Klasikinė antika: Senovės Graikijos ir Romos apibrėžimas
Atraskite klasikinę antiką: Senovės Graikijos ir Romos kultūra, literatūra ir istorija nuo Homero iki Romos žlugimo — svarbiausi įvykiai, idėjos ir palikimas.
Klasikinė antika (taip pat klasikinė epocha arba klasikinis laikotarpis) yra plati sąvoka, apibrėžianti reikšmingą kultūros, meno, politikos ir mąstymo etapą Viduržemio jūros regione. Ji apima Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijas — kartu dažnai vadinamas graikų-romėnų pasauliu. Šio laikotarpio pasiekimai darė ir daro ilgalaikę įtaką Vakarų civilizacijos kalbai, teisės sistemai, menui, filosofijai ir mokslui.
Laikotarpio ribos ir pagrindiniai etapai
Paprastai klasikinė antika siejama su laikotarpiu nuo Homero kūrybos laikų (VIII–VII a. pr. m. e.) iki krikščionybės plitimo ir Romos imperijos žlugimo V–VI a. po Kr.. Tačiau viduje šio ilgo laikotarpio skiriami keli aiškesni etapai: archaikinė Graikija (polisų formavimasis), klasikinė Graikijos šlovė (Atėnų aukso amžius), helenistinis laikotarpis (po Aleksandro Makedoniečio žygių) ir Romos Respublika bei vėliau — Romos Imperija.
Politika ir visuomenė
Senovės Graikijoje svarbia politine forma buvo polis — miestiečių valstybė (pvz., Atėnai, Sparta). Atėnai išsiskyrė demokratijos vystymu ir intelektine veikla, o Sparta — griežta karinėje dvasioje grįsta tvarka. Graikų tautų konfliktai (pvz., Persų karai, Peloponeso karas) formavo regiono politinę geografiją. Romai pradžioje kūrė Respublikos institucijas, vėliau perėjo į imperijos valdymą — plečiant teritorijas jų teisė, administracija ir inžineriniai sprendimai tapo universaliais modeliais.
Kultūra, menai ir mokslas
Klasikinė antika išsiskiria aukšta literatūros, teatro, dailės ir architektūros kultūra. Klasikinėje graikų literatūroje svarbūs epai, tragedijos ir komedijos — tarp pavyzdžių minimi Eskilo kūriniai. Romų literatūroje ryškūs poetai ir prozininkai, pvz., Ovidijaus veikla. Filosofijoje iškilo tokios asmenybės kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis; šių idėjų įtaka išliko per amžius. Moksle ir technologijose — matematika, astronomija, medicina ir inžinerija klestėjo; Romos keliai, akvedukai ir teisinės institucijos tapo ilgalaikėmis palikimo dalimis.
Kalbos ir raštas
Graikų kalba buvo mokslo ir literatūros lingua franca helenistiniu laikotarpiu, vėliau — ir Rytų Romos (Bizantijos) kultūros pagrindas. Lotynų kalba plito su Romos ekspansija ir tapo teisės, administracijos ir Bažnyčios kalba Vakarų Europoje. Šių kalbų literatūros ir terminologija vėliau stipriai paveikė modernias Europos kalbas ir mokslinę leksiką.
Pabaiga ir perėjimas
Klasikinės antikos pabaiga nėra staigus įvykis, o ilgai vykęs procesas: krikščionybės plitimas pakeitė religinius ir visuomeninius prioritetus, tuo pačiu metu Romos politinė galia silpo. Vakarų Romos imperijos žlugimas V a. po Kr. žymi tradiciškai priimamą klasikinės antikos pabaigą, tačiau graikų-romėnų idėjos, meno formos ir teisės sampratos išliko ir buvo perimtos vėlesnių epochų — Bizantijos, islamiškosios ir viduramžių Europos kultūrose.
