Antika

Klasikinė antika (taip pat klasikinė epocha arba klasikinis laikotarpis) - tai plati sąvoka, apibūdinanti ilgą kultūros istorijos laikotarpį Viduržemio jūros regione. Jis apima Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijas, vadinamas graikų-romėnų pasauliu.

Klasikinė antika - tai laikotarpis, kai klestėjo graikų ir romėnų literatūra (pvz., Eskilo, Ovidijaus ir kt.). Paprastai šis laikotarpis prasideda Homero kūryba (VIII-VII a. pr. m. e.) ir baigiasi krikščionybės atėjimu ir Romos imperijos žlugimu (V-VI a. po Kr.).

Archajinis laikotarpis (VIII-VI a. pr. m. e.)

Ankstyviausias klasikinės antikos laikotarpis vyko iki istorinių šaltinių atsiradimo po bronzos amžiaus žlugimo. Ankstyviausi graikiški abėcėliniai užrašai datuojami VIII a. pirmąja puse. Paprastai manoma, kad Homeras gyveno VIII arba VII a., o jo gyvenimas dažnai laikomas klasikinės antikos pradžia. Tradicinė pirmųjų Antikos olimpinių žaidynių data - 776 m. pr. m. e. - taip pat buvo maždaug tuo metu. Romėnų legendoje Romos miestas įkurtas 753 m. pr. m. e. Atrodo, kad maždaug tuo metu Romos forume buvo įkurta pirmoji gyvenvietė.

Finikiečiai

Iš pradžių finikiečiai plėtėsi iš Levanto uostų, o VIII a. dominavo Viduržemio jūros regiono prekyboje. Kartagina buvo įkurta 814 m. pr. m. e., o iki 700 m. pr. m. e. kartaginiečiai tvirtai įsitvirtino Sicilijoje, Italijoje ir Sardinijoje, dėl to kilo interesų konfliktų su Etrurija.

Graikija

Po graikų tamsiųjų amžių prasidėjo archajinis laikotarpis, kurio metu suklestėjo demokratija, filosofija, teatras, poezija ir atgimė rašytinė kalba (kuri buvo prarasta tamsiaisiais amžiais).

Vėlyvojo archajinio amžiaus laikotarpio keramikos stiliai - tai juodoji figūrinė keramika, pradėta gaminti Korinte VII a. pr. m. e. Jos tęsinys buvo raudonfigūrės keramikos stilius, kurį apie 530 m. pr. m. e. sukūrė Andokidai.

Klasikinė Graikija (V-IV a. pr. m. e.)

Senovės Graikijos klasikinis laikotarpis truko nuo Atėnų tironijos žlugimo 510 m. pr. m. e. iki Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. Šiuo laikotarpiu vyko ilga kova tarp Spartos ir Atėnų bei graikų ir persų karai. Makedonijos iškilimas IV a. bent kuriam laikui panaikino visas kitas politines sistemas.

Dalijų lyga ("Atėnų imperija") prieš pat Peloponeso karą 431 m. pr. m. e.

Romos respublikos ir Romos imperijos plotas 218 m. pr. m. e. (tamsiai raudona spalva), 133 m. pr. m. e. (šviesiai raudona spalva), 44 m. pr. m. e. (oranžinė spalva), 14 m. po Kr. (geltona spalva), po 14 m. po Kr. (žalia spalva) ir didžiausias išsiplėtimas valdant Trajanui 117 m. (šviesiai žalia spalva).

Romos imperijos dydis valdant Trajanui 117

Helenizmo laikotarpis (330-146 m. pr. m. e.)

Helenizmo laikotarpis prasidėjo su Aleksandru, kai graikų kalba tapo lingua franca toli už pačios Graikijos ribų, o helenistinė kultūra užmezgė ryšius su Persijos, Vidurinės Azijos, Indijos ir Egipto kultūromis. Helenizmo laikotarpis baigėsi II a. pr. m. e. Romos Respublikai tapus superregionine galybe ir 146 m. pr. m. e. Romai užkariavus Graikiją.

