasaulio reiškinius, kūrė mokslo žinias.
K: Kas sukūrė terminą "mokslininkas"?
A: Pirmą kartą terminą "mokslininkas" XIX a. pavartojo Viljamas Vuelas (William Whewell). Prieš tai žmonės, tyrinėjantys gamtą, buvo vadinami gamtos filosofais.
K: Kada senovės graikai pradėjo aprašinėti faktus apie gamtos pasaulį?
A: Senovės graikai gamtos pasaulio faktus pradėjo aprašinėti klasikinėje antikoje. Jie ypač garsūs savo indėliu į astronomiją ir matematiką.
K: Kas sukūrė šiuolaikinį mokslą?
A: Šiuolaikinis mokslas buvo plėtojamas XVI-XVII a. Europoje, o jo raidoje dalyvavo tokios svarbios asmenybės kaip Izaokas Niutonas, Johanesas Kepleris, Robertas Boilas, Čarlzas Darvinas, Vilhelmas Rou ir Albertas Einšteinas.
Klausimas: Ar yra kokių nors priešmokslinių gamtos tyrinėjimų?
A: Tradiciškai mokslo istorikai mokslą apibrėžia pakankamai plačiai, kad apimtų ir ankstesnius gamtos tyrinėjimus, kurie gali būti laikomi ikinavikiniais.
K: Kokie yra gamtos mokslų pavyzdžiai?
A: Gamtos mokslų pavyzdžiai: astronomija fizika chemija geologija biologija botanika zoologija ląstelės biologija genetika ir evoliucija.
K: Koks yra taikomojo mokslo, kuris priklauso nuo vieno ar daugiau gamtos mokslų, pavyzdys?
A:Taikomojo mokslo, kuris priklauso nuo vieno ar daugiau gamtos mokslų, pavyzdys yra medicina.
