Klaudijus — Romos imperatorius (Tiberijus Klaudijus Cezaris, 41–54 m.)
Klaudijus (Tiberijus Klaudijus Cezaris, 41–54) — neįprastas Romos imperatorius: veiklus administratorius, viešųjų darbų statytojas ir Britanijos užkariautojas, kurį lydėjo intrigos ir nužudymas.
Klaudijus lotyniškai Tiberijus Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas (lot. Tiberius Claudius Caesar Augustus Germanicus; 10 m. pr. m. e. rugpjūčio 1 d. - 54 m. spalio 13 d.) — ketvirtasis Romos imperatorius. Jis valdė nuo 41 m. sausio 24 d. iki mirties 54 m. po Kr. Jo motina buvo Antonia Minor, o motinos tėvas — Markas Antonijus, todėl Klaudijus priklausė vienai iš įtakingiausių Romos giminų. Šeimoje buvo ir kitų žymių asmenybių: pirmasis imperatorius Augustas jam buvo artimas giminaitis (didysis dėdė), o antrasis imperatorius Tiberijus — jo dėdė. Trečiasis imperatorius Kaligula buvo Klaudijaus sūnėnas.
Biografija ir karjeros pradžia
Klaudijus gimė į aukštą visuomenę, tačiau vaikystėje ir jaunystėje kentėjo nuo tam tikrų fizinių negalių — kalbos (kartais minimas liežuvio „trakštelėjimas“) ir vaikščiojimo sutrikimų. Dėl to jo šeima ilgai neleido jam užimti svarbių valstybinių pareigų: Klaudijus daugiausia liko šeimos gyvenimo ir privatinių studijų rate iki maždaug 38 metų. Dalis istorikų mano, kad šios negalios apsaugojo jį nuo politinių valymų Tiberijaus ir vėliau Kaligulos valdymo metu — jo oponentai jo nevertino kaip rimtos grėsmės.
Įsigalėjimas
Po Kaligulos nužudymo 41 m. sausio pabaigoje Klaudijus, ištrauktas iš šeimos slėptuvi, buvo paskelbtas imperatoriumi, kai pretorijonų gvardija primygtinai to reikalavo. Iš pradžių jo išrinkimą parėmė kariuomenė ir gvardija; vėliau Klaudijus įtvirtino savo valdžią sudarydamas santykius su Senatu ir provincijų vadovais.
Valdymas
Nepaisant ankstyvos politinės patirties stokos, Klaudijus pasirodė esąs aktyvus administratorius. Jis sutelkė vykdomąją valdžią, įvedė tvarką provincijose ir plėtė imperijos administracines institucijas. Svarbiausi pasiekimai:
- Teritorijų plėtra: jo valdymo metu 43 m. pradėta ir sėkmingai įvykdyta Britanijos invazija, kurios metu įtvirtinta Romos galia Britanijos saloje.
- Provincijų reorganizavimas: Klaudijus prijungė prie imperijos naujų teritorijų ir sutvarkė valdymo mechanizmus — jis skyrė didesnį dėmesį provincijų administravimui ir teisės taikymui.
- Viešieji darbai: inicijavo ir užbaigė įvairius inžinerinius projektus — uosto ir prieplaukų įrengimą prie Ostijos, akvedukų darbų tęsimą, kelių tiesimą, taip pat garsųjį Fucino ežero (Lacus Fucinus) nutekėjimo projektą. Dalis šių darbų gerokai pagerino komunikaciją ir tiekimą Romoje.
