Džeimstaunas, Virdžinija — pirmoji nuolatinė anglų gyvenvietė (1607)
Atraskite Džeimstauną (Virdžinija) – pirmąją 1607 m. nuolatinę anglų gyvenvietę JAV: įkūrimas, motyvai, pasirinkta vieta ir istorinis paveldas.
Džeimstaunas - miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jį 1607 m. gegužės 13 d. įkūrė apie 100 vyrų, berniukų ir moterų, atvykusių į Virdžiniją iš Londono (Anglija). Miestą jie pavadino Džeimstaunu karaliaus Jokūbo garbei. Šie vyrai tikėjosi rasti aukso ir sidabro, kad praturtėtų. Džeimstaunas buvo pirmoji nuolatinė anglų gyvenvietė būsimose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Miestas buvo pastatytas Džeimstauno saloje palei Džeimso upę. Ši vieta buvo pasirinkta todėl, kad saloje negyveno vietinės indėnų gentys. Pastatyta pusiasalyje, tai buvo gera vieta apsiginti nuo kitų Europos kolonistų.
Įkūrimas ir pirmieji metai
Džeimstauną įkūrė Anglijos Virginia Company of London siųsti kolonistai, atvykę trimis laivais (Susan Constant, Godspeed ir Discovery). Kartu su kolonistais plaukė tiek kovotojai, tiek civilių — siekta steigti prekybinius postus ir rasti išteklių. Pirmuosius metų vadovavo tokie asmenys kaip John Smith, kurio griežta tvarka bei derybos su vietinėmis gentimis padėjo išgyventi ypač sunkiais laikotarpiais.
Sunkumai, ligos ir konfliktai
Gyvenvietė patyrė didelių sunkumų: netinkamas vandens šaltinis, uodai, ligos ir maisto trūkumas lėmė didelį mirtingumą. Ypač žinomas „starving time“ (badmečio laikotarpis) žiemą 1609–1610 m., kai daug kolonistų žuvo nuo bado. Taip pat vyko konfliktai su vietinėmis gentyse dominuojančia Powhatan konfederacija — santykiai svyravo nuo priešiškumo iki trumpalaikės taikos. Istorijos populiarioje dalyje minimas ryšys tarp vietinės Piliakalnio vadovo sūnės Pocahontas ir kolonistų, ypač jos santuoka su John Rolfe 1614 m., kuri laikinai pagerino santykius.
Ekonomika ir tvarus išlikimas
Iš pradžių kolonistai ieškojo aukso, tačiau ilgainiui ekonominį pagrindą Džeimstaunui suteikė tabako auginimas. John Rolfe 1612 m. išvedė pelningesnę tabako veislę, kurios auginimas ir eksporto pradžia padarė gyvenvietę ekonomiškai naudingą investuotojams. Tam prireikė daug darbo jėgos — pradžioje samdytų darbo sutarčių vykdytojų (indentured servants), o vėliau ir vergų importo iš Afrikos, kas pakeitė kolonijų demografiją ir socialinę struktūrą.
Politika ir teisė
1619 m. Džeimstaune įvyko reikšmingas įvykis — pirmaisiosios reguliarios atstovaujamosios institucijos Šiaurės Amerikoje, House of Burgesses, susirinkimas. Tai laikoma vienu iš ankstyvųjų anglų demokratinių institucijų pėdsakų šiaurėsamerikietiškame kontekste.
Paveldo išsaugojimas ir archeologija
Šiandien Džeimstauno sala yra svarbi istorijos ir archeologijos vieta. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje vykę kasinėjimai atskleidė originalaus forto liekanas, buities rakandus, pastatų pėdsakus ir laidojimo vietas. Vietovė yra saugoma ir prieinama lankytojams — ten veikia Historic Jamestowne ir muziejus Jamestown Settlement, kur aiškinama gyvenvietės istorija nuo įkūrimo iki tapimo gyvybingą kolonija.
Reikšmė
Džeimstaunas turi didelę reikšmę JAV istorijai: tai pirmoji nuolatinė anglų kolonija įsitvirtinusi žemyne, vieta, kur formavosi ekonominės sistemos (tabako plantacijos), politinės institucijos (atstovaujamoji valdžia) ir klostėsi sudėtingi santykiai su vietiniais gyventojais. Jo istorija iliustruoja ankstyvųjų kolonijų iššūkius, kultūrinius susidūrimus bei ilgalaikes pasekmes, kurios turėjo įtakos vėlesnei Jungtinių Valstijų raidai.
Tokie laivai galėjo išsilaipinti Džeimstaune. Šie laivai yra originalių laivų rekonstrukcijos.
