Konfucijus — kinų filosofas, mokytojas ir švietėjas (551–479 m. pr. m. e.)
Sužinokite apie Konfucijų (551–479 m. pr. m. e.) — kinų filosofą, mokytoją ir švietėją: jo idėjas, gyvenimo kelią ir didžiulę įtaką Rytų moralės bei visuomenės tvarkai.
Konfucijus (gimė 551 m. pr. m. e., mirė 479 m. pr. m. e.) buvo svarbus kinų švietėjas ir filosofas. Jo originalus vardas buvo Kong Qiu arba Zhong Ni. Būdamas vaikas, jis norėjo viską sužinoti ir labai domėjosi ritualais. Užaugęs dirbo valstybės tarnautoju, kuris rūpinosi ūkiais ir gyvuliais. Vėliau tapo mokytoju.
Gyvenimas ir veikla
Konfucijus gimė mažame valstybės Lu (dabar Šandongo provincijoje) miestelyje. Jo šeima buvo palyginti kukli — tėvas mirė anksti, o motina sunkiai stengėsi užauginti sūnų. Jaunystėje Konfucijus gilinosi į senąsias tradicijas, ritualų praktiką ir klasikinius tekstus, vėliau dirbo įvairiose smulkiose valstybinėse pareigose. Turėdamas didelį norą keisti visuomenę, jis rinko pasekėjus ir dėstė savo mokymą daugeliui mokinių.
Istorinis kontekstas
Konfucijus gyveno tuo metu, kai Kinijoje vyko daugelio valstybių karai. Šis laikotarpis buvo vadinamas Džou dinastijos pavasario ir rudens laikotarpiu. Konfucijui tai nepatiko ir jis norėjo sugrąžinti tvarką į visuomenę, ragindamas valdančiuosius vadovautis moralės principais, o ne vien jėga ar išorinėmis sankcijomis.
Pagrindinės idėjos
Konfucijaus mokymas akcentavo moralinį žmogaus tobulėjimą ir socialinių santykių harmoniją. Svarbiausios jo idėjos:
- Žmogiškumas (ren) — užuojauta ir pagarba kitiems; idealas, kuriuo turi vadovautis asmuo siekiantis gerų santykių visuomenėje.
- Ritualai (li) — tinkamas elgesys, apeigos ir etiketas, kurie palaiko visuomeninę tvarką ir skatina pagarbą.
- Šeimos pagarba (xiao) — pareiga gerbti tėvus ir protėvius, laikoma pagrindu visuomenės stabilumui.
- Žmogaus vertingumas (junzi) — idealus „kilnus žmogus“, kuris vadovaujasi dorybėmis, o ne statusu ar turtu.
- Lyderystė pavyzdžiu — Konfucijus teigė, kad valdovas turi būti moralus pavyzdys, o ne vien represijų taikymo priemonė.
- Švietimo svarba — jis skatino mokymąsi visiems, o ne tik kilmingiesiems, ir pabrėžė nuolatinio savišvietos reikšmę.
Mokinių ir raštų paveldas
Konfucijaus mokiniai surinko jo posakius ir pamokymus, kurie vėliau tapo žinomi kaip „Analektai“ (Lunyu). Nors Konfucijus pats mažai rašė, jo idėjos buvo užrašytos ir išsaugotos per šimtmečius. Jo mokymas tapo viena pagrindinių kinų kultūros ir valdymo tradicijų — vėliau juo rėmėsi šimtmečius trukusios mokymo programos ir egzaminai į valdininkus.
Įtaka ir palikimas
Konfucijaus idėjos formavo ne tik Kinijos moralę ir politiką, bet ir kitų Rytų Azijos šalių (pvz., Korėjos, Japonijos, Vietnamo) socialines normas ir švietimo sistemas. Jo mokymai vėliau buvo interpretuojami įvairiai — nuo klasikinio konfucianizmo iki neokonfucianizmo laikotarpio Song dinastijoje — tačiau nuolat pabrėždavo žmogaus charakterio formavimą, šeimos vertybes ir visuomenės harmoniją.