Santrauka: klasikinė antika — tai kompleksinis kultūros ir civilizacijos laikotarpis, apimantis Senovės Graikijos ir Senovės Romos pasiekimus. Jos įtaka matoma literatūroje, filosofijoje, mene, teisėje ir technikoje, o per derybas ir karus susiformavę politiniai modeliai padėjo pagrindus daugelio vėlesnių Europos valstybių raidai.
Archajinis laikotarpis (VIII-VI a. pr. m. e.)
Ankstyviausias klasikinės antikos laikotarpis vyko iki istorinių šaltinių atsiradimo po bronzos amžiaus žlugimo. Ankstyviausi graikiški abėcėliniai užrašai datuojami VIII a. pirmąja puse. Paprastai manoma, kad Homeras gyveno VIII arba VII a., o jo gyvenimas dažnai laikomas klasikinės antikos pradžia. Tradicinė pirmųjų Antikos olimpinių žaidynių data - 776 m. pr. m. e. - taip pat buvo maždaug tuo metu. Romėnų legendoje Romos miestas įkurtas 753 m. pr. m. e. Atrodo, kad maždaug tuo metu Romos forume buvo įkurta pirmoji gyvenvietė.
Finikiečiai
Iš pradžių finikiečiai plėtėsi iš Levanto uostų, o VIII a. dominavo Viduržemio jūros regiono prekyboje. Kartagina buvo įkurta 814 m. pr. m. e., o iki 700 m. pr. m. e. kartaginiečiai tvirtai įsitvirtino Sicilijoje, Italijoje ir Sardinijoje, dėl to kilo interesų konfliktų su Etrurija.
Graikija
Po graikų tamsiųjų amžių prasidėjo archajinis laikotarpis, kurio metu suklestėjo demokratija, filosofija, teatras, poezija ir atgimė rašytinė kalba (kuri buvo prarasta tamsiaisiais amžiais).
Vėlyvojo archajinio amžiaus laikotarpio keramikos stiliai - tai juodoji figūrinė keramika, pradėta gaminti Korinte VII a. pr. m. e. Jos tęsinys buvo raudonfigūrės keramikos stilius, kurį apie 530 m. pr. m. e. sukūrė Andokidai.
Klasikinė Graikija (V-IV a. pr. m. e.)
Senovės Graikijos klasikinis laikotarpis truko nuo Atėnų tironijos žlugimo 510 m. pr. m. e. iki Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. Šiuo laikotarpiu vyko ilga kova tarp Spartos ir Atėnų bei graikų ir persų karai. Makedonijos iškilimas IV a. bent kuriam laikui panaikino visas kitas politines sistemas.
Dalijų lyga ("Atėnų imperija") prieš pat Peloponeso karą 431 m. pr. m. e.
Romos respublikos ir Romos imperijos plotas 218 m. pr. m. e. (tamsiai raudona spalva), 133 m. pr. m. e. (šviesiai raudona spalva), 44 m. pr. m. e. (oranžinė spalva), 14 m. po Kr. (geltona spalva), po 14 m. po Kr. (žalia spalva) ir didžiausias išsiplėtimas valdant Trajanui 117 m. (šviesiai žalia spalva).
Romos imperijos dydis valdant Trajanui 117
Helenizmo laikotarpis (330-146 m. pr. m. e.)
Helenizmo laikotarpis prasidėjo su Aleksandru, kai graikų kalba tapo lingua franca toli už pačios Graikijos ribų, o helenistinė kultūra užmezgė ryšius su Persijos, Vidurinės Azijos, Indijos ir Egipto kultūromis. Helenizmo laikotarpis baigėsi II a. pr. m. e. Romos Respublikai tapus superregionine galybe ir 146 m. pr. m. e. Romai užkariavus Graikiją.
Romos Respublika (V-I a. pr. Kr.)
Romos forumas buvo centrinė senovės Romos teritorija.