- Teisė ir administracija: Klaudijus domėjosi teise, dažnai pirmininkavo viešiems teismo procesams ir leido ediktus. Jis taip pat pasitikėjo atsidavusiais laisvaisiais tarnais (freedmen), kuriuos paskyrė aukštoms valstybinėms pareigoms — tai padidino administracinį efektyvumą, bet sukėlė senatoriams nepasitenkinimą.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
Klaudijus vedė keturis kartus. Jo santuokos ir šeimos gyvenimas buvo audringas ir kartais lemtingas:
- pirmoji žmona — Plautia Urgulanilla (skyrybos, nesusipratimai dėl palikuonių kilmės),
- antroji — Aelia Paetina (santuoka nutrūko),
- trečioji — Valeria Messalina, kurios konfliktai su Klaudijumi ir tariamas sąmokslas lėmė jos suėmimą ir 48 m. egzekuciją,
- ketvirtoji — Agrippina Jaunesnioji, su kuria jis susituokė 49 m.; būtent po šios santuokos Agrippina įsivedė į Klaudijaus aplinką savo sūnų iš ankstesnės santuokos, Neroną, kurį vėliau įvaikino ir paskyrė savo įpėdiniu.
Senieji istorikai (Tacitas, Suetonijus, Kasijus Diona) teigia, kad Klaudijų nužudė Agrippina, racione pridėjusi nuodingų grybų, kad sostą užimtų jos sūnus Neronas. Ši versija išlieka plačiai priimta tradicinėje istorijoje, tačiau kai kurie modernūs istorikai pažymi, kad tikrieji įvykiai gali būti sudėtingesni ir menkai užfiksuoti, todėl mirties aplinkybės vis dar kelia diskusijas.
Paveldas
Klaudijus paliko mišrų palikimą: jam pavyko sustiprinti centrinę administraciją, išplėsti imperijos ribas ir įvykdyti reikšmingus viešuosius darbus, kurie pagerino Romos infrastruktūrą. Tuo pačiu metu jo pasitikėjimas laisvaisiais tarnais ir konfrontacijos su Senatu kai kurias jo reformas padarė priešiškas senosios aristokratijos sluoksniams. Po Klaudijaus mirties Neronas tapo imperatoriumi; vėlesniais metais dalis Klaudijaus politikos ir pastatytų objektų buvo peržiūrėta ar sunaikinta – todėl jo indėlis dažnai vertinamas prieštaringai.
Šaltiniai ir istorinės nuorodos: pagrindinė informacija apie Klaudijaus valdymą kilusi iš romėnų istorikų (Tacitas, Suetonijus, Kasijus Diona) bei vėlesnių archeologinių ir epigrafinių tyrimų; daugelis detalių — ypač apie jo asmeninį gyvenimą ir mirties aplinkybes — remiasi šiais senais šaltiniais ir jų interpretacijomis.
Kaligulos nužudymas
41 m. sausio 24 d. Kaligulą nužudė plataus masto sąmokslas. Nėra įrodymų, kad Klaudijus tiesiogiai prisidėjo prie nužudymo, nors teigiama, kad jis žinojo apie sąmokslą. Po nužudymo kilus chaosui, Klaudijus matė, kaip germanų gvardija sušaudė kelis su tuo nesusijusius kilminguosius, tarp jų ir jo draugus. Jis pabėgo į rūmus pasislėpti. Pasak tradicijos, pretorijonas Gratas rado jį pasislėpusį už užuolaidos ir staiga paskelbė imperatoriumi. Dalis sargybos galėjo planuoti ieškoti Klaudijaus, galbūt su jo pritarimu. Jie nuramino jį, kad nėra viena iš keršto siekiančių grupių. Jis buvo atiduotas jų globai.
Senatas greitai susirinko ir pradėjo svarstyti vyriausybės pakeitimo klausimą. Išgirdę apie pretorijonų reikalavimą, jie pareikalavo, kad Klaudijus būtų pristatytas jiems patvirtinti. Jis atsisakė, nujausdamas pavojų. Galiausiai Senatas buvo priverstas nusileisti, o Klaudijus mainais atleido beveik visiems žudikams.
