Atahuallpa arba Atawallpa (apie 1502 m. – 1533 m.) buvo 13-asis ir paskutinis Tahuantinsuyo arba Inkų imperijos imperatorius. Jam atiteko valdžia po ilgo ir kruvino pilietinio karo su jaunesniuoju pusbroliu Huaskarą, kuris kilo po jų tėvo inkos Huajnos Kapako mirties nuo infekcinės ligos (galbūt maliarijos ar raupų). Pilietinis karas ir susilpnėjusi imperija padarė didelę įtaką tolimesniems įvykiams – į regioną atvykus ispanams, vietinė valdžia jau buvo suskeldėjusi ir susilpnėjusi.
Karo metu Atahuallpa valdė šiaurines imperijos sritis (įskaitant Kitu), o Huaskaras kontroliavo centrinį ir pietinį regioną, ypatingai Kusko miestą. Po eilės mūšių ir siekdamas vienvaldiškai užimti sostą, Atahuallpa galiausiai nugalėjo Huaskarą; Huaskaras buvo suimtas, o vėliau nužudytas — tai tapo viena iš kaltinimų, kuriuos vėliau panaudojo ispanai, teisindami Atahuallpos persekiojimą.
Šiuo metu į sceną įėjo ispanų konkvistadoras Fransiskas Pizaras (Francisco Pizarro) su nedidele, bet gerai ginkluota ekspedicija. Pizaras pasinaudojo inkų susiskaldymu: 1532 m. lapkričio mėn. atlikta klastinga operacija prie Kajamakaros (Cajamarca), kurioje Atahuallpa buvo netikėtai suimtas per ispanų surengtą užpuolimą. Jo nelaisvė ir tolesni derybų raundai tapo kertiniu momentu Inkų imperijos žlugime.
Atahuallpa pasiūlė kaip išpirką vidinį sandorį: kambarys, kuriame jis sėdėjo, turėjo būti užpildytas auksu iki tam tikro aukščio, o vėliau – sidabru. Ispanų rašytiniai šaltiniai aprašo milžiniškas gavybas, nors tikslūs kiekiai yra ginčytini. Nepaisant to, net gelbstintis išpirkas Atahuallpa negrąžino laisvės: ispanai, iš dalies dėl politinių priežasčių ir baimindamiesi jo įtakos, surengė teisminį procesą.
Jam buvo pateikti kaltinimai, įskaitant savo brolio nužudymą, sąmokslą prieš ispanus ir religinius pažeidimus. Prieš egzekuciją Atahuallpa buvo krikštytas – priėmė krikščionybę ir gavo vardą Francisco (pagal kai kuriuos šaltinius). 1533 m. liepos 26 d. jis buvo sušaudytas / nukankintas garroto būdu (spalvinant chronologiją, dažniausiai minima stranguliacija) ir jo mirtis oficialiai pažymėta kaip pabaiga senajai imperijai. Po mirties jo kūnas, pasak kai kurių liudijimų, buvo sudegintas, kad ne taptų religinio kulto objektu.
Atahuallpos areštas ir žūtis praktiškai padėjo pradžią plataus masto ispanų okupuotiems pokyčiams: tradicinių valdžios struktūrų griuvimui, dideliems demografiniams nuostoliams dėl ligų ir kolonizacijos bei kultūriniam perorientavimui. Nors po Atahuallpos dar buvo paskirti keli marionetiniai įpėdiniai (pvz., vėlesnis Manco Inca), jų valdžia buvo ribota ir priklausoma nuo ispanų.
Istorikai vertina Atahuallpą ir jo vaidmenį įvairiai: vieni mato jį kaip ambicingą karo vadą, kiti – kaip paskutinį didelės civilizacijos gynėją, kurio likimas atspindi Europos kolonizacijos ir vietinių perpildytų katastrofų tragišką sąmingą susikirtimą. Jo istorija išliko svarbi tiek Andų regiono atminčiuose, tiek pasaulio istorijos kontekste, dažnai nagrinėjama tiek kronikose, tiek šiuolaikinėse mokslinėse ir kultūrinėse interpretacijose.
- Gimimas: apie 1502 m.
- Valdžia: 13-asis inkų imperatorius, įtvirtino kontrolę po pilietinio karo
- Areštas: 1532 m., Kajamakara (Cajamarca)
- Išpirkos pasiūlymas: kambarys užpildytas auksu ir sidabru
- Egzekucija: 1533 m., po teismo ir krikšto
