Trakija – istorinė ir geografinė sritis pietryčių Europoje

Trakija (senovės graikų kalba: Θρᾴκη: Thráke; bulgarų kalba: Тракия; Trakiya, turkų kalba: Trakya) – istorinė ir geografinė sritis pietryčių Europoje. Šiaurėje ją riboja Balkanų kalnai, pietuose – Rodopų kalnai ir Egėjo jūra, rytuose – Juodoji jūra ir Marmuro jūra. Trakija apėmė teritorijas, kurios dabar patenka į pietryčių Bulgariją, šiaurės rytų Graikiją ir europinę Turkijos dalį.

Geografija

Trakija yra įvairialypė: nuo kalvotų ir kalnų masyvų šiaurėje iki lygumų ir derlingų upių slėnių centre bei uolėtų arba smėlėtų pakrančių pietuose. Svarbiausios upės regione yra Marica (Bulgarijoje žinoma kaip Marica), Struma (Strymonas) ir Evros (Maritsa/Evros), jos formuoja derlingas žemes žemės ūkiui. Klimatas kinta: pakrantėse dominuoja Viduržemio jūros įtaka, o vidaus ir šiaurinėse dalyse – žemesni temperatūros svyravimai ir žemesnis kritulių kiekis.

Istorija

Trakija buvo apgyvendinta nuo priešistorinių laikų. Regioną gyveno daugybė indoeuropietiškų gentinių grupių, paprastai sutartinai vadinamų trakais (senovės trakų gentys). Trakai paliko gausius archeologinius pėdsakus – kapavietes, aukurus, meno dirbinius ir gynybinius įtvirtinimus.

Kontaktai su Graikijos kolonistais išprovokavo miestų ir prekybos centrų atsiradimą pakrantėje, o vėliau teritorija pateko po Persų, o vėliau – Romos ir Bizantijos įtaką. Romėnų laikais egzistavo administracinė provincija, pavadinta Thracia. XIII–XIV a. dalis Trakijos pateko į įvairių valdančių jėgų įtaką, o nuo XIV a. didelė regiono dalis atsidūrė Osmanų imperijos sudėtyje. XIX–XX a. nacionalinių judėjimų ir karų rezultatu Trakija buvo padalinta tarp modernių valstybių; šių ribų formavimą lėmė įvairūs tarptautiniai susitarimai ir karo veiksmai.

Kultūra ir paveldas

Trakija garsėja archeologiniais paminklais: trakų kapavietėmis, aukso ir bronzos dirbiniais, taip pat piliakalniais ir senovės miestų liekanomis. Vieni žymiausių radinių – auksiniai papuošalai ir lobiai, demonstruojantys aukštą vietos amatininkų meistriškumą. Trakų religija ir mitologija, taip pat jų raitelio (Thracian horseman) ikonografija paliko reikšmingą pėdsaką regione.

Kultūrinis paveldas Trakijoje atsispindi ir šiuolaikinėse vietos tradicijose, liaudies mene, muzikos tipuose bei kulinarijoje, kuri sujungia Balkanų ir Viduržemio jūros įtakų bruožus.

Šiuolaikinė reikšmė ir administracinis padalijimas

Šiandien istorinis Trakijos regionas yra padalintas tarp kelių valstybių. Dauguma teritorijos patenka į pietryčių Bulgariją, o pietinėje dalyje yra šiaurės rytų Graikija ir europinė Turkijos dalis (t. y. Rytų Trakija). Svarbūs miestai ir centrai regione:

• Plovdivas (centrinė Bulgarijos dalis, svarbus istorinis miestas ir archeologinių radinių vieta);
• Burgasas ir kiti pakrantės uostai prie Juodosios jūros;
• Edirnė (istorinis miestas Rytų Trakijoje, Turkijoje, buvusi svarbi Osmanų sostinė);
• Alexandroupoli, Komotini ir kiti Graikijos šiaurės rytų miestai.

Archeologija ir turizmas

Trakija traukia archeologus ir turistus dėl gerai išsilaikiusių kapų, senovinių miestų liekanų, muziejų, kuriuose eksponuojami trakų lobiai bei kasinėjimų radiniai. Regiono kraštovaizdis taip pat pritaikytas žygiams, gamtos turizmui ir paplūdimių atostogoms.

Pastaba: tekste ankstesnėje versijoje paminėtas terminas Trakai yra lietuviškas miestų pavadinimas ir neturi tiesioginio ryšio su senovės trakais. Istoriniai Trakijos gyventojai paprastai vadinami trakais (senovės trakų gentys), o ne lietuviškojo miestelio vardu.