Asirų genocidas (Sayfo) – Osmanų imperijos vykdytos masinės žudynės
Asirų genocidas (Sayfo): Osmanų imperijos brutalus puolimas, kuriame žuvo >300 000 asirų. Skaitykite išsamią istoriją, liudijimus ir istorinę reikšmę.
Asirų genocidas - Osmanų imperijos vykdytas genocidas, kurio metu per reidus ir žudynes Pirmojo pasaulinio karo metu buvo nužudyta pagal įvairius vertinimus nuo maždaug 150 000 iki daugiau kaip 300 000 asirų. Šiam tragiškam įvykiui asirių kalba suteikė pavadinimą Sayfo, reiškiantį „kalaviją“.
Kontekstas ir priežastys
Sayfo vyko sudėtingame politiniame ir kariniame kontekste 1914–1918 m. Osmanų imperijos žlugimo ir karo metu. Priežasčių buvo kelios: centrinės valdžios nacionalistinė politika, vietinių konfliktų ir revanšizmo bangos, taip pat baimė dėl krikščioniškų mažumų ryšių su priešininkėmis valstybėmis. Nors XIX a. pabaigoje kai kurie krikščionių bendruomenių persekiojimo epizodai (pvz., Hamidiškos žudynės) jau buvo išlikę atmintyje, Sayfo vyko platesnio karo ir vidaus politikos kontekste, kai valdžios institucijos ir įvairios ginkluotos grupės vykdė sistemingus išpuolius prieš asirų kaimus ir bendruomenes.
Vykdytojai ir aukos
Smurtą prieš asirus vykdė įvairios pajėgos: kai kuriais atvejais – Osmanų imperijos karinės ir administracinės struktūros, taip pat vietinės ginkluotos grupės ir kai kurių regionų kariaunos. Daugelyje vietovių, ypač pietryčių Anatolijoje (pvz., Hakkari, Tur Abdin), tragiški išpuoliai nusinešė didžiulį civilinių gyventojų skaičių. Smurto formos apėmė masines egzekucijas, deginimus, priverstines deportacijas, pagrobimus, prievartavimus ir priverstines konversijas. Taip pat buvo sunaikinta daug bažnyčių, religinių artefaktų ir bendruomenių materialinio paveldo.
Tautinė ir kultūrinė situacija
Asirai yra senoji semitinė tauta, kalbanti neovariacijomis aramėjų (siriakų) kalbos dialektais ir išpažįstanti krikščionybę (daugelis – nestorioniškos kilmės tradicijos atstovai, taip pat Chaldeans ir kitos krikščioniškos grupės). Nuo seniausių laikų jie neturėjo nuolatinės nepriklausomos valstybės — gyvenimo žemės buvo išsidėsčiusios regione, kuriame keitėsi imperijų valdžia. Dėl to asirų bendruomenės dažnai gyveno diasporoje po įvairias valstybes, o politinės krizės jas darė pažeidžiamesnes prieš persekiojimus ir prievartą.
Padariniai ir pasekmės
Sayfo sukėlė ilgalaikį demografinį ir kultūrinį sukrėtimą: daug asirų bendruomenių buvo sunaikintos arba priverstos bėgti. Išgyvenusieji dažnai persikėlė į pietinę Mesopotamijos dalį (dabartinį Iraką), Siriją, Iraną, Kaukazą ir vėliau į Europą bei Ameriką. Daugeliui bendruomenių tai reiškė šeimų, dokumentų, bažnyčių ir kaimų netekimą bei sunkią socialinę ir ekonominę integraciją naujose šalyse.
Istorinis tyrimas ir pripažinimas
Istorinis Sayfo vertinimas remiasi tiek dokumentiniais šaltiniais, tiek liudininkų pasakojimais ir užsienio diplomatinių ataskaitų archyvais. Skaičiai ir interpretacijos skiriasi, todėl tikslus aukų skaičius nėra visiškai sutartas tarp tyrėjų. Asirių bendruomenės ir istorikai siekia pripažinimo, atminimo ir teisingumo; tarptautinis pripažinimas dar tebėra diskusijų objektas, o šio įvykio atminimas yra svarbi asirų diasporos dalis.
Ką svarbu prisiminti
- Sayfo – tai ne pavieniai smurto epizodai, o plataus masto tragiškas poveikis asirų bendruomenėms.
