Kitas

Prezidento rūmai

"Carondelet" rūmai (ispaniškai Palacio de Carondelet) - Ekvadoro Respublikos vyriausybės būstinė, įsikūrusi istoriniame Kito centre. Ašis yra viešosios erdvės, vadinamos Nepriklausomybės aikšte arba Plaza Grande (kolonijinis pavadinimas), nervas, aplink kurią papildomai pastatyti arkivyskupo rūmai, savivaldybės rūmai, viešbutis Plaza Grande ir Metropoliteno katedra. Šio simbolinio pastato istorija siekia kolonijinius laikus, maždaug 1570 m., kai buvo įsigyti Kito mieste buvę karališkieji namai.

Respublikos laikais beveik visi prezidentai (konstituciniai, internuotieji ir diktatoriai) buvo išsiųsti iš šio pastato, kuriame įsikūrusi Ekvadoro Respublikos vyriausybė. Be administracinių padalinių trečiajame rūmų aukšte yra prezidento rezidencija - prabangūs kolonijinio stiliaus apartamentai, kuriuose gyvena prezidentas ir jo šeima. Nuo 2007 m. prezidento pareigas einantis Rafaelis Korrea, manydamas, kad Karondeleto rūmai ir juose esančios įstaigos yra Ekvadoro paveldas, prezidento rūmus pavertė muziejumi, prieinamu visiems norintiems juos aplankyti. Tuo tikslu buvo įrengtos zonos, kuriose objektai buvo išdėstyti jų kultūriniuose kontekstuose, kad jie taptų prieinami pasauliui; tam buvo panaudoti keli rūmų kambariai ir erdvės.

Prezidento rūmai Kite, Ekvadoras

La Compañía de Jesús bažnyčia

Statybos prasidėjo 1605 m., kai Mastrilis padėjo pirmąjį akmenį. Pastatas buvo baigtas statyti tik 1765 m. La Compañía yra viena žinomiausių Kito bažnyčių dėl didelės centrinės navos, papuoštos aukso lakštais, paauksuotu tinku ir medžio raižiniais. Įkvėpta dviejų Romos jėzuitų bažnyčių - Chiesa del Gesù ir Chiesa di Sant'Ignazio di Loyola - La Compañía yra vienas reikšmingiausių ispanų baroko architektūros kūrinių Pietų Amerikoje.

Jėzaus Draugijos bažnyčios interjeras aukso lapais

Nepriklausomybės aikštė

Taip pat žinoma kaip Didžioji aikštė (ispanų kalba: Plaza de la Independencia, Plaza Grande). Istorinė Kito (Ekvadoras) viešoji aikštė, esanti pačiame senamiesčio centre. Tai centrinė miesto aikštė ir vienas iš šalies vykdomosios valdžios simbolių. Pagrindinis jos akcentas - paminklas nepriklausomybės didvyriams, pastatytas 1809 m. rugpjūčio 10 d. - data, kuri prisimenama kaip pirmasis Kito karališkosios audiencijos nepriklausomybės šauksmas nuo Ispanijos monarchijos. Aikštės aplinką supa Kardo rūmai, Metropoliteno katedra, Arkivyskupo rūmai, Savivaldybės rūmai ir Plaza Grande viešbutis.

Nepriklausomybės aikštė, istorinis Kito centras

San Fransisko bažnyčia

Pranciškaus bažnyčia ir vienuolynas, šnekamojoje kalboje vadinama El San Francisco, yra kolonijinio stiliaus bažnyčia ir vienuolynas Kite, Ekvadore. Pastatas pradėtas statyti praėjus kelioms savaitėms po miesto įkūrimo 1534 m. ir baigtas 1604 m. Bažnyčios įkūrėjas buvo pranciškonų misionierius Džodokas Rikė.

Pastatas pradėtas statyti apie 1550 m., praėjus šešiolikai metų po to, kai Kito įkūrė ispanų konkistadorai, ir baigtas maždaug 1680 m. Pastatas oficialiai atidarytas 1605 m. Nežinoma, kas parengė pirminius komplekso planus, nors labiausiai priimtina teorija, kad jie buvo atsiųsti iš Ispanijos, remiantis Rikės ir Gossealo topografine studija. Taip pat gali būti, kad vienuolyno statybai iš Ispanijos atvyko architektai arba kad Rikė ir Gossealas vadovavo visai statybai.