Pagrindinė informacija
Iki Džeimstauno Šiaurės Amerikoje keturiolika kolonijų bandė įkurti Ispanija, Prancūzija ir Anglija. Iš jų išsilaikė tik dvi Ispanijos kolonijos, todėl Džeimstaunas buvo trečioji Europos kolonija, kuriai pavyko išsilaikyti ilgesnį laiką. Pirmoji Ispanijos kolonija buvo bandyta įkurti 1526 m. San Migelio de Gualdape. Apie ją buvo žinoma labai nedaug, įskaitant tai, kad jos vieta buvo kažkur dabartinės Džordžijos arba Pietų Karolinos pakrantėje.
1562 m. Žanas Ribo Pariso saloje, Pietų Karolinoje, įkūrė prancūzų hugenotų koloniją Charlesfort. Grįžęs į Prancūziją jis ten paliko apie 27 vyrus. Tuo tarpu kolonijos vyrai sukilo prieš savo vadą. Jie pasistatė valtį ir bandė grįžti į Prancūziją.
1587 m. anglai bandė įkurti Roanoko koloniją. Tačiau tai nepavyko. 1606 m. Anglijos Jokūbas I išdavė chartiją, kad Šiaurės Amerikoje būtų įkurta gyvenvietė. Tuo metu anglai visą pakrantę (aukščiau Floridos) pavadino Virdžinija Anglijos karalienės Elžbietos I, "mergelės karalienės", garbei. Vienas iš naujosios kolonijos tikslų buvo surasti upės kelią į Ramųjį vandenyną ir užmegzti prekybą su Rytais.
1606 m. gruodžio 20 d. iš Londono į Virdžiniją išplaukė trys laivai: "Susan Constant", "Godspeed" ir "Discovery". Laivuose buvo 106 kolonistai (4 berniukai) ir 39 įgulos nariai. Tačiau nežinoma, kiek jų galėjo žūti kelionės metu. Jie atplaukė 1607 m. balandžio 26 d.
Atsiskaitymas
Pirmąją dieną vietovę tyrinėjo 20-30 vyrų, tačiau sutemus juos užpuolė indėnai. Džeimstauno gyventojai pastebėjo, kad jų kolonija susidūrė su daugybe problemų. Vanduo buvo netinkamas gerti. Aplink pelkėtą žemę gyveno daugybė vabzdžių. Vabzdžiai užkrėsdavo ten gyvenusius žmones ligomis. Vadovas, kapitonas Džonas Smitas, nustatė taisykles žmonėms. Viena iš taisyklių buvo tokia: "Nedirbsi - nevalgysi". Kolonistai prekiavo su Powhatano indėnais. Mainais už kukurūzus ir daržoves jie davė povhatanams įrankių, puodų ir peilių.
Du trečdaliai jų mirė, kol 1608 m. iš Anglijos atplaukė kitas laivas su daugiau maisto ir naujais gyventojais. Per atšiaurią 1609 m. žiemą dauguma kolonistų mirė iš bado, o išgyvenusieji griebėsi kanibalizmo.
Susiję puslapiai
- San Miguel de Gualdape
- Charlesfort-Santa Elena svetainė
- Roanoke kolonija
- Badavimo laikas
Klausimai ir atsakymai
K: Kada buvo įkurtas Džeimstaunas?
A: Džeimstaunas buvo įkurtas 1607 m. gegužės 13 d.
K: Kas įkūrė Džeimstauną?
A: Džeimstauną įkūrė apie 100 vyrų, berniukų ir moterų, atvykusių į Virdžiniją iš Londono (Anglija).
K: Kodėl miestas buvo pavadintas Džeimstaunu?
A: Miestas buvo pavadintas Džeimstaunu karaliaus Jokūbo garbei.
K: Ko tikėjosi Džeimstauno įkūrėjai?
A: Džeimstauną įkūrę vyrai tikėjosi rasti aukso ir sidabro, kad praturtėtų.
K: Kas buvo Džeimstaunas?
A: Džeimstaunas buvo pirmoji nuolatinė anglų gyvenvietė būsimose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
K: Kur buvo įsikūręs Džeimstaunas?
A: Džeimstaunas buvo pastatytas Džeimstauno saloje palei Džeimso upę.
K: Kodėl Džeimstaunas buvo pastatytas būtent toje vietoje?
A: Džeimstaunas buvo pastatytas būtent Džeimstauno saloje, nes ten negyveno vietinės indėnų gentys, be to, tai buvo gera vieta apsiginti nuo kitų Europos kolonistų, nes jis buvo pastatytas pusiasalyje.
Ieškoti