Badavimo laikas
1609-1610 m. žiemą Džeimstaune, Virdžinijos kolonijoje, buvo bado laikotarpis. Tuo metu mirė visi, išskyrus 60 iš 500 kolonistų. Lietaus ir vandens trūkumas vasarą paralyžiavo žemės ūkio produkcijos gamybą. Be to, vanduo, kurį kolonistai gėrė, buvo sūrus ir tinkamas gerti tik pusę metų.
Pasak istorinių liudijimų, kolonistai žiemą valgė šunis, gyvates, kates, žiurkes, arklius, knygas ir batų odą. Esama teismo medicinos įrodymų, kad bent kartą būta kanibalizmo atvejų. Ant paauglės merginos (apie 1595-1609 m.), kurią tyrėjai pavadino Džeine, palaikų buvo matyti skerdimo (pjaustymo maistui) požymių. Ištyrus Džeinės blauzdos kaulą nustatyta, kad mirties metu jai tikriausiai buvo 14 metų. Remiantis danties izotopų tyrimais, ji tikriausiai buvo kilusi iš Pietų Anglijos. Galbūt ji buvo džentelmeno dukra arba tarnaitė džentelmeno namuose, nes gausiai vartojo baltymus (mėsą). Tikėtina, kad Džeinė į Virdžiniją atvyko 1609 m. rugpjūtį.
Beveik neabejotina, kad Džeinė buvo iškelta iš kapo prieš ją papjaunant ir suvalgant. Ji nebuvo nužudyta. 1625 m. Džordžas Persis (George Percy), Džeimstauno prezidentas bado laikotarpiu, rašė, kad badas buvo toks stiprus, "kad negailėta jėgų palaikyti gyvybei ir daryti tai, kas atrodė neįtikėtina, pavyzdžiui, iškasti iš kapų ir suvalgyti mirusiųjų lavonus". Penkiuose kituose pasakojimuose kalbama apie kanibalizmą atšiaurios žiemos metu.
Mokslininkai rado tik 10 proc. Džeinės palaikų. Palaikai buvo rasti apie 2,5 pėdos (0,8 m) gylyje šiukšlių duobėje 1608 m. pastatyto pastato rūsyje Džeimso forto teritorijoje. Istoriniai liudijimai rodo, kad žiemą Džeimstaune buvo paplitęs kanibalizmas. Šiuolaikiniai istorikai nelinkę patikėti šiais pasakojimais be kitų įrodymų. Tačiau Džeinė yra pirmas teismo ekspertizės įrodymas, patvirtinantis šios praktikos egzistavimą tą žiemą.
Rekonstruoti Džeimstauno namai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo badavimo laikas Džeimstaune?
A: Bado metas Džeimstaune, Virdžinijos kolonijoje, buvo bado laikotarpis 1609-1610 m. žiemą. Per tą laiką mirė visi, išskyrus 60 iš 500 kolonistų.
K: Kas lėmė, kad tuo metu trūko maisto?
A: Dėl lietaus ir vandens trūkumo vasarą buvo sužlugdyta žemės ūkio gamyba, o kolonistų geriamas vanduo buvo sūrus ir tinkamas gerti tik pusę metų.
K: Ką žmonės šiuo laikotarpiu ėmė valgyti?
A: Remiantis istoriniais duomenimis, žiemą žmonės valgė šunis, gyvates, kates, žiurkes, arklius, knygas ir batų odą. Taip pat yra duomenų apie bent vieną kanibalizmo atvejį.
Klausimas: Kas buvo Džeinė ir kas jai nutiko?
A: Džeinė buvo paauglė (apie 1595-1609 m.), ant kurios palaikų matyti skerdimo (pjaustymo maistui) požymių. Ištyrus Džeinės blauzdos kaulą nustatyta, kad mirties metu jai tikriausiai buvo 14 metų. Beveik neabejotina, kad Džeinė buvo iškelta iš kapo prieš ją paskerdžiant ir suvalgant; ji nebuvo nužudyta.
Klausimas: Kur buvo rasti Džeinės palaikai?
A: Džeinės palaikai buvo rasti apie 2,5 pėdos (0,8 m) gylyje šiukšlių duobėje 1608 m. pastatyto pastato rūsyje Džeimso forto teritorijoje.
K: Iš kur šiuolaikiniai istorikai žino, kad šiuo laikotarpiu būta kanibalizmo atvejų?
A: Šiuolaikiniai istorikai nenoriai tiki šiais pasakojimais be kitų įrodymų; tačiau teismo medicinos ekspertizės duomenys patvirtina, kad kanibalizmas šiuo laikotarpiu tikrai egzistavo, kaip nustatyta dėl Džeinės palaikų, kurie buvo aptikti šiukšlių duobėje Džeimso forto teritorijoje.