Šiuolaikinis požiūris
Šiandien Konfucijaus idėjos vertinamos skirtingai: vieni mato jas kaip moralinį stuburą ir kultūrinį paveldą, kiti kritikuoja už per didelį autoritetą tradicijai ir pavėsį individualioms laisvėms. Vis dėlto jo akcentas į etiką, švietimą ir atsakomybę prieš visuomenę tebėra aktualus ir šiuolaikiniame diskurse apie vadovavimą, švietimą bei pilietiškumą.
Konfucijaus paveikslas, E.T.C. Wernerio "Kinijos mitai ir legendos", 1922 m.
Mokymas
Kaip ir Sokratas, Konfucijus kartais pats neatsakydavo į filosofinius klausimus. Vietoj to jis norėjo, kad žmonės intensyviai mąstytų apie problemas ir mokytųsi iš kitų, ypač iš istorijos. Konfucijus taip pat manė, kad žmonės turi įgyti valdžią dėl to, kad yra geri ir sumanūs, o ne tik dėl to, kad yra kilę iš galingų šeimų.
Konfucijus norėjo, kad žmonės daugiau galvotų apie kitus žmones, o ne apie pinigus ar tai, ką jie turi. Tačiau jis taip pat manė, kad visuomenėje turi būti griežtos taisyklės ir kad žmonės turi joms paklusti. Konfucijus manė, kad yra penki santykiai, kuriuos žmonės gali turėti, ir kad visi jie turi savo taisykles. Du žmonės galėjo būti
- Princas ir subjektas
- Tėvas ir sūnus
- Vyras ir žmona
- Vyresnysis ir vaikas
- arba Draugai
Tai buvo tradiciniai santykiai, vadinami "penkiais prototipais". Konfucijus teigė, kad visuose šiuose santykiuose abu žmonės privalo laikytis taisyklių. Pavyzdžiui, pavaldinys turi paklusti kunigaikščiui, bet ir kunigaikštis turi klausyti pavaldinio ir gerai bei teisingai jį valdyti.
Konfucijus teigė, kad žmonės turėtų daryti kitiems žmonėms tai, kas jiems nepatinka, jei kiti žmonės tai darytų jiems patiems. Kartais tai vadinama auksine taisykle, kurios mokė ir Jėzus Kristus.
Jo mokiniai užrašė nedideles istorijas apie jį ir jo pasakytus dalykus. Iš jų buvo sudaryta knyga "Analai", kuri tapo viena pagrindinių konfucianizmo knygų.
| Valdžios institucijų kontrolė |
|
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Konfucijus?
A: Konfucijus buvo svarbus kinų švietėjas ir filosofas, gyvenęs Džou dinastijos pavasario ir rudens laikotarpiu.
K: Koks buvo jo originalus vardas?
A: Jo originalus vardas buvo Kong Qiu arba Zhong Ni.
K: Kaip jis įgijo oficialų išsilavinimą?
A: Nėra žinoma, kaip jis įgijo formalų išsilavinimą, tačiau jis išmanė daugelį meno dalykų.
K: Ką Konfucijus veikė užaugęs?
A: Užaugęs jis dirbo valstybės tarnautoju, kuris rūpinosi ūkiais ir gyvuliais, paskui tapo mokytoju.
K: Kokiu laikotarpiu gyveno Konfucijus?
A: Konfucijus gyveno Džou dinastijos pavasario ir rudens laikotarpiu.
K: Kiek metų buvo Konfucijui, kai jis mirė?
A: Jis mirė 479 m. pr. m. e., būdamas 72 metų amžiaus.
K: Ką Konfucijus norėjo sugrąžinti į visuomenę?
Atsakymas: Konfucijus norėjo sugrąžinti tvarką į visuomenę tuo metu, kai Kinijoje vyko daugelio valstybių karai.
Ieškoti