Ašinis amžius: apibrėžimas, Jasperso samprata ir reikšmė
Ašinis amžius: Jasperso apibrėžimas, samprata ir reikšmė — kaip VIII–III a. pr. m. e. mąstymo revoliucija formavo religijas, filosofijas ir naujas pasaulėžiūras.
Ašinis amžius (iš vok. Achsenzeit) – vokiečių filosofo Karlo Jasperso sugalvotas terminas. Juo apibūdinama tam tikra senovės istorija, apimanti maždaug VIII–III a. pr. m. e., kurią Jaspersas laikė žymiu žmonijos intelektualinio ir dvasinio lūžio laikotarpiu.
Apibrėžimas ir laiko rėmai
Jaspersas teigė, kad per šį laikotarpį susiformavo nauji mąstymo būdai, idėjos ir institucijos, kurios vėliau taps daugelio civilizacijų pagrindu. Nors laiko rėmai nėra tikslūs — dažnai vartojamas apytikslis laikotarpis nuo VIII iki III amžiaus pr. m. e. (maždaug 800–200 m. pr. m. e.) — esmė yra idėjų ir refleksijų suintensyvėjimas bei jų ilgalaikė įtaka.
Pagrindinės sritys ir pavyzdžiai
Naujieji mąstymo modeliai Jasperso požiūriu atsirado įvairiuose, geografiškai nutolusius regionuose tuo pačiu istoriniu laikotarpiu:
- Irane — zoroastrizmo tradicijos elementai ir religinių reformų trajektorijos;
- Indijoje — Vedų laikotarpio vėlesnės mintys, Upanišadai, budizmas (Buda) ir džainizmas (Mahavira);
- Kinijoje — konfucianizmas (Konfucijus), daoizmas (Laozi) ir kitų etinių bei politinių doktrinų atsiradimas;
- graikų-romėnų pasaulyje — graikų filosofija (Sokratas, Platonas, Aristotelis) ir racionalaus mąstymo plėtra.
Visuose šiuose regionuose atsirado naujų religijų ir filosofijų, kurios orientavosi į etinius, metafizinius ir egzistencinius klausimus, dažnai siūlydamos sistemingesnius atsakymus nei ankstesnės tradicijos.
Jasperso interpretacija: kodėl tai reikšminga
Jaspersas matė ašinio amžiaus reiškinį kaip pasaulinį paveldą, kai užgimė pagrindinės žmogaus gyvenimą reglamentuojančios idėjos: moraliniai universaliai, asmens santykis su transcendentu, kritinis mąstymas ir rasinis refleksija apie politiką bei visuomenę. Svarbu tai, kad panašūs pokyčiai vyko beveik sinchroniškai skirtingose civilizacijose, nors tiesioginių kontaktų tarp jų nebuvo akivaizdžių.
Kritika ir alternatyvūs požiūriai
Nors Jasperso koncepcija įžvalgiai paryškino kai kurių epochų reikšmę, ji sulaukė ir kritikos:
- kai kurie tyrėjai teigia, kad idėjų atsiradimas nebuvo toks vieningas ir „revoliucinis“, kaip siūlo Jaspersas — daug tradicijų vystėsi palaipsniui ir vienos idėjos kitoje srityje radosi dėl ilgesnių procesų;
- kiti pabrėžia, kad Jaspersas per daug akcentavo atskirų elito intencijų vaidmenį, ignoruodamas socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius;
- galiausiai keliamas klausimas dėl eurocentrizmo arba teleologijos: ar visos kultūros turėtų būti lyginamos pagal bendrą „progresą“, ir ar šis modelis netaikomas kitoms tradicijoms.
Be to, vėlesni archeologiniai ir istorijos tyrimai rodo, kad tarp regionų galėjo egzistuoti daugiau kontaktų per prekybos maršrutus (pvz., ankstyvieji prekybos keliai) nei manyta anksčiau — tai kelia klausimų apie visiškai nepriklausomą idėjų atsiradimą.
Reikšmė šiandien
Ašinis amžius kaip koncepcija yra naudinga išryškinant tam tikrus tam tikro istorinio laikotarpio bendrumus: atsakomybės, laisvo mąstymo ir etinės refleksijos pabrėžimą. Ji primena, kad daugelis šiandienos moralinių, religinių ir filosofinių tradicijų turi gilias šaknis. Tačiau svarbu taikyti šią sąvoką kritiškai — atsižvelgiant į vietines ypatybes, materialius kontekstus ir kultūrinius ryšius.
Trumpai: Jasperso „ašinis amžius“ – naudingas heuristinis modelis, padedantis suprasti, kaip VIII–III a. pr. m. e. daugelyje Eurazijos regionų susiformavo ilgalaikės religinių ir filosofinių idėjų sistemos. Tačiau jis nėra galutinis paaiškinimas ir turi būti derinamas su platesne istorine, archeologine ir kultūrine analize.
Kas tai yra
Kinijoje gyveno Konfucijus ir Laozi, susiformavo visos kinų filosofijos mokyklos, įskaitant Mo Ti, Chuang Tse, Lieh Tzu ir daugybę kitų; Indijoje buvo sukurtos Upanišados ir Buda, o Indijoje, kaip ir Kinijoje, egzistavo visas filosofinių galimybių spektras iki materializmo, skepticizmo ir nihilizmo; Irane Zaratustra mokė sudėtingo požiūrio į pasaulį kaip į gėrio ir blogio kovą; Palestinoje pasirodė pranašai nuo Elijo, Izaijo ir Jeremijo iki Deutero Izaijo; Graikijoje pasirodė Homeras, filosofai - Parmenidas, Heraklitas ir Platonas, - tragikai, Tukididas ir Archimedas. Viskas, ką reiškia šie vardai, per šiuos kelis šimtmečius beveik vienu metu vystėsi Kinijoje, Indijoje ir Vakaruose.
- Karlas Jaspersas, "Istorijos kilmė ir tikslas", p. 2.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ašies amžius?
A: Ašinis amžius - tai terminas, vartojamas senovės istorijai apibūdinti tarp VIII ir III a. pr. m. e., kuris buvo lūžio taškas žmonijos istorijoje.
K: Kas sukūrė terminą ašinis amžius?
A: Terminą "ašinis amžius" sukūrė vokiečių filosofas Karlas Jaspersas.
K: Kokius didžiausius regionus paveikė ašinis amžius?
A.: Pagrindiniai regionai, kuriuos paveikė ašinis amžius, buvo Iranas, Indija, Kinija ir graikų-romėnų pasaulis.
K: Kokie pokyčiai įvyko ašies amžiuje?
A: Ašies amžiuje atsirado naujų mąstymo būdų, naujų religijų ir filosofijų.
K: Ar ašies amžiaus paveiktų regionų žmonės palaikė tarpusavio ryšius?
A: Manoma, kad Ašies amžiaus paveiktų regionų žmonės neturėjo akivaizdžių tarpusavio kontaktų.
K: Ką Karlas Jaspersas turi omenyje, sakydamas, kad žmonijos istorijoje įvyko lūžis?
A: Karlas Jaspersas turi omenyje, kad ašies amžius buvo svarbus žmonijos istorijos momentas, kai labai pasikeitė žmonių mąstymas ir požiūris į religiją bei filosofiją.
K: Kokia ašinio amžiaus reikšmė žmonijos istorijai?
A: Ašinis amžius žmonijos istorijai reikšmingas tuo, kad jis žymėjo reikšmingą intelektualinės ir dvasinės raidos laikotarpį daugelyje Eurazijos regionų.
Ieškoti