Erodo iš Chalkidės moneta, vaizduojanti Erodą iš Chalkidės su broliu Erodu Agrippa iš Judėjos, karūnuojančiu Klaudijų. Britų muziejus
Imperijos plėtra
Valdant Klaudijui imperija pirmą kartą nuo Augusto valdymo laikų išsiplėtė. Jo kadencijos metu buvo prijungtos Trakijos, Judėjos ir dar trys provincijos. Kaligulos laikais pradėta Mauretanijos aneksija buvo baigta po sukilėlių pajėgų pralaimėjimo ir padalinta į dvi provincijas. Svarbiausia nauja ekspansija buvo Britanijos užkariavimas. 43 m. Klaudijus pasiuntė keturis legionus į Britaniją (Britanija). Britanija buvo patrauklus Romos taikinys dėl savo turtų - ypač kasyklų ir vergų. Be to, ji buvo galų sukilėlių ir pan. prieglobstis, todėl ilgiau negalėjo būti palikta ramybėje. Pats Klaudijus, pasibaigus pirmosioms ofenzyvoms, išvyko į salą, atsivežęs pastiprinimų ir dramblių.
Senatas už jo pastangas suteikė jam Romos triumfo titulą: Romos imperijoje tokie apdovanojimai buvo suteikiami tik imperatoriškosios šeimos nariams. Vėliau Klaudijus panaikino šį apribojimą kai kuriems savo generolams. Kai 50 m. į nelaisvę buvo paimtas britų generolas Karaktaka, Klaudijus suteikė jam gyvybę. Karaktaka gyveno Romos valstybės suteiktoje žemėje - tai buvo neįprasta pabaiga priešo vadui.
48 m. po Kristaus Klaudijus atliko gyventojų surašymą, kurio metu buvo surašyti 5 984 072 Romos piliečiai, t. y. maždaug milijonu daugiau nei po Augusto mirties atlikto surašymo.
Santuokos ir asmeninis gyvenimas
Klaudijus vedė keturis kartus. Pirmoji santuoka su Plautija Urgulanilla įvyko po dviejų nepavykusių sužadėtuvių. Santuokos metu ji pagimdė sūnų Klaudijų Drusą. Deja, Drusas mirė nuo uždusimo ankstyvoje paauglystėje, netrukus po to, kai buvo susižadėjęs su Seiano dukterimi Junilla. Vėliau Klaudijus išsiskyrė su Urgulanila dėl neištikimybės ir dėl įtarimų nužudžius jos svainę Aproniją. Kai po skyrybų Urgulanilė pagimdė kūdikį, Klaudijus atsisakė mergaitės Klaudijos, nes jos tėvas buvo vienas iš jo paties laisvųjų.
Netrukus po to (galbūt 28 m. po Kr.) Klaudijus vedė Aeliją Paetiną, Seiano giminaitę, jei ne Seiano įtėvį. Santuokoje Klaudijus ir Paetina susilaukė dukters Klaudijos Antonijos.
Praėjus keleriems metams po skyrybų su Aelia Paetina, 38 m. ar 39 m. pradžioje, Klaudijus vedė Valeriją Mesaliną, kuri buvo jo pirmos eilės pusseserė ir glaudžiai susijusi su Kaligulos aplinka. Netrukus po to ji pagimdė dukterį Klaudiją Oktaviją. Sūnus, iš pradžių pavadintas Tiberijumi Klaudijumi Germaniku, o vėliau žinomas kaip Britanikas, gimė iškart po Klaudijaus įžengimo į valdžią. Ši santuoka baigėsi tragedija. Mesalina nuolat buvo neištikima Klaudijui ir manipuliavo jo politika, kad susikrautų turtus. 48 m. Mesalina viešoje ceremonijoje ištekėjo už savo meilužio Gajaus Silijaus, kai Klaudijus buvo Ostijoje. Dėl to buvo įvykdyta mirties bausmė Silijui, Mesalinai ir daugumai jos aplinkos žmonių. Klaudijus privertė pretorijonus pažadėti jį nužudyti, jei jis dar kartą susituoks.