Romos Respublika (V-I a. pr. Kr.)

Romos forumas buvo centrinė senovės Romos teritorija.

Senovės Romos respublikos laikotarpis prasidėjo apie 509 m. pr. m. e. nuvertus monarchiją ir truko daugiau kaip 450 metų iki jos nuvertimo, per kelis pilietinius karus ir imperijos laikotarpį.

Romos imperija (I a. pr. m. e. - V a. po Kr.)

Dėl tikslios Respublikos pabaigos nustatymo kyla ginčų. To meto Romos piliečiai nepripažino, kad Respublika nustojo egzistuoti.

Galima sakyti, kad Roma jau buvo imperinio pobūdžio. Ji neturėjo imperatoriaus, kai užkariavo Galiją, Iliriją, Graikiją Ispaniją ir Romos provinciją Aziją.

Vėlyvoji Antika (IV-VI a. po Kr.)

Vėlyvosios Antikos laikais krikščionybė iškilo valdant Konstantinui I, o 393 m. galiausiai tapo Romos imperijos kultu. Vienas po kito vykę germanų genčių įsiveržimai reiškė Vakarų imperijos pabaigą V a., tačiau Rytų imperija išliko per visus viduramžius kaip Bizantijos imperija.

Vakarų ir Rytų Romos imperijos iki 476 m.

Atgimimas

Pagarba seniesiems Graikijos ir Romos gyventojams turėjo įtakos politikai, filosofijai, skulptūrai, literatūrai, teatrui, švietimui, architektūrai ir net seksualumui.

Politikoje Romos imperatoriaus buvimas buvo pageidaujamas dar ilgai po imperijos žlugimo. Ši tendencija pasiekė viršūnę, kai 800 m. Karolis Didysis buvo karūnuotas "Romos imperatoriumi", o tai lėmė Šventosios Romos imperijos susikūrimą. Iš šio laikotarpio kilo nuostata, kad imperatorius yra monarchas, pranokstantis paprastą karalių. Pagal šį politinį idealą visada turėjo egzistuoti Romos imperija - valstybė, kurios jurisdikcija apėmė visą civilizuotą Vakarų pasaulį.

Subtinklai

Senovės istorija
Senovės Graikija
Senovės Roma
Dacia
Romos Dakija
Romos Britanija
Hispania
Senovės Makedonija
Galija
Kartagina

Susiję puslapiai

Kofun laikotarpis (Japonija, 250 m. po Kr. - 538 m. po Kr.)
Asuka laikotarpis (Japonija, 538 m. po Kr. - 710 m. po Kr.)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra klasikinė antika?

A: Klasikinė antika - tai plati sąvoka, apibūdinanti ilgą kultūros istorijos laikotarpį aplink Viduržemio jūrą, įskaitant Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijas.

K: Kada prasidėjo šis laikotarpis?

A: Įprastai teigiama, kad šis laikotarpis prasidėjo nuo Homero kūrinių VIII-VII a. pr.

K: Kada jis baigėsi?

A: Jis baigiasi su krikščionybės atėjimu ir Romos imperijos žlugimu V-VI mūsų eros amžiuje.

K: Kokie yra šio laikotarpio literatūros pavyzdžiai?

A: Pavyzdžiai: Eskilas, Ovidijus ir kiti graikų bei romėnų autorių kūriniai.

K: Kas buvo Homeras?

A: Homeras buvo senovės graikų poetas, šiuo laikotarpiu parašęs tokius epus kaip "Iliada" ir "Odisėja".

K: Kaip šiuo laikotarpiu atsirado krikščionybė?

Atsakymas: Krikščionybė šiuo laikotarpiu atsirado per Jėzaus sekėjų misionierišką veiklą po jo mirties, kuri ilgainiui išplito Europoje ir už jos ribų.

K: Kas lėmė Romos imperijos žlugimą šiuo laikotarpiu?

A: Romos imperijos nuosmukį lėmė įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, ekonominis nestabilumas, pernelyg didelės karinės išlaidos, politinė korupcija, išorės jėgų invazijos ir vidaus pilietiniai karai.