Senovės Romos respublikos laikotarpis prasidėjo apie 509 m. pr. m. e. nuvertus monarchiją ir truko daugiau kaip 450 metų iki jos nuvertimo, per kelis pilietinius karus ir imperijos laikotarpį.
Romos imperija (I a. pr. m. e. - V a. po Kr.)
Dėl tikslios Respublikos pabaigos nustatymo kyla ginčų. To meto Romos piliečiai nepripažino, kad Respublika nustojo egzistuoti.
Galima sakyti, kad Roma jau buvo imperinio pobūdžio. Ji neturėjo imperatoriaus, kai užkariavo Galiją, Iliriją, Graikiją Ispaniją ir Romos provinciją Aziją.
Vėlyvoji Antika (IV-VI a. po Kr.)
Vėlyvosios Antikos laikais krikščionybė iškilo valdant Konstantinui I, o 393 m. galiausiai tapo Romos imperijos kultu. Vienas po kito vykę germanų genčių įsiveržimai reiškė Vakarų imperijos pabaigą V a., tačiau Rytų imperija išliko per visus viduramžius kaip Bizantijos imperija.
Vakarų ir Rytų Romos imperijos iki 476 m.
Atgimimas
Pagarba seniesiems Graikijos ir Romos gyventojams turėjo įtakos politikai, filosofijai, skulptūrai, literatūrai, teatrui, švietimui, architektūrai ir net seksualumui.
Politikoje Romos imperatoriaus buvimas buvo pageidaujamas dar ilgai po imperijos žlugimo. Ši tendencija pasiekė viršūnę, kai 800 m. Karolis Didysis buvo karūnuotas "Romos imperatoriumi", o tai lėmė Šventosios Romos imperijos susikūrimą. Iš šio laikotarpio kilo nuostata, kad imperatorius yra monarchas, pranokstantis paprastą karalių. Pagal šį politinį idealą visada turėjo egzistuoti Romos imperija - valstybė, kurios jurisdikcija apėmė visą civilizuotą Vakarų pasaulį.
Subtinklai
- Senovės istorija
- Senovės Graikija
- Senovės Roma
- Dacia
- Romos Dakija
- Romos Britanija
- Hispania
- Senovės Makedonija
- Galija
- Kartagina
Susiję puslapiai
- Kofun laikotarpis (Japonija, 250 m. po Kr. - 538 m. po Kr.)
- Asuka laikotarpis (Japonija, 538 m. po Kr. - 710 m. po Kr.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra klasikinė antika?
A: Klasikinė antika - tai plati sąvoka, apibūdinanti ilgą kultūros istorijos laikotarpį aplink Viduržemio jūrą, įskaitant Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijas.
K: Kada prasidėjo šis laikotarpis?
A: Įprastai teigiama, kad šis laikotarpis prasidėjo nuo Homero kūrinių VIII-VII a. pr.
K: Kada jis baigėsi?
A: Jis baigiasi su krikščionybės atėjimu ir Romos imperijos žlugimu V-VI mūsų eros amžiuje.
K: Kokie yra šio laikotarpio literatūros pavyzdžiai?
A: Pavyzdžiai: Eskilas, Ovidijus ir kiti graikų bei romėnų autorių kūriniai.
K: Kas buvo Homeras?
A: Homeras buvo senovės graikų poetas, šiuo laikotarpiu parašęs tokius epus kaip "Iliada" ir "Odisėja".
K: Kaip šiuo laikotarpiu atsirado krikščionybė?
Atsakymas: Krikščionybė šiuo laikotarpiu atsirado per Jėzaus sekėjų misionierišką veiklą po jo mirties, kuri ilgainiui išplito Europoje ir už jos ribų.
K: Kas lėmė Romos imperijos žlugimą šiuo laikotarpiu?
A: Romos imperijos nuosmukį lėmė įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, ekonominis nestabilumas, pernelyg didelės karinės išlaidos, politinė korupcija, išorės jėgų invazijos ir vidaus pilietiniai karai.
Ieškoti