Senovės Makedonija — senovinė Graikijos karalystė ir Aleksandro Didžiojo imperija

Senovės Makedonija: Argeadų karalystė ir Aleksandro Didžiojo imperija — mūšiai, politika, kultūra ir Romos užkariavimas. Atrask helenistinės eros istoriją.

Makedonija, Makedonija arba Makedonijos imperija - Senovės Makedonijos karalystė archajinėje ir klasikinėje Graikijoje, vėliau galingiausia helenistinės Graikijos valstybė. Karalystę įkūrė ir iš pradžių valdė karališkoji Argeadų dinastija, po jos sekė Antipatridų ir Antigonidų dinastijos. Senovės makedoniečių tėvynė, ankstyviausia karalystė buvo sutelkta Graikijos pusiasalio šiaurės rytuose ir ribojosi su Epyru vakaruose, Paeonija šiaurėje, Trakija rytuose ir Tesalija pietuose.

Aleksandras Didysis ją keleriems metams pavertė galingiausia Artimųjų Rytų karalyste. Jam mirus, imperija subyrėjo, o Antigonidų dinastija valdė Makedoniją kaip mažą imperiją. Po kelių šimtmečių Romos imperija užkariavo Makedoniją ir didžiąją dalį Aleksandro imperijos.

Istorija ir valdovai

Senovės Makedonijos valstybė formavosi nuo viduriniojo geologinio periodo iki klasikinio laikotarpio. Argeadų dinastija, kuri atnešė ryškiausią politinį ir karinį pakilimą, valdė nuo maždaug 7 a. pr. m. e. iki Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. Iš prastesnės, fragmentuotos provincijos Makedonija tapo galinga jėga, ypač Philippo II (valdė 359–336 m. pr. m. e.) reformų dėka: jis sustiprino kariuomenę, sukūrė efektyvią falandžą (ilgųjų ietigalių falangą) ir konsolidavo valdžią centriniame administraciniame valdyme.

Po Aleksandro mirties didžiulė imperija greitai susiskaidė. Per diadokų (generolų ir paveldėtojų) kovas kilo keli helenistiniai karalystiniai dariniai. Tris pagrindines Makedonijos valdančias gijas užėmė Antipatridų (trumpam), o vėliau Antigonidų dinastija, kuri stabilizavo Makedoniją kaip atskirą karalystę nuo maždaug 306 m. pr. m. e. iki Romos užkariavimo.

Aleksandro Didžiojo žygiai

Aleksandras Didysis (valdė 336–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdą iki Indijos upių: jis laimėjo svarbias kovas prie Granikos (334 m. pr. m. e.), Issoso (333 m. pr. m. e.) ir Gaugamelos (331 m. pr. m. e.), nugalėjo Persijos imperiją ir įkūrė daugybę sostinių bei kariuomenės stovyklų — garsiausias iš jų yra Aleksandrija Egipte. Jo žygiai paskatino kultūrų susimaišymą, pagimdę vadinamąją helenistinę epochą.

Kultūra, kalba ir visuomenė

Makedoniečiai turėjo savitą karališkąją kultūrą, tačiau stipriai paveiktą pietinių graikų tradicijų: menų, religijos ir švietimo srityse. Makedonų elitas vartojo graikišką kalbą ir idėjas — ypač nuo Philippo II ir Aleksandro laikų, kai gimė plačiausiai paplitusi koine graikų kalba. Vis dėlto kalbos ir etninio tapatumo klausimai yra sudėtingi ir vis dar nagrinėjami istorikų.

Visuomenė buvo agrarinė, pagrįsta žemės ūkiu, bet kartu išvystyta kavalerija ir kariniais pajėgumais: Makedonijos žirgai, kariai Kompanionai (Companions) ir falandžas užtikrino kariuomenės pranašumą. Taip pat klestėjo prekyba, statybos ir archeologiniai centrų — sostinės Pella ir Aegae (dabar Vergina) tapo kultūriniais centrais.

Geografija ir svarbūs miestai

Makedonijos regione yra kalnų grandinės (tarp jų Olimpo masyvas), derlingų slėnių ir prieigos prie jūros. Svarbiausi miestai buvo Pella — viena iš administracinių sostinių ir kultūros centras, bei Aegae (Vergina) — ankstyvoji karalių rezidencija, kur aptikti įspūdingi karališkieji kapai. Kiti reikšmingi centrai: Edessa, Amphipolis ir vėlesnė Tesalonika, kurią įkūrė Eolijos dinastijos atstovai ir kuri vėliau tapo svarbiu Antigonidų bei romėnų laikų miestu.

Hellenistinė epocha ir romėnų įtaka

Aleksandro mirties pasekmė — Hellenistinės karalystės — pakeitė politinį žemėlapį. Antigonidų Makedonija išliko galinga vietine jėga iki to laiko, kol susidūrė su besiplečiančia Roma. Keturi Romos ir Makedonijos konfliktai — Makedonijos karai (214–148 m. pr. m. e.) — baigėsi romėnų pergale. 168 m. pr. m. e. mūšyje prie Pydnos Antigonidų jėgos buvo pralaimėtos, o 146 m. pr. m. e. Makedonija oficialiai tapo Romos provincija, vėliau įsigalėjo Romos administracija ir teisė.

Paveldas ir reikšmė

Senovės Makedonija paliko didžiulį kultūrinį palikimą: Aleksandro imperijos plėtra išplėtė graikų kultūros ir kalbos į Artimuosius Rytus ir Egiptą, o helenistiniai miestai tapo mokslinių, kultūrinių ir komercinių mainų centrais. Archeologiniai radiniai, ypač Verginos (Aegae) karališkieji kapai, atskleidė aukštą meninį ir amatų lygį. Istoriniai šaltiniai apie Makedoniją — nuo Herodoto iki Arijano — padeda suprasti jos vaidmenį antikinio pasaulio raidą.

Senovės Makedonijos istorija yra sudėtinga ir daugiasluoksnė: tai ne tik galinga karinė galia, bet ir kultūrų susiliejimas, politinės transformacijos ir ilgalaikė įtaka Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kur buvo senovės Makedonijos karalystė?

K: Kokia kalba kalbėjo senovės Makedonijos gyventojai?

K: Kas įkūrė ir iš pradžių valdė Senovės Makedoniją?

K: Kas pakeitė Argeadų dinastiją kaip Senovės Makedonijos valdovus?

Klausimas: Kiek laiko valdė Aleksandras, kad Makedonija tapo viena galingiausių Artimųjų Rytų karalysčių?

K: Kas nutiko po Aleksandro mirties?

K: Kas galiausiai užkariavo Makedoniją po kelių šimtmečių?

Paieška pagal raidę