San Francisko aikštė (Šv. Pranciškaus bažnyčia ir vienuolynas) Kito istoriniame centre.


San Francisko bažnyčios kiemas.

El Sagrario bažnyčia

Kolonijiniais laikais El Sagrario bažnyčia buvo vienas didžiausių Kito architektūros stebuklų. Ji pastatyta XVII a. pabaigoje ir yra itališkojo renesanso stiliaus statinys. Joje įrengtas ekranas, kuris remia skulptūras ir dekoracijas. Šį statinį pastatė Bernardo de Legarda. Jo centrinė arka veda į kupolą, papuoštą biblinių scenų su arkangeliais freskomis, kurias sukūrė Francisco Albánas. Legarda paauksavo altoriaus paveikslą. Jis yra Calle García Moreno gatvėje, netoli katedros.

Santo Domingo bažnyčia

Nors į Kito jie atvyko 1541 m., 1580 m. dominikonai pradėjo statyti savo šventyklą pagal Pranciškaus Bekerros (Francisco Becerra) planus ir nurodymus. Darbai buvo baigti XVII a. pirmoje pusėje. Bažnyčios viduje yra vertingų statinių, pavyzdžiui, neogotikinis pagrindinis altorius. Jį XIX a. pabaigoje įrengė italų dominikonai. Mudéjar stiliaus bažnyčios stoge yra šventojo Dominyko ordino kankinių paveikslai. Navos stogą sudaro porinis ir kuklus karkasas, iš vidaus dengtas tašytais fragmentais. Žemutinio vienuolyno šiaurinėje pusėje esančiame muziejuje saugomi nuostabūs didžiųjų Kito skulptorių kūriniai, tokie kaip tėvo Carloso sukurtas šventasis Dominykas de Guzmanas, Kaspikaro sukurtas šventasis Jonas iš Dievo ir Legardos sukurtas šventasis Tomas Akvinietis. Kitas stovintis baroko kūrinys - Nuestra Señora del Rosario koplyčia, kuri yra atpažįstamas Kito architektūros bruožas. Ši koplyčia pastatyta šalia bažnyčios, Evangelijos pusėje. Joje buvo įkurta didžiausia Kito miesto brolija.

Santo Domingo bažnyčios vaizdas

El Panecillo

El Panecillo - tai kalva, esanti miesto vidurio vakaruose, maždaug 3016 m aukštyje virš jūros lygio. El Panecillo viršūnėje stovi paminklas Mergelei Marijai, matomas iš didžiosios Kito miesto dalies. 1976 m. ispanų menininkas Agustinas de la Herránas Matorras (Agustín de la Herrán Matorras) religinio oblatų ordino užsakymu pastatė 41 m (135 pėdų) aukščio aliumininį madonos paminklą, kuris buvo sumontuotas ant aukšto postamento Panecillo viršūnėje.

Kito mokykla

Kito mokykla atsirado iš Artes y Oficios mokyklos, kurią 1552 m. įkūrė pranciškonų kunigas Jodoco Ricke, kartu su vienuoliu Pedro Gocialu pertvarkęs San Andreso kunigų seminariją, kurioje buvo rengiami pirmieji vietiniai menininkai. Kaip kultūrinė išraiška, tai yra ilgo vietinių gyventojų ir europiečių akultūracijos proceso rezultatas ir viena turtingiausių mišrumo (mestizaje) ir sinkretizmo išraiškų, kurioje nugalėtų indėnų dalyvavimas, palyginti su dominuojančiu europiečių indėliu, atrodo nereikšmingas.

Kito mokykla (Escuela Quiteña) - tai meno tradicija, susiformavusi Kito karališkosios audiencijos teritorijoje nuo Pasto ir Popajano šiaurėje iki Piuros ir Cajamarkos pietuose kolonijiniu laikotarpiu (1542-1824 m.). Ši meninė gamyba buvo viena svarbiausių Kito karališkosios audiencijos ekonomikos sričių.

