Miestelis paprastai yra vieta, kurioje yra daug namų, bet ne miestas. Kaip ir miestų atveju, skirtingose šalyse yra daugiau nei vienas būdas pasakyti, kas yra miestas. Kai kur tai yra savotiška vietos valdžia. Sakydami "miestas" žmonės paprastai galvoja apie didelę, svarbią vietą. Tai gali būti net miestas.
Viena iš svarbiausių skirtumo tarp miestų, kaimų ar kaimelių — tai jų ekonomika. Miestų gyventojai paprastai gauna pajamas iš pramonės (pvz., gamyklos ir panašiai), prekybos (parduotuvės, paslaugos) ir viešųjų paslaugų (administracija, švietimas, sveikatos priežiūra), o ne iš žemės ūkio (maisto auginimo). Taip pat miestai pasižymi didesne įvairių ekonominių veiklų koncentracija, intensyvesne paslaugų rinkos plėtra bei sudėtingesne infrastruktūra (transportas, energetika, vandentiekis, ryšiai).
Gyventojų skaičius ne visada parodo, ar vietovė yra miestas ar kaimas. Daugelyje pasaulio vietovių, pavyzdžiui, Indijoje, dideliame kaime gali gyventi daug daugiau žmonių nei mažame miestelyje. Be to, urbanizacijos procesai reiškia, kad kai kurie miestai plečiasi į priemiesčius ir suformuoja didesnius urbanistinius regionus — todėl vien tik gyventojų skaičius ne visada gerai atskiria miestą nuo kaimo.
Kartais vietovė laikoma miestu, nes miesto statusas jai suteikiamas pagal įstatymą arba administracinį sprendimą. Tuo pačiu žmonės kasdienėje kalboje gali vadinti vietą „miestu“ arba „miesteliu“ pagal tai, kaip jie suvokia tos vietovės dydį, reikšmę ar gyvenimo būdą.
Viduramžiais vietovė miestu tapdavo gavusi statutą, kuriuo jai būdavo suteikiamos miesto privilegijos — teisės rengti turgus, turėti savo teismus, mokesčių tvarką ir pan. Šios privilegijos leido miestams vystytis kaip prekybos ir amatų centrams bei administracinėms bazėms.
Kaip šiandien nustatomas miestas?
Šiuolaikiniai kriterijai, kuriais vadovaujasi valstybės ar regionai, dažnai apima:
- Administracinis statusas: ar vietovė turi miesto teises arba yra miestų savivaldybė;
- Gyventojų skaičius ir tankumas: kartais nustatomi minimalūs gyventojų skaičiaus ribojimai, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo šalies;
- Ekonominės funkcijos: dominuojanti ne žemės ūkio veikla, verslas, pramonė, paslaugos;
- Infrastruktūra ir paslaugos: viešasis transportas, sveikatos priežiūra, švietimas, komunalinės paslaugos;
- Urbaniška struktūra: pastatų tankis, sklypų pasiskirstymas, miesto planavimas.
Pagrindiniai skirtumai tarp miesto, miestelio ir kaimo
- Mastelis ir tankumas: miestai paprastai tankesni ir didesni už miestelius ir kaimus.
- Ekonominė struktūra: miestuose didesnė pramonės ir paslaugų dalis, kaimuose — žemės ūkis.
- Infrastruktūra: miestai turi daugiau institucijų, mokyklų, ligoninių, kultūros įstaigų ir viešojo transporto.
- Administracija: miesto statusas gali suteikti kitas valdymo formas ir biudžeto galimybes nei kaimo ar miestelio valdymas.
- Suvokimas ir tradicija: kartais skirtumas priklauso ir nuo istorinio bei kultūrinio požiūrio — žmonės vietoves vadina pagal įprotį arba istorinį statusą.
Praktiniai pastebėjimai
Nagrinėjant, ar vietovė yra miestas, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar ji atlieka regioninę funkciją (pavyzdžiui, yra darbo, paslaugų ar transporto centras), ar turi kompleksinę infrastruktūrą ir ar jos gyventojai daugiausia dirba ne žemės ūkyje. Dėl globalių urbanizacijos tendencijų ribos tarp miesto ir priemiesčio dažnai būna neryškios, tad kartais tikslingiau kalbėti apie miestų regionus ar aglomeracijas.
Apibendrinant: „miestas“ — tai ne tik gyventojų skaičius, bet ir funkcijų, infrastruktūros, teisinio statuso ir istorinio vystymosi derinys. Skirtingose šalyse ir laikmečiuose šis apibrėžimas gali keistis.
