Stambulas — istorija, geografinė padėtis, gyventojai ir įžymybės

Stambulas (turkiškai İstanbul) – miestas Turkijos europinėje dalyje ir vienas didžiausių pasaulio daugiafunkcinių miestų. Tai didžiausias miestas Europoje pagal gyventojų skaičių. Stambulas dažnai vadinamas ir trečiuoju pagal dydį Europos miestu, priklausomai nuo geografinių ribų ir skaičiavimo kriterijų. Iki 1923 m. jis buvo senosios Osmanų imperijos sostinė. Miestas nuo senų laikų žinomas senesniais pavadinimais Bizantija ir Konstantinopolis (lotyniškai: Constantinopolis; graikiškai: Κωνσταντινούπολις, Konstantinoúpolis). Būdamas svarbus jūrų uostas, Stambulas yra pagrindinis Turkijos prekybos ir logistikos centras.

Dalis Stambulo yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. UNESCO saugomos teritorijos apima istorinį Sultanahmet rajoną su gerai išsaugotais paminklais.

Geografinė padėtis

Stambulas randasi prie Auksinio rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio. Bosforo sąsiauris jungia Juodąją ir Marmuro jūras ir skiria Europą nuo Azijos. Miestas iš tiesų išsidėstęs abiejuose žemynuose – dalis urbanizuotų teritorijų yra Europoje, dalis – Azijoje; apytikriai trečdalis gyventojų gyvena Azijos pusėje. Stambulas turi sudėtingą reljefą: čia yra kalvų, slėnių ir pakrančių zonų, todėl miesto urbanistinė struktūra yra labai įvairi.

Gyventojai ir administracija

Stambulo gyventojų skaičius skirtingais vertinimais siekia apie 15 mln. (miesto metropoliteno teritorijoje), todėl jis priklauso pasaulio didmiesčiams. Per pastaruosius dešimtmečius miestas augo sparčiai dėl vidaus migracijos iš kitų Turkijos regionų ir tarptautinių atvykėlių. Miesto gyventojai daugiausia kalba turkų kalba; mieste taip pat gyvena tautinių mažumų, tarp jų kurdų, armėnų, graikų ir kitų bendruomenių. Administraciniu požiūriu Stambulas padalintas į daugelį rajonų (ilgiems pavadinimams ir oficialioms riboms taikomi vietiniai administraciniai sprendimai), o miestas yra svarbi nacionalinės politikos, ekonomikos ir kultūros vieta.

Istorija (sutrumpintas aprašymas)

Originalus graikų kalbos pavadinimas buvo Byzantion, o lotynų kalba - Byzantium. Iš pradžių Bizantiją kaip koloniją 667 m. pr. m. e. apgyvendino graikai iš Megaros ir pavadino savo karaliaus Bizo vardu. 196 m. Bizantiją apgadino romėnai, vėliau ją atstatė Romos imperatorius Septimius Severas. Konstantinas Didysis manė, kad šis miestas yra geroje vietoje, ir 330 m. perkėlė į jį imperijos sostinę iš Romos kaip Naująją Romą (lot. Nova Roma; gr. Νέα Ρώμη, Nea Rómi), o miestą pavadino Konstantinopoliu, savo vardu.

Vėliau, kai Romos imperija buvo padalinta į dvi dalis, Rytų Romos imperija buvo vadinama Bizantijos imperija, o jos sostinė buvo Konstantinopolis, kur buvo pastatyta Hagia Sophia. Nors kurį laiką jį buvo užėmę kryžiuočiai, jis išliko vienu iš Europos politinių, kultūrinių, religinių ir ekonominių centrų, kol galiausiai 1453 m. atiteko Osmanų imperijos turkams. Osmanų valdymo laikotarpiu miestas sparčiai keitėsi: buvo statomi mečetės, rūmai, turgūs ir viešieji pastatai, Stambulas tapo pasaulinės reikšmės imperijos centru.

Pasibaigus Osmanų imperijai, buvo įkurta Turkijos Respublika su sostine Ankara. Nors sostinė persikėlė, Stambulas ir toliau išliko šalies kultūros, verslo ir transporto centru.

Ekonomika ir transportas

Stambulas yra svarbiausias Turkijos finansų, pramonės ir prekybos centras. Mieste yra dideli uostai, tarptautiniai verslo rajonai, pramonės zonos bei turgūs, pvz., Grand Bazaar. Turizmas generuoja didelę dalį miesto pajamų dėl istorinių ir kultūrinių objektų. Taip pat Stambulas yra svarbus transporto mazgas: per jį eina tarptautiniai krovinių ir keleivių srautai jūra, keliu ir geležinkeliais.