- Šio laikotarpio tyrimai padeda suprasti regiono istoriją, mažumų padėtį ir ilgalaikes pasekmes, kurios jaučiamos iki šiol.
- Atminimas ir istorinis bei teisinis įvertinimas yra svarbūs žingsniai gilinant tarptautinę teisę ir užkertant kelią panašiems nusikaltimams ateityje.
Jei norite, galiu pridėti nuorodų į plačiau prieinamus šaltinius, kronikas ar mokslinius darbus apie Sayfo, arba parengti santrauką konkrečių regionų, kuriuos labiausiai palietė šis smurtas, istorijos.
Asmeninė patirtis iš "Asirijos balso"
| " | "Vieną dieną musulmonai surinko visus vaikus nuo šešerių iki penkiolikos metų ir nusivedė juos į policijos būstinę. Ten jie nuvedė vargšus mažylius į kalno, vadinamo Ras-el Hadjar, viršūnę ir vienam po kito perpjovė jiems gerkles, o kūnus įmetė į bedugnę." | " |
Žudynių apžvalga
Asirų genocidą (dar vadinamą Sayfo arba Seyfo) prieš Osmanų imperijos asirų gyventojus Pirmojo pasaulinio karo metais vykdė jaunieji turkai. Asirų gyventojus, gyvenusius šiaurės Mesopotamijoje (Tur Abdino, Hakkario, Vano, Siirto regionuose dabartinėje pietryčių Turkijoje ir Urmijos regione šiaurės vakarų Irane), 1914-1920 m. prievarta perkėlė ir išžudė Osmanų (turkų) ir kurdų pajėgos, valdant jauniesiems turkams. Mokslininkai nurodo 300 000-750 000 asirų aukų.
Asirijos genocidas vyko tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu laikotarpiu kaip ir armėnų bei graikų genocidas. Tačiau, skirtingai nuo šių genocido atvejų, asirų genocidas nebuvo oficialiai pripažintas nei nacionaliniu, nei tarptautiniu mastu, o daugelyje aprašymų asirų genocidas aptariamas kaip didesnių įvykių, priskiriamų armėnų genocidui, dalis.
Žemėlapis, kuriame 1896 m. rytinėse Osmanų imperijos provincijose gyveno armėnai (spalvomis) ir krikščionys (šešėliais). Teritorijose, kuriose krikščionių gyventojų dalis buvo didesnė nei armėnų, krikščionių nearmėnų tautybės gyventojus daugiausia sudarė asirai (išskyrus regionus, kuriuose gyveno Osmanų imperijos graikai). Asirai daugiausia gyveno pietinėje ir pietrytinėje regiono dalyje
Kasdien miršta 40 krikščionių, sako asirų pabėgėliai - The Syracuse Herald, 1915 m.
"Washington Post" ir kiti pagrindiniai Vakarų šalių laikraščiai rašė apie asirų genocidą.
Straipsnis iš 1915 m. kovo 27 d. "The New York Times".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra asirų genocidas?
Atsakymas: Asirų genocidas buvo Osmanų imperijos vykdytas genocidas, kurio metu per žygius buvo nužudyta daugiau kaip 300 000 asirų.
K: Kaip asirai jį vadina?
A: Asirai jį vadina Sayfo, kuris aramėjų kalba reiškia "kalaviją".
K: Kodėl daugelis jų buvo išžudyti?
A: Turkai daug asirų laikė netyrais ir žudė už tai, kad jie neatsisakė krikščionybės ir netapo musulmonais.
K: Kam jie prarado savo namus ir turtą?
A: Jie neteko savo namų ir turto dėl sultono Adulhamedo Raudonojo.
K: Kiek laiko jie buvo persekiojami?
Atsakymas: Nuo seniausių laikų, kai juos užkariavo babiloniečiai, jie buvo persekiojami ir verčiami mokėti didelius mokesčius.
K: Ar šiandien jie vis dar turi savo valstybę?
Atsakymas: Ne, nuo seniausių laikų jie neturi savo tautos. Jų diaspora pasklidusi po daugybę įvairių šalių.
Klausimas: Kaip tie, kurie išliko, išlaikė bendrą vienybę?
Atsakymas: Tie, kurie išliko, išlaiko bendrą vienybę per gilų krikščionišką tikėjimą.
Ieškoti