Kašmyras ir Džamu buvo kunigaikštystė Himalajuose, greta Britų Indijos teritorijų šiaurėje. Ją valdė induistų maharadža, priklausęs Dogrų dinastijai, kurios įtaka ir valdymo struktūros formavo regiono politinį ir socialinį gyvenimą nuo XIX a. vidurio iki 1947 m.

Valstybė buvo įkurta 1846 m. po sikhų pralaimėjimo. Rytų Indijos kompanija aneksavo Kašmyro slėnį ir norėjo atgauti dalį anglo-sikhų karo išlaidų. Pagal Amritsaro sutartį Kašmyras, kuriame daugumą sudarė musulmonai, buvo parduotas Džamu valdovui Dogra. 1846 m. Amritsaro sutartimi buvo nustatyta valstybės teritorija: "į rytus nuo Indo ir į vakarus nuo Ravio upės esanti valstybė užėmė 80 900 km2 plotą."

Administracija ir gyventojai

Kunigaikštystė apėmė kelias geografines sritis: Kašmyro slėnį (daugiausia musulmonų gyventojų), Džamu (daugiausia induistų gyventojų), Ladakhą (budistinė ