Klaudijus lotyniškai Tiberijus Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas (lot. Tiberius Claudius Caesar Augustus Germanicus; 10 m. pr. m. e. rugpjūčio 1 d. - 54 m. spalio 13 d.) — ketvirtasis Romos imperatorius. Jis valdė nuo 41 m. sausio 24 d. iki mirties 54 m. po Kr. Jo motina buvo Antonia Minor, o motinos tėvas — Markas Antonijus, todėl Klaudijus priklausė vienai iš įtakingiausių Romos giminų. Šeimoje buvo ir kitų žymių asmenybių: pirmasis imperatorius Augustas jam buvo artimas giminaitis (didysis dėdė), o antrasis imperatorius Tiberijus — jo dėdė. Trečiasis imperatorius Kaligula buvo Klaudijaus sūnėnas.

Biografija ir karjeros pradžia

Klaudijus gimė į aukštą visuomenę, tačiau vaikystėje ir jaunystėje kentėjo nuo tam tikrų fizinių negalių — kalbos (kartais minimas liežuvio „trakštelėjimas“) ir vaikščiojimo sutrikimų. Dėl to jo šeima ilgai neleido jam užimti svarbių valstybinių pareigų: Klaudijus daugiausia liko šeimos gyvenimo ir privatinių studijų rate iki maždaug 38 metų. Dalis istorikų mano, kad šios negalios apsaugojo jį nuo politinių valymų Tiberijaus ir vėliau Kaligulos valdymo metu — jo oponentai jo nevertino kaip rimtos grėsmės.

Įsigalėjimas

Po Kaligulos nužudymo 41 m. sausio pabaigoje Klaudijus, ištrauktas iš šeimos slėptuvi, buvo paskelbtas imperatoriumi, kai pretorijonų gvardija primygtinai to reikalavo. Iš pradžių jo išrinkimą parėmė kariuomenė ir gvardija; vėliau Klaudijus įtvirtino savo valdžią sudarydamas santykius su Senatu ir provincijų vadovais.

Valdymas

Nepaisant ankstyvos politinės patirties stokos, Klaudijus pasirodė esąs aktyvus administratorius. Jis sutelkė vykdomąją valdžią, įvedė tvarką provincijose ir plėtė imperijos administracines institucijas. Svarbiausi pasiekimai:

  • Teritorijų plėtra: jo valdymo metu 43 m. pradėta ir sėkmingai įvykdyta Britanijos invazija, kurios metu įtvirtinta Romos galia Britanijos saloje.
  • Provincijų reorganizavimas: Klaudijus prijungė prie imperijos naujų teritorijų ir sutvarkė valdymo mechanizmus — jis skyrė didesnį dėmesį provincijų administravimui ir teisės taikymui.
  • Viešieji darbai: inicijavo ir užbaigė įvairius inžinerinius projektus — uosto ir prieplaukų įrengimą prie Ostijos, akvedukų darbų tęsimą, kelių tiesimą, taip pat garsųjį Fucino ežero (Lacus Fucinus) nutekėjimo projektą. Dalis šių darbų gerokai pagerino komunikaciją ir tiekimą Romoje.
  • Teisė ir administracija: Klaudijus domėjosi teise, dažnai pirmininkavo viešiems teismo procesams ir leido ediktus. Jis taip pat pasitikėjo atsidavusiais laisvaisiais tarnais (freedmen), kuriuos paskyrė aukštoms valstybinėms pareigoms — tai padidino administracinį efektyvumą, bet sukėlė senatoriams nepasitenkinimą.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Klaudijus vedė keturis kartus. Jo santuokos ir šeimos gyvenimas buvo audringas ir kartais lemtingas:

  • pirmoji žmona — Plautia Urgulanilla (skyrybos, nesusipratimai dėl palikuonių kilmės),
  • antroji — Aelia Paetina (santuoka nutrūko),
  • trečioji — Valeria Messalina, kurios konfliktai su Klaudijumi ir tariamas sąmokslas lėmė jos suėmimą ir 48 m. egzekuciją,
  • ketvirtoji — Agrippina Jaunesnioji, su kuria jis susituokė 49 m.; būtent po šios santuokos Agrippina įsivedė į Klaudijaus aplinką savo sūnų iš ankstesnės santuokos, Neroną, kurį vėliau įvaikino ir paskyrė savo įpėdiniu.

Senieji istorikai (Tacitas, Suetonijus, Kasijus Diona) teigia, kad Klaudijų nužudė Agrippina, racione pridėjusi nuodingų grybų, kad sostą užimtų jos sūnus Neronas. Ši versija išlieka plačiai priimta tradicinėje istorijoje, tačiau kai kurie modernūs istorikai pažymi, kad tikrieji įvykiai gali būti sudėtingesni ir menkai užfiksuoti, todėl mirties aplinkybės vis dar kelia diskusijas.

Paveldas

Klaudijus paliko mišrų palikimą: jam pavyko sustiprinti centrinę administraciją, išplėsti imperijos ribas ir įvykdyti reikšmingus viešuosius darbus, kurie pagerino Romos infrastruktūrą. Tuo pačiu metu jo pasitikėjimas laisvaisiais tarnais ir konfrontacijos su Senatu kai kurias jo reformas padarė priešiškas senosios aristokratijos sluoksniams. Po Klaudijaus mirties Neronas tapo imperatoriumi; vėlesniais metais dalis Klaudijaus politikos ir pastatytų objektų buvo peržiūrėta ar sunaikinta – todėl jo indėlis dažnai vertinamas prieštaringai.

Šaltiniai ir istorinės nuorodos: pagrindinė informacija apie Klaudijaus valdymą kilusi iš romėnų istorikų (Tacitas, Suetonijus, Kasijus Diona) bei vėlesnių archeologinių ir epigrafinių tyrimų; daugelis detalių — ypač apie jo asmeninį gyvenimą ir mirties aplinkybes — remiasi šiais senais šaltiniais ir jų interpretacijomis.