Konstantinas I
Konstantinas I (272 m. vasario 27 d. - 337 m. gegužės 22 d.) buvo galingas generolas, iki mirties valdęs Romos imperiją kaip imperatorius. Anksčiau pavadintą miestą Bizantiją (dabar Stambulas, Turkija) jis padarė visos Romos imperijos sostine. Būdamas imperatoriumi, miestą pavadino Konstantinopoliu, kas graikiškai reiškia "Konstantino miestas".
Prieš Konstantinui tampant imperatoriumi, jis kovojo dėl sosto Milvijaus tilto per Tibro upę mūšyje. Pamatęs danguje kryžių su žodžiais in hoc signo vinces (lotyniškai "šiuo ženklu nugalėsi"), jis pakeitė savo dievybę iš Apolono į Jėzų ir laimėjo mūšį.
Prieš tai pagoniškoje Romoje tikėjimas krikščionybe prieštaravo įstatymams, o krikščionys dažnai būdavo kankinami arba žudomi. Konstantinas juos gynė. Jis suorganizavo visą Katalikų Bažnyčią pirmajame Nikėjos Susirinkime, nors pats pasikrikštijo tik gyvenimo pabaigoje.
Konstantinas, pakeitęs valdymo vietą iš Romos į Bizantiją, taip pat labai prisidėjo prie Rytų ortodoksų religijos atsiradimo.
Konstantinas I
Religinės taisyklės
Konstantinas bene labiausiai žinomas kaip pirmasis krikščioniškasis Romos imperatorius. Jo valdymas labai pakeitė Bažnyčią. 313 m. vasarį Konstantinas susitiko su Licinijumi Milane, kur jie paskelbė Milano ediktą. Šiame edikte buvo sakoma, kad krikščionys gali tikėti tuo, kuo nori. Tai sustabdė žmones nuo krikščionių, kurie dažnai būdavo nukankinami arba nužudomi dėl savo tikėjimo, baudimo. Be to, buvo grąžinta iš jų atimta nuosavybė. Ediktas ne tik gynė krikščionis, bet ir suteikė religijos laisvę visiems, leisdamas kiekvienam garbinti ką tik nori. Panašų ediktą 311 m. buvo išleidęs ir Galerijus, tačiau pagal jį krikščionims nebuvo grąžinta jokia nuosavybė.
Konstantinas palaikė ne tik krikščionybę. Laimėjęs mūšį prie Milvijaus tilto, jis pastatė Konstantino arką (angl. Arch of Constantine), kad ją atšvęstų, tačiau arka buvo papuošta aukų dievams, tokiems kaip Apolonas, Diana ar Heraklis, paveikslais. Ji neturėjo jokios krikščioniškos simbolikos. 321 m. Konstantinas pasakė, kad visi krikščionys ir nekrikščionys turėtų prisijungti prie "saulės dienos" (rytietiško saulės garbinimo, kurį jam padėjo įvesti Aurelianas). Jo monetose iki 324 m. taip pat buvo saulės kulto simbolių. Net ir po to, kai iš monetų išnyko pagoniškieji dievai, krikščionių simboliai taip pat niekada nepasirodė ant monetų. Net kai Konstantinas pašventino naująją sostinę Konstantinopolį, jis dėvėjo Apolono saulės spindulių diademą.
Konstantinas Didysis, mozaika Hagia Sophia, apie 1000 m.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Konstantinas I?
A: Konstantinas I buvo Romos imperatorius nuo 306 m. iki mirties 337 m. po Kristaus. Jis buvo ilgiausiai valdęs imperatorius nuo Augusto laikų, pirmasis imperatorius ir pirmasis Romos imperijos valdovas krikščionis.
K: Ką Konstantinas padarė su Bizantija?
A: Konstantinas Bizantiją pavertė nauju, didesniu miestu Konstantinopoliu (dabar Stambulas, Turkija). Miesto pavadinimas graikų kalba reiškia "Konstantino miestas".
K: Kas buvo Konstantinų dinastijos nariai?
A: Konstantinopolio dinastijos nariai buvo imperatoriaus Konstantino I palikuonys, įskaitant jo sūnų Konstantiną I. Jie valdė imperiją iki 364 m.
K: Kas įvyko Milvijaus tilto mūšyje?
A: Per Milvijaus tilto mūšį tarp Maksencijaus ir Konstantino dėl Romos kontrolės Konstantinas danguje pamatė kryžių su žodžiais: "Šiame ženkle tu nugalėsi". Tai paskatino jį pakeisti savo dievybę iš Apolono į Jėzų ir laimėti mūšį arba karą.
Klausimas: Kur šiandien yra Konstantinopolis?
A: Konstantinopolis dabar žinomas kaip Stambulas, Turkijoje.
K: Ką reiškia "in hoc signo vinces"? A: "In hoc signo vinces" lotyniškai reiškia "šiuo ženklu jūs nugalėsite". Tai reiškia, kad Konstantinas per mūšį su Maksencijumi prie Milvijaus tilto danguje pamatė kryžių, kuris atvedė jį į pergalę.
Klausimas: Kiek laiko valdė Konstantinopolio dinastija? A: Konstantinų dinastijos nariai valdė šešerius metus po to, kai imperatorius Konstantinas pasiskelbė imperatoriumi, iki 364 m. po Kr.