Agripina Jaunesnioji
Nepaisant šio pareiškimo, Klaudijus dar kartą vedė savo dukterėčią Agripiną Jaunesniąją.
Silijaus ir Mesalinos bandymas įvykdyti perversmą tikriausiai privertė Klaudijų suvokti savo padėties silpnumą, nes jis neturėjo akivaizdaus suaugusio įpėdinio, o Britanikas buvo dar tik berniukas. Agripinos sūnus Lucijus Domicijus Ahenobarbas (imperatorius Neronas) buvo vienas iš paskutiniųjų imperatoriškosios šeimos vyrų. Būsimi bandymai įvykdyti perversmą galėjo susitelkti aplink šią porą, o Agripina jau rodė tokias ambicijas. Bet kuriuo atveju Klaudijus priėmė Agripiną, o vėliau įsivaikino ką tik subrendusį Neroną kaip savo sūnų.
Neronas tapo bendru įpėdiniu su nepilnamečiu Britaniku, vedė Oktaviją ir gavo didelį paaukštinimą. Neronas buvo populiarus visuomenėje kaip Germaniko anūkas ir tiesioginis Augusto palikuonis.
Mirtis, sudievinimas ir reputacija
Senovės istorikai sutarė, kad Klaudijus buvo nužudytas nuodais ir mirė ankstyvą 54 m. spalio 13 d. po Kristaus. Pasakojimai labai skiriasi, tačiau beveik visi nurodo, kad jo paskutinioji žmona Agripina buvo nužudymo iniciatorė. Agripina turėjo motyvą užtikrinti Nerono įpėdinystę, kol Britanikas nespėjo įgyti valdžios.
Suetonijus aprašė Klaudijų kaip fiziškai atstumiantį, silpną, lengvai manipuliuojamą savo žmonų ir bendražygių, tačiau šiuo istoriku negalima visiškai pasitikėti. Išlikusiuose Klaudijaus veikaluose pateikiama kitokia nuomonė. Juose piešiamas protingo, išsilavinusio, išsilavinusio, gerai skaitančio ir sąžiningo administratoriaus, besirūpinančio detalėmis ir teisingumu, paveikslas. Taigi Klaudijus tampa mįsle. Praėjusiame amžiuje atradus jo laišką aleksandriečiams, buvo daug dirbama siekiant reabilituoti Klaudijų ir nustatyti, kur slypi tiesa.
Moksliniai darbai ir jų poveikis
Klaudijus visą gyvenimą daug rašė. Be Augusto valdymo istorijos, tarp svarbiausių jo darbų buvo etruskų istorija ir aštuoni Kartaginos istorijos tomai, taip pat etruskų žodynas ir knyga apie žaidimą kauliukais. Klaudijus yra paskutinis žinomas žmogus, mokėjęs skaityti etruskų kalba. Jo pirmoji žmona buvo etruskė. Galiausiai jis parašė aštuonių tomų autobiografiją.
Deja, nė vienas iš šių svarbiausių darbų neišliko. Tačiau jie išliko kaip šaltiniai išlikusioms Julijaus-Klaudijaus dinastijos istorijoms. Suetonijus vieną kartą cituoja Klaudijaus autobiografiją ir, matyt, ne kartą naudojosi ja kaip šaltiniu. Tacitas galbūt naudojosi juo kai kurioms antikvarinėms savo kronikų ištraukoms. Klaudijus yra daugelio Plinijaus "Gamtos istorijos" ištraukų šaltinis. Plinijus nurodo jo vardą ir pavardę VII knygos 35 skyriuje. p83
Daugelis jo valdymo metu pradėtų viešųjų darbų buvo paremti planais, kuriuos pirmasis pasiūlė Julijus Cezaris. Levickas mano, kad Cezario pavyzdžiu galėjo būti mėgdžiojami visi jo politikos aspektai.
