Argeadų dinastija — senovės Makedonijos karalių giminė (700–310 pr. m. e.)
Argeadų dinastija — Makedonijos karaliai (700–310 pr. m. e.): Pilypas II, Aleksandras Didysis, imperijos kūrimas ir tragiškas žlugimas Diadochų karuose.
Argeadų dinastija (gr. Ἀργεάδαι, Argeádai) buvo dorėnų kilmės karališkas šeimos atstovų darinys, valdęs senovės Makedoniją nuo maždaug 7 a. iki 310 m. pr. m. e. Argeadai tapo pagrindine archajinės Graikijos Makedonijos jėga: jie sutelkė vietines gentis, kūrė valstybės institucijas ir rengė karines ekspedicijas, kurios galiausiai atvedė prie plačių Aleksandro laikų conquestų. Spėjama, kad Argeadų giminė save siejo su Heraklio gimine – tokia kilmės sankcija sustiprino dinastijos teisėtumo įvaizdį.
Kilme ir pradžia
Argeadų šaknys siejamos su pietine Graikija: pagal kai kuriuos šaltinius dinastijos protėviai kilę iš Argoso (Peloponeze) ir per laiką persikėlė į Makedonijos žemes. Ankstyvoji Argeadų valdžia buvo labiau palaipsninė ir vietinė – valdovai sutelkė galingesnes gentis, didino savo įtaką ir plėtė teritoriją karingais bei diplomatijos veiksmais. Tradicinė Argeadų sostinė pirmoje fazėje buvo Aigai (dab. Vergina), vėliau išpopuliarėjo Pella kaip administracijos ir kultūros centras.
Valdymas ir kariuomenė
Argeadų karalius buvo ne tik simbolinis valdovas, bet ir aktyvus kariuomenės vadas ir valstybės organizatorius. Ypač svarbų poslinkį padarė Pilypas II Makedonietis, kuris konstravo centralizuotą karinę ir administracinę sistemą:
- įvedė profesionalią hoplitų ir falangos struktūrą, naudotą su ilgesnėmis šašalų ietimis (sarissa);
- formavo reguliarų kavalerijos korpusą ir skyrė didelį dėmesį taktinėms inovacijoms;
- konsolidavo valstybės biudžetą, diplomatinėmis santuokomis ir sąjungomis sutelkė regionines jėgas.
Tai sukūrė pagrindą, leidusį jo sūnui Aleksandrui Didžiajam pradėti plataus masto karines kampanijas prieš Persiją ir toliau platinti helenistinę kultūrą per užkariautas sritis.
Žymūs valdovai
- Pilypas II – reformas įvedęs valdovas, sujungęs daugelį graikų teritorijų ir paruošęs karinius pagrindus tolimesnei ekspansijai. (Pilypas II Makedonietis)
- Aleksandras Didysis – Peloponeso hegemoniją pakeitė pasaulinės reikšmės kampanijos: nugalėjęs Persijos imperiją jis sukūrė galingą Aleksandro imperiją ir paskatino kultūrinių mainų epocą. (Aleksandras Didysis)
- Kiti Argeadų valdovai formavo pereinamąsias grandis tarp ankstesnių vietinių karalių ir didžiųjų užkariautojų; kai kurie buvo marionetės po Aleksandro mirties Diadochų kovų metu.
Pabaiga ir paveldas
Po Aleksandro mirties (323 m. pr. m. e.) jo didžioji imperija ėmė byrėti – prasidėjus Diadochų (įpėdinių) karams, Argeadų šeimos nariai tapo politinių intrigų ir žudynių aukomis. Dinastijos linija iš esmės baigėsi, kai buvo nužudytas jaunuolis Aleksandras IV (Aleksandro sūnus) kartu su jo motina Roksana — įvykiai, kurie įvyko per Diadochų kovas ir simbolizavo senosios Argeadų valdžios pabaigą apie 310 m. pr. m. e.
Vis dėlto Argeadų palikimas liko ryškus: jų laikais Makedonija tapo pagrindine jėga Graikijos politikoje, jų karinės reformos pakeitė karo meną, o Aleksandro užkariauti kraštai pradėjo aktyvų helenizacijos procesą, kurio pasekmės formavo vėlesnes hellenistines monarchijas.
Archeologija ir kultūra
Argeadų valdžios liudijimus patvirtina ir archeologiniai radiniai: Aigai (Verginos) karališkosios kapavietės, turtingi kapai ir meno dirbiniai atskleidžia aukštą rūmų kultūrą, funerines tradicijas ir kontaktus su kitomis Viduržemio jūros civilizacijomis. Šie radiniai padeda rekonstruoti ne tik valdovų gyvenimą, bet ir platesnį socialinį bei religinių praktikų kontekstą senovės Makedonijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas įkūrė Argeadų dinastiją?
Atsakymas: Perdikas I įkūrė Argeadų dinastiją.
K: Kur buvo jų namai?
A: Argeadų namai buvo įsikūrę prie Haliakono upės.
K: Koks miestas tapo jų sostine?
A: Argeadų dinastijos sostine tapo Aegae (dabartinė Vergina).
K: Kaip toli siekė Makedonijos valdžia valdant Amyntui I?
A: Valdant Amyntui I, Makedonijos valdžia išsiplėtė į rytus už Aksijaus (Aksiَs) upės, kad užvaldytų kaimynines trakų gentis.
K: Iš ko jie tariamai buvo kilę?
A: Argeado karališkųjų namų žmonės tariamai tikėjo, kad yra kilę iš Heraklio giminės.
K: Koks garsus karalius pavergė Graikiją ir kaip hegemonas suvienijo graikų miestų valstybes?
A: Pilypas II Makedonietis pavergė Graikiją ir kaip hegemonas suvienijo Graikijos miestus-valstybes.
K: Kas vadovavo armijai, užkariavusiai didžiąją dalį tuo metu žinomo pasaulio ir sukūrusiai didžiulę imperiją nuo Makedonijos ir Graikijos iki Egipto ir Indo upės, taip pat nugalėjusiai persų Achemenidų imperiją?
A: Aleksandras Didysis vadovavo kariuomenei ir kartu su sąjungininkų kariuomenėmis užkariavo didžiąją dalį tuo metu žinomo pasaulio ir sukūrė didžiulę imperiją, nusidriekusią nuo Makedonijos ir Graikijos iki Egipto ir Indo upės, taip pat nugalėjo Persijos Achemenidų imperiją.
Ieškoti