Pagrindiniai Kito mokyklos menininkai yra skulptoriai Bernardo de Legarda, Manuel Chili (Caspicara) ir Miguel Angel Tejada Zambrado bei tapytojai Fray Pedro Gosseal, Fray Pedro Bedón, Nicolás Javier Goríbar, Hernando de la Cruz, Miguel de Santiago, Manuel de Samaniego.

El Panecillo mergelė


Kito vadovaujančios ponios portretas su juodaodžiu vergu . Vicente Albán, XVIII a.

Nacionalinė bazilika

Nacionalinės priesaikos bazilika yra Romos katalikų bažnyčia istoriniame Kito centre. Kartais ji dar vadinama Jėzaus Kristaus katedra (Catedral Consagración de Jesús) arba San Chuano bazilika (Basílica de San Juan). Tai didžiausia neogotikinė bazilika Amerikoje.

Bazilika iškilo 1883 m. tėvui Julio Matovelle pasiūlius idėją pastatyti paminklą, kuris nuolat primintų Ekvadoro pašventinimą Švenčiausiajai Širdžiai. 1883 m. liepos 23 d. prezidentas Luisas Cordero išleido dekretą, o 1884 m. kovo 5 d. prezidentas José María Plácido Caamaño jį įgyvendino. Kongresas, atsižvelgdamas į metų biudžetą, statybai skyrė 12 000 pesų - po 1000 pesų per mėnesį, pradedant 1884 m. 1885 m. liepos 3 d. dekretu ketvirtoji Kvitenzės provincijos taryba bazilikos statybą pavertė religiniu įsipareigojimu šalies vardu. Bazilika techniškai tebėra "nebaigta". & vietinė legenda byloja, kad kai Bazilika bus baigta statyti, ateis pasaulio pabaiga.

Basilica del Voto Nacional

Metropolijos katedra

Statybos prasidėjo 1562 m., praėjus septyniolikai metų po Kito vyskupijos įkūrimo (1545 m.), ir yra istorinio miesto širdyje, o jos, kaip pagrindinės miesto bažnyčios, statusas yra vienas didžiausių miesto katalikų bendruomenės dvasinės vertės religinių simbolių.

San Agustino bažnyčia

Tai viena iš septynių monumentalių XVI-XVII a. bažnyčių, kurios pagrindinis portikas pastatytas iš akmenų ispanų baroko architektūros stiliumi.

Bažnyčioje yra nedidelis atriumas (jį puošia didelis akmeninis kryžius), vidinis kiemas su dideliu sodu ir didelė posėdžių salė, kurioje vienuoliai laikydavo tikėjimo disertacijas arba "kapituliacijas". Į vienuolyną ir konventą yra atskiras įėjimas, vedantis į sodą. Varpinės bokštas siekia dvidešimt dviejų metrų (septyniasdešimties pėdų) aukštį, jame yra du to laikotarpio bronziniai varpai.

Guápulo, Kito

Guápulo - Kito rajonas Ekvadore, dar vadinamas rinkimine parapija (parroquia electoral urbana). Parapija įsteigta po 2004 m. spalio mėn. politinių rinkimų, kai miestas buvo padalytas į 19 miesto rinkiminių parapijų. Guápulo rajonas įsikūręs už Kito viešbučio ir tęsiasi vingiuotu Camino de Orellana keliu nuo González Suárez iki Calle de los Conquistadores, pagrindinio kelio iš Kito į kaimyninius priemiesčius. Dažnai laikomas menišku, bohemišku Kito rajonu, Guápulo yra daugybė vietinių menininkų ir keletas hipių kavinių / barų. Kasmet rugsėjo 7 d. guapuleños pagerbia savo rajoną rengdami Fiestas de Guápulo - fantastišką šventę su kostiumais, paradais, maistu, gėrimais, dainomis, šokiais ir fejerverkais.

Guápulo parkas yra 19,5 ha, 48 akrų ploto viešasis parkas. Parką administruoja viešasis sektorius pagal Parkai ir viešosios erdvės miesto erdvėse, kuris yra įtrauktas į Nacionalinį gero gyvenimo planą dėl žaliųjų erdvių, skirtų kultūrinei praktikai, rekreacinei ir sportinei veiklai, kūrimo.