Literatūroje ir kine
Geriausiai žinomas išgalvotas imperatoriaus Klaudijaus atvaizdas - poeto Roberto Greivso knygos "Aš, Klaudijus" ir "Klaudijus Dievas" (išleistos 1934 ir 1935 m.). Abi jos parašytos pirmuoju asmeniu, tarsi Klaudijaus autobiografija. Graveso siužetas kėlė mintį, kad egzistuoja neseniai atrasti autentiški Klaudijaus raštų vertimai. Į tekstą (daugiausia antrojoje knygoje "Klaudijus Dievas") buvo įtraukti autentiški išlikę Klaudijaus laiškai, kalbos ir posakiai, kad būtų pridėta autentiškumo.
Pagal abi Graveso knygas BBC sukūrė televizijos serialą "Aš, Klaudijus". Seriale pagrindinį Klaudijaus vaidmenį atliko Derekas Jacobi, o 1976 m. jį transliavo BBC2. Serialas sulaukė didelio kritikų pasisekimo ir pelnė kelis BAFTA apdovanojimus. Vėliau, 1977 m., serialas buvo rodomas Jungtinėse Valstijose per "Masterpiece Theatre". Televizijos serialo DVD diske yra dokumentinis filmas "Epopėja, kurios niekada nebuvo" (The Epic that Never Was).
Klaudijus ne kartą buvo vaizduojamas filmuose. Filmas "Aš, Klaudijus" (I, Claudius, 1937, režisierius Josef von Stromberg), nebaigtas; Charleso Laughtono vaidmuo buvo puikus. Išlikę ritiniai buvo parodyti BBCtv dokumentiniame filme "Epas, kurio niekada nebuvo" (The Epic that never was, 1965 m.), atskleidžiančiame vienus geriausių Laughtono vaidybos pasiekimų. Taip pat nedideli vaidmenys filmuose "Demetrijus ir gladiatoriai" (1954) ir "Kaligula" (1979).
Ancestry
| Klaudijaus giminaičiai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Klaudijus?
A: Klaudijus buvo ketvirtasis Romos imperatorius, valdęs nuo 41 m. sausio 24 d. iki mirties 54 m. po Kr. Jo dėdė buvo pirmasis imperatorius Augustas, o dėdė - antrasis imperatorius Tiberijus. Jo sūnėnas buvo trečiasis imperatorius Kaligula. Jo senelis iš motinos pusės buvo Markas Antonijus.
Klausimas: Kokią negalią turėjo Klaudijus?
A: Klaudijus turėjo tam tikrą kalbos ir vaikščiojimo negalią, dėl kurios negalėjo eiti valstybinių pareigų iki 38 metų.
K: Kaip Klaudijus tapo imperatoriumi?
Atsakymas: Imperatoriumi jis buvo paskelbtas pretorijonų gvardijos primygtinai reikalaujant po Kaligulos nužudymo. Tuomet jis buvo paskutinis suaugęs savo giminės vyras.
K: Kokie buvo kai kurie Klaudijaus valdymo metu pasiekti laimėjimai?
A: Nepaisant patirties stokos, Klaudijus pasirodė esąs geras administratorius ir puikus viešųjų darbų statytojas. Jo valdymo metu buvo išplėsta imperija ir užkariauta Romos Britanija. Jis asmeniškai domėjosi teise ir vadovavo viešiesiems teismams.
Klausimas: Kiek kartų Klaudijus vedė?
A: Jis vedė keturis kartus, bet nė viena santuoka jam nebuvo palanki nei asmeniškai, nei politiškai.
K: Kas jį pakeitė imperatoriumi?
A: Po jo mirties imperatoriumi tapo jo giminaitis ir įvaikintas sūnus Neronas, kuris sugriovė daugelį gerų darbų, padarytų valdant Romą.
Ieškoti