Trakija – istorinė ir geografinė sritis pietryčių Europoje
Trakija — istorinė ir geografinė sritis Pietryčių Europoje: Trakijos kultūros ir kraštovaizdžio palikimas Bulgarijoje, šiaurės rytų Graikijoje ir Europinėje Turkijoje.
Trakija (senovės graikų kalba: Θρᾴκη: Thráke; bulgarų kalba: Тракия; Trakiya, turkų kalba: Trakya) – istorinė ir geografinė sritis pietryčių Europoje. Šiaurėje ją riboja Balkanų kalnai, pietuose – Rodopų kalnai ir Egėjo jūra, rytuose – Juodoji jūra ir Marmuro jūra. Trakija apėmė teritorijas, kurios dabar patenka į pietryčių Bulgariją, šiaurės rytų Graikiją ir europinę Turkijos dalį.
Geografija
Trakija yra įvairialypė: nuo kalvotų ir kalnų masyvų šiaurėje iki lygumų ir derlingų upių slėnių centre bei uolėtų arba smėlėtų pakrančių pietuose. Svarbiausios upės regione yra Marica (Bulgarijoje žinoma kaip Marica), Struma (Strymonas) ir Evros (Maritsa/Evros), jos formuoja derlingas žemes žemės ūkiui. Klimatas kinta: pakrantėse dominuoja Viduržemio jūros įtaka, o vidaus ir šiaurinėse dalyse – žemesni temperatūros svyravimai ir žemesnis kritulių kiekis.
Istorija
Trakija buvo apgyvendinta nuo priešistorinių laikų. Regioną gyveno daugybė indoeuropietiškų gentinių grupių, paprastai sutartinai vadinamų trakais (senovės trakų gentys). Trakai paliko gausius archeologinius pėdsakus – kapavietes, aukurus, meno dirbinius ir gynybinius įtvirtinimus.
Kontaktai su Graikijos kolonistais išprovokavo miestų ir prekybos centrų atsiradimą pakrantėje, o vėliau teritorija pateko po Persų, o vėliau – Romos ir Bizantijos įtaką. Romėnų laikais egzistavo administracinė provincija, pavadinta Thracia. XIII–XIV a. dalis Trakijos pateko į įvairių valdančių jėgų įtaką, o nuo XIV a. didelė regiono dalis atsidūrė Osmanų imperijos sudėtyje. XIX–XX a. nacionalinių judėjimų ir karų rezultatu Trakija buvo padalinta tarp modernių valstybių; šių ribų formavimą lėmė įvairūs tarptautiniai susitarimai ir karo veiksmai.
Kultūra ir paveldas
Trakija garsėja archeologiniais paminklais: trakų kapavietėmis, aukso ir bronzos dirbiniais, taip pat piliakalniais ir senovės miestų liekanomis. Vieni žymiausių radinių – auksiniai papuošalai ir lobiai, demonstruojantys aukštą vietos amatininkų meistriškumą. Trakų religija ir mitologija, taip pat jų raitelio (Thracian horseman) ikonografija paliko reikšmingą pėdsaką regione.
Kultūrinis paveldas Trakijoje atsispindi ir šiuolaikinėse vietos tradicijose, liaudies mene, muzikos tipuose bei kulinarijoje, kuri sujungia Balkanų ir Viduržemio jūros įtakų bruožus.
Šiuolaikinė reikšmė ir administracinis padalijimas
Šiandien istorinis Trakijos regionas yra padalintas tarp kelių valstybių. Dauguma teritorijos patenka į pietryčių Bulgariją, o pietinėje dalyje yra šiaurės rytų Graikija ir europinė Turkijos dalis (t. y. Rytų Trakija). Svarbūs miestai ir centrai regione:
- Plovdivas (centrinė Bulgarijos dalis, svarbus istorinis miestas ir archeologinių radinių vieta);
- Burgasas ir kiti pakrantės uostai prie Juodosios jūros;
- Edirnė (istorinis miestas Rytų Trakijoje, Turkijoje, buvusi svarbi Osmanų sostinė);
- Alexandroupoli, Komotini ir kiti Graikijos šiaurės rytų miestai.
