Džeimstaunas - miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jį 1607 m. gegužės 13 d. įkūrė apie 100 vyrų, berniukų ir moterų, atvykusių į Virdžiniją iš Londono (Anglija). Miestą jie pavadino Džeimstaunu karaliaus Jokūbo garbei. Šie vyrai tikėjosi rasti aukso ir sidabro, kad praturtėtų. Džeimstaunas buvo pirmoji nuolatinė anglų gyvenvietė būsimose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Miestas buvo pastatytas Džeimstauno saloje palei Džeimso upę. Ši vieta buvo pasirinkta todėl, kad saloje negyveno vietinės indėnų gentys. Pastatyta pusiasalyje, tai buvo gera vieta apsiginti nuo kitų Europos kolonistų.
Įkūrimas ir pirmieji metai
Džeimstauną įkūrė Anglijos Virginia Company of London siųsti kolonistai, atvykę trimis laivais (Susan Constant, Godspeed ir Discovery). Kartu su kolonistais plaukė tiek kovotojai, tiek civilių — siekta steigti prekybinius postus ir rasti išteklių. Pirmuosius metų vadovavo tokie asmenys kaip John Smith, kurio griežta tvarka bei derybos su vietinėmis gentimis padėjo išgyventi ypač sunkiais laikotarpiais.
Sunkumai, ligos ir konfliktai
Gyvenvietė patyrė didelių sunkumų: netinkamas vandens šaltinis, uodai, ligos ir maisto trūkumas lėmė didelį mirtingumą. Ypač žinomas „starving time“ (badmečio laikotarpis) žiemą 1609–1610 m., kai daug kolonistų žuvo nuo bado. Taip pat vyko konfliktai su vietinėmis gentyse dominuojančia Powhatan konfederacija — santykiai svyravo nuo priešiškumo iki trumpalaikės taikos. Istorijos populiarioje dalyje minimas ryšys tarp vietinės Piliakalnio vadovo sūnės Pocahontas ir kolonistų, ypač jos santuoka su John Rolfe 1614 m., kuri laikinai pagerino santykius.
Ekonomika ir tvarus išlikimas
Iš pradžių kolonistai ieškojo aukso, tačiau ilgainiui ekonominį pagrindą Džeimstaunui suteikė tabako auginimas. John Rolfe 1612 m. išvedė pelningesnę tabako veislę, kurios auginimas ir eksporto pradžia padarė gyvenvietę ekonomiškai naudingą investuotojams. Tam prireikė daug darbo jėgos — pradžioje samdytų darbo sutarčių vykdytojų (indentured servants), o vėliau ir vergų importo iš Afrikos, kas pakeitė kolonijų demografiją ir socialinę struktūrą.
Politika ir teisė
1619 m. Džeimstaune įvyko reikšmingas įvykis — pirmaisiosios reguliarios atstovaujamosios institucijos Šiaurės Amerikoje, House of Burgesses, susirinkimas. Tai laikoma vienu iš ankstyvųjų anglų demokratinių institucijų pėdsakų šiaurėsamerikietiškame kontekste.
Paveldo išsaugojimas ir archeologija
Šiandien Džeimstauno sala yra svarbi istorijos ir archeologijos vieta. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje vykę kasinėjimai atskleidė originalaus forto liekanas, buities rakandus, pastatų pėdsakus ir laidojimo vietas. Vietovė yra saugoma ir prieinama lankytojams — ten veikia Historic Jamestowne ir muziejus Jamestown Settlement, kur aiškinama gyvenvietės istorija nuo įkūrimo iki tapimo gyvybingą kolonija.
Reikšmė
Džeimstaunas turi didelę reikšmę JAV istorijai: tai pirmoji nuolatinė anglų kolonija įsitvirtinusi žemyne, vieta, kur formavosi ekonominės sistemos (tabako plantacijos), politinės institucijos (atstovaujamoji valdžia) ir klostėsi sudėtingi santykiai su vietiniais gyventojais. Jo istorija iliustruoja ankstyvųjų kolonijų iššūkius, kultūrinius susidūrimus bei ilgalaikes pasekmes, kurios turėjo įtakos vėlesnei Jungtinių Valstijų raidai.
