Materializmas - tai filosofinis įsitikinimas, kad pasaulis sudarytas iš medžiagos ir kad nėra jokių kitų esybių (daiktų). Viskas sudaryta iš medžiagos. Daiktai, kurie nėra sudaryti iš medžiagos, pavyzdžiui, sąmonė, yra medžiagos veiksmų rezultatas. Kitaip tariant, materija yra vienintelė tikra substancija. Fizikalizmas yra giminingas terminas. Materializmas teigia, kad paaiškinimai apie pasaulį ir reiškinius turi remtis fizinėmis priemonėmis ir savo sąvokomis, o ne prielaida apie atskiras nematerialias substancijas.

Materialistas paprastai netiki tradicinėmis dievais ar kitomis antgamtinėmis būtybėmis, manydamas, kad tokių esmių buvimas nėra reikalingas paaiškinti gamtinius reiškinius. Materialistas dažnai laiko dvasios idėją arba beprasmę, arba moksliškai neįrodytą. Dėl to pagal apibrėžimą daugelis materialistų yra ir ateistai, tačiau ne visi ateistai yra materialistai: kai kurie ateistai gali manyti apie nematerialias sąvokas arba pripažinti tam tikras negrįžtamas ontologines kategorijas.

Šiuolaikinės formos ir mokslas

Pastarojo amžiaus mokslo pažanga praplėtė tradicinę materijos sampratą. Šiuolaikiniai filosofiniai materialistai įtraukia ir kitas branduolinius ar lauko pobūdžio esybinius faktus, pavyzdžiui, energiją, jėgas ir erdvės kreivumą. Žinoma, kad materija ir energija yra tarpusavyje susijusios ir gali keistis viena į kitą, o daugelį reiškinių, pavyzdžiui, gravitaciją, sukelia masės/energijos paskirstymas erdvėje. Tačiau pati „materijos“ sąvoka tampa sudėtingesnė: kvantinių laukų teorija ir šiuolaikinė fizika kalba apie laukus ir kvantinius dalinius, vakuumo energiją bei emergentines savybes, todėl kartais vietoje paprasto „materijos“ termino vartojamas platesnis fizikalizmo ar naturalizmo apibūdinimas.

Susijusios filosofinės kryptys

Kitos filosofijos rūšys siekia kai kurių materializmo tikslų arba su juo eina greta. Pavyzdžiui, redukcionizmas siekia aukštesnio lygmens reiškinius aiškinti remiantis paprastesniaisiais (pvz., biologinius procesus – chemija, cheminius – fizika), loginis pozityvizmas pabrėžia empirinius duomenis kaip žinios pagrindą, o empirizmas teigia, kad žinios kyla iš patirties ir stebėjimo. Tačiau materializmas nėra vien tik redukcionizmas: yra pozicijų, kurios pripažįsta emergenciją (naujų savybių atsiradimą aukštesniuose lygmenyse), bet vis tiek laikosi, kad visa, kas egzistuoja, galiausiai priklauso ar yra paaiškinama fiziniu pagrindu.

Istorinės ištakos

Materializmo ištakos siejamos su senovės graikų filosofija. Tarp ankstyvųjų materialistų minimi Talis, atomistai (pvz., Leukas ir kiti) bei vėliau – Epikūras ir Lukrecijus, kurie plėtojo atomizmo idėjas apie pasaulį kaip materijos ir judesių visumą. Šios idėjos atsirado ir kitose senovės kultūrose bei tradicijose: įvairios Indijos ir Kinijos mąstymo srovės turėjo materialistinių elementų. Per vėlesnius šimtmečius materializmo idėjos vystėsi kartu su gamtos mokslų pažanga ir moderniosios filosofijos eiga.

Tipinės materializmo formos

  • Ontologinis materializmas: teigia, kad egzistuoja tik fizinės substancijos.
  • Epistemologinis/Metodologinis materializmas: naudoja mokslo metodus ir aiškinimus, neprisiimant ontologinių teiginių apie viską, kas gali būti nežinoma.
  • Istorinis/dialektinis materializmas: Marxistinės tradicijos versija, kuri nagrinėja socialinius ir istorinius procesus per ekonominių santykių ir materialinių sąlygų prizmę.
  • Eliminacinis materializmas: teigia, kad tam tikros tradicinės psichologinės sąvokos (pvz., „tikra“ sąmonė, homunkulas) galiausiai bus atmestos ir pakeistos neurobiologiniais paaiškinimais.
  • Identiteto teorijos ir funkcionalizmas: bando susieti psichinius reiškinius su fiziniais bei sistemas apibūdinti funkcine ar tapatumo kalba.

Kritika ir nesutarimai

Materializmas susiduria su keliais filosofiniais klausimais ir kritika. Pagrindiniai ginčai apima sąmonės problemą (kaip subjektyvios patirtys arba „kvalijos“ atsiranda iš fizinių procesų), mentalinio priežastingumo ir laisvos valios klausimus, taip pat vertybių ir prasmės paaiškinimo iššūkius grynai fiziniame pasaulyje. Kai kurie kritikai siūlo alternatyvas, pvz., savybines dualizmo versijas, panpsichizmą ar kitas metafizines hipotezes. Kita vertus, šiuolaikiniai materialistai dažnai argumentuoja, kad mokslo progresas – ypač neuromokslų ir fizikos srityse – palaipsniui užpildo anksčiau laikytas „nepaaiškinamomis“ spragas.

Išvados

Materializmas yra ilgai vystęsis ir šiuolaikinėje filosofijoje bei moksle turintis daug atšakų pasaulėžiūros rėmas. Jis pabrėžia fizinį realybės pobūdį ir siekia paaiškinti reiškinius remiantis empirija ir mokslu, tačiau kartu susiduria su sudėtingais klausimais apie sąmonę, vertybes ir emergentines savybes. Materializmas gali būti tiek griežtas (viskas yra materija), tiek lankstus (pripažįstantis platesnį fizikinį ontologinį lauką ir emergentines struktūras), todėl jo formos ir argumentai toliau vystomi ir ginčijami filosofijoje bei moksle.