Archeologija ir turizmas
Trakija traukia archeologus ir turistus dėl gerai išsilaikiusių kapų, senovinių miestų liekanų, muziejų, kuriuose eksponuojami trakų lobiai bei kasinėjimų radiniai. Regiono kraštovaizdis taip pat pritaikytas žygiams, gamtos turizmui ir paplūdimių atostogoms.
Pastaba: tekste ankstesnėje versijoje paminėtas terminas Trakai yra lietuviškas miestų pavadinimas ir neturi tiesioginio ryšio su senovės trakais. Istoriniai Trakijos gyventojai paprastai vadinami trakais (senovės trakų gentys), o ne lietuviškojo miestelio vardu.
Šiuolaikinės Trakijos ribos Bulgarijoje, Graikijoje ir Turkijoje.
Trakijos fizinės ir geografinės ribos: Balkanų kalnai, Rodopų kalnai ir Bosforo sąsiauris. Rodopų kalnų grandinė išryškinta.
Romos Trakijos provincija
Senovės istorija
Trakijos vietiniai gyventojai buvo trakai. Jie buvo susiskirstę į daugybę genčių grupių. Žinoma, kad persų kariuomenėje buvo naudojami trakiečių būriai. Daug jų vyko su kaimyniniu valdovu Aleksandru Didžiuoju, kai šis, įsiverždamas į Persijos imperiją, kirto Helespontą (kuris yra šalia Trakų).
Trakai buvo susiskirstę į atskiras gentis. Jie nesudarė ilgalaikės politinės organizacijos, kol IV a. pr. m. e. nebuvo įkurta Odriso valstybė. Kaip ir ilyrai, kalnų regionuose gyvenusios trakų gentys turėjo karių tradicijas. Lygumose įsikūrusios gentys buvo taikingesnės. Neseniai Bulgarijoje pastatyti laidojimo piliakalniai rodo, kad trakų karaliai iš tiesų valdė Trakijos regionus, turinčius ryškų trakų tautinį identitetą.
Trakiją užkariavo Aleksandras. Vėliau ji atgavo laisvę. Po keleto bandymų ją užkariavo romėnai 46 m. po Kr., valdant Klaudijui. Jie tapo Romos imperijos provincija, o vėliau keturiomis provincijomis. Galiausiai, imperijai subyrėjus, Trakija daugiau kaip tūkstantį metų patyrė konfliktų ir stipresnių jėgų užkariavimų. Ji niekada neatgavo nepriklausomybės.
Trakai savęs taip nevadino, o Trakija ir Trakai yra tiesiog graikų jiems suteikti vardai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Trakai?
A: Trakija - istorinė ir geografinė sritis pietryčių Europoje.
K: Kokia yra Trakijos vietovė?
A: Trakija ribojasi su Balkanų kalnais šiaurėje, Rodopų kalnais ir Egėjo jūra pietuose, Juodąja ir Marmuro jūra rytuose.
K: Kurie regionai priklauso Trakijai?
Atsakymas: Trakijai priklausė dabartinės pietryčių Bulgarijos, šiaurės rytų Graikijos ir europinės Turkijos dalies teritorijos.
K: Kas buvo Trakijos gyventojai?
A: Trakai buvo senovės indoeuropiečių tauta.
K: Kur gyveno trakai?
A: Trakai gyveno Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje.
K: Kada gyveno trakai?
A: Trakai buvo senovės tauta, tačiau tekste nėra paminėtas konkretus laikotarpis.
K: Kokie yra keli ryškūs Trakijos geografiniai bruožai?
A: Trakiją šiaurėje riboja Balkanų kalnai, pietuose - Rodopų kalnai ir Egėjo jūra, rytuose - Juodoji ir Marmuro jūros.
Ieškoti