Transporto infrastruktūra apima kelių tiltas per Bosforą (egzistuoja keli dideli tiltai, jungiantys Europos ir Azijos puses), greitąjį geležinkelį ir požeminę geležinkelio sistemą (metro), tramvajus, keltus ir modernius projektus, pvz., Marmaray – požeminį tunelį po Bosforu. Pastaraisiais metais buvo atidarytas ir didelis tarptautinis oro uostas (Istanbul Airport), kuris aptarnauja tarptautinius ir vietinius skrydžius.

Kultūra, švietimas ir sportas

Stambulas turi daug universitetų, muziejų, teatrų ir meno galerijų. Mieste veikia senoji Istanbul University ir daugelis kitų aukštųjų mokyklų. Kulinarija jame susilieja iš skirtingų tradicijų: čia populiarios tiek turkiškos virtuvės, tiek Balkanų, Vidurinių Rytų ir Viduržemio jūros regionų įtaka.

Sporto srityje Stambulas garsus futbolu: čia įsikūrusios žinomos komandos Galatasaray, Fenerbahçe ir Beşiktaş, kurių varžybos sulaukia didelio susidomėjimo. Mieste vyksta ir tarptautiniai renginiai, parodos, festivaliai ir koncertai.

Įžymybės ir lankytinos vietos

  • Hagia Sophia (Hagia Sophia.) – bizantiško laikotarpio šedevras, vėliau perstatytas į mečetę, dabar – vienas svarbiausių istorinių paminklų.
  • Topkapi rūmai – buvę Osmanų sultonų rezidencija, su muziejine ekspozicija.
  • Sultanahmet (Mėlynoji) mečetė – žinoma dėl savo mėlynų plytelių interjero.
  • Didysis turgus (Grand Bazaar) – vienas seniausių ir didžiausių uždarų turgų pasaulyje.
  • Galata bokštas – siūlo platų vaizdą į miesto panoramą.
  • Bosforo kruizai ir krantinės promenados – populiarios tiek vietiniams, tiek svečiams.

Klima

Stambule vyrauja pereinamojo tipo klimatas, kuriame juntamos Viduržemio jūros ir kontinentinės įtakos: vasaros dažniausiai šiltos ir sausesnės, žiemos – vėsios ir drėgnos, kartais pasitaiko sniego. Dėl jūros įtakos temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties nebūna labai dideli mieste, esančiame pakrantėje.

Turizmas ir paveldas

Stambulas pritraukia milijonus turistų kasmet. Istorinis centras, mezgamas kultūrų ir epochų sluoksniais, yra vienas labiausiai lankomų regionų Turkijoje. Be UNESCO saugomų objektų, mieste gausu mažesnių muziejų, sukauptų relikvijų, mečečių, cerkvių ir sinagogų, atspindinčių ilgą ir sudėtingą miesto istoriją.

Apibendrinant, Stambulas – miestas su išskirtine istorine reikšme, įvairiomis kultūrinėmis įtakomis ir gyvybinga šiuolaikine urbanistine dinamika. Dėl savo geografinės padėties, istorijos ir ekonominės svarbos miestas tęsia vaidmenį svarbiausio Turkijos ir regione centro vaidmens.

Sultono Mehmeto Užkariautojo tiltas per Bosforo sąsiaurįZoom
Sultono Mehmeto Užkariautojo tiltas per Bosforo sąsiaurį

Stambulo, Bosforo sąsiaurio ir Juodosios jūros palydovinė nuotraukaZoom
Stambulo, Bosforo sąsiaurio ir Juodosios jūros palydovinė nuotrauka

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip turkiškai vadinasi Stambulas?


A: Stambulas turkiškai vadinasi İstanbul.

K: Kiek gyventojų gyvena Stambule?


Atsakymas: Manoma, kad Stambule gyvena nuo 11 iki 15 mln. žmonių, todėl jis yra vienas didžiausių Europos miestų.

K: Ar Stambulas yra Turkijos sostinė?


Atsakymas: Ne, nors tai didžiausias Turkijos miestas, jis nėra sostinė. Ankara yra Turkijos sostinė.

K: Kada Konstantinopolis buvo pervadintas į Stambulą?


Atsakymas: Konstantinopolis buvo pervadintas į Stambulą 1930 m.

K: Kas įkūrė Bizantiją (pirminis Konstantinopolio pavadinimas)?


A: Bizantiją (pirminis Konstantinopolio pavadinimas) 667 m. pr. m. e. įkūrė graikai iš Megaros ir pavadino ją savo karaliaus Bizo vardu.

K: Kas užėmė Konstantinopolį vienu jo istorijos laikotarpiu?



A: Konstantinopolį vienu metu buvo užėmę kryžiuočiai.

K: Kada buvo pastatyta Hagia Sophia? A: Hagija Sofija pastatyta, kai Konstantinas perkėlė imperijos sostinę iš Romos į šį miestą kaip Naująją Romą (lot. Nova Roma; gr. حفل رىç , Nea Rَmi ), pervadindamas miestą Konstantinopoliu, savo vardu.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3