Stokholmo kraujo liejimas (1520) – Danijos karaliaus Kristiano II žudynės
Stokholmo kraujo liejimas (1520) – Danijos karaliaus Kristiano II žiaurios žudynės: 82 švedų kilmingųjų nukankinti, siaubingi įvykiai, pakeitę Švedijos istoriją.
Stokholmo kraujo liejimas (šved. Stockholms blodbad) arba Švedijos žudynės (1520 m. lapkričio 8–9 d.) – tai po Danijos karaliaus Kristiano II (1481–1559) įsiveržimo į Švediją įvykdytos masinės represijos ir egzekucijos prieš švedų kilminguosius, dvasininkus ir miesto valdininkus. Šis įvykis tapo vienu svarbiausių posūkių, paskatinusių Švedijos pasitraukimą iš Kalmaro unijos ir ilgalaikį priešiškumą Danijai.
Kontekstas
Danija, Norvegija ir Švedija oficialiai priklausė Kalmaro unijai, tačiau XVIII–XVI a. pradžioje Švedijoje augo pasipriešinimas danų įtakai. Konkuravo dvi pagrindinės jėgos: unijos šalininkai (dažnai remiami Danijos monarcho) ir nepriklausomybės šalininkai, kurių centre stovėjo Steno Sturės (Sten Sture) šalininkai. 1520 m. Kristianas II su kariuomene įsiveržė į Švediją; mūšyje žuvo Švedijos regentas Stenas Sturė Jaunesnysis (Sten Sture the Younger). Kristianas II ilgą laiką (apie keturis mėnesius) apgulė Stokholmą ir galiausiai miestą užėmė.
Įvykiai Stokholme ir teismai
Pasiėmęs miestą Kristianas II pasiskelbė karaliumi ir surengė viešus teismus bei egzekucijas, kurias motyvavo kaltinimais erezija. Pagal oficialią versiją, kaltinimai kilo dėl to, kad dauguma Švedijos parlamento ir miestų atstovų buvo pareikalavę nuversti arkivyskupą — Gustavą Trolę — ir pakeitė jį vietiniais politikais. Arkivyskupo interesus gynęs Kristianas ir Trolle panaudojo inkvizicinius kaltinimus kaip priemonę susidoroti su politiniais priešininkais.
Per reprisas buvo įvykdyta apie 82 vadovaujančių švedų egzekucijų (skaičiai šaltiniuose truputį skiriasi), žudynių aukos buvo kilmingieji, miesto veikėjai, kariuomenės vadai ir dvasininkai. Dalis įvykių vyko per kelias dienas 1520 m. lapkričio pradžioje; kai kurie šaltiniai mini platesnį areštų ir riaušių spektrą. Nukirto galvą daugybei asmenų, o Sturės Jaunesniojo kūnas buvo iškastas iš kapo ir sudegintas ant laužo kaip eretikui priskiriamam. Dėl šių veiksmų Kristianas II netrukus pelnė pravardę „Kristianas tironas“.
Pasekmės
- Žudynės stipriai supykdė Švedijos visuomenę ir suvienijo prieš Daniją nusiteikusią partiją;
- įvykiai paskatino plataus masto sukilimą, kuriam vadovavo kunigaikštis Gustav Vasa; jo vadovaujama jėga 1523 m. išstūmė danų pajėgas ir padėjo nutraukti Kalmaro uniją;
- Kristianas II reputacija Europoje smarkiai nukentėjo, o 1523 m. jis pats buvo nuverstas Danijoje;< /li>
- Istorinė atmintis apie Stokholmo kraujo liejimą ilgainiui tapo svarbi švedų tautinio identiteto ir nepriklausomybės mito dalimi.
Istorinis vertinimas
Daugelis istorikų laiko Stokholmo kraujo liejimą politiniu susidorojimu, kuriam suteiktas religinis pretensas. Teismai buvo greiti ir dažnai formalūs, o kaltinimai eretikams daugeliu atvejų buvo priemonė išnaikinti politinius priešininkus. Nors tikslių aukų skaičius skiriasi priklausomai nuo šaltinių, įvykis neabejotinai turėjo stiprų poveikį Švedijos politinei raidai — jis paskatino konsoliduotą pasipriešinimą ir galutinį atsiskyrimą nuo Danijos dominavimo.
Stokholmo kraujo liejimas yra itin svarbus Šiaurės Europos istorijos epizodas — jis rodo, kaip religijos ir teisės motyvai galėjo būti panaudoti politiniams tikslams ir kaip tokie represiniai veiksmai dažnai atgalines pasekmes patiria pačius jų iniciatorius.
Stokholmo kraujo liejimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Stokholmo kraujo vonia?
A: Stokholmo kraujo liejimas - tai 1520 m. Danijos karaliaus Kristiano II įvykdytos masinės Švedijos didikų žudynės.
K: Kodėl Kristianas II įsiveržė į Švediją?
A: 1520 m. Kristianas II įsiveržė į Švediją dėl konflikto tarp Kalmaro unijos šalininkų ir nepriklausomybės šalininkų.
K: Kas tuo metu buvo Švedijos regentas?
A: Tuo metu Švedijos regentas buvo Stenas Sture Jaunesnysis.
K: Kiek laiko Kristianas II apgulė Stokholmą?
A: Kristianas II apgulė Stokholmą keturis mėnesius.
K: Kas nutiko Stenui Sturei Jaunesniajam?
A: Stenas Sture jaunesnysis žuvo mūšyje, o jo kūnas buvo iškastas ir sudegintas ant laužo.
K: Dėl kokios priežasties vyko erezijų teismai?
A: erezijos procesų priežastis buvo ta, kad Stokholmo gyventojai pakeitė arkivyskupą Gustavą Trolį, o tai buvo laikoma nusikaltimu prieš Bažnyčią.
K: Koks buvo Kristiano II slapyvardis po žudynių?
Atsakymas: Po žudynių Kristianas II tapo žinomas kaip "Kristianas tironas".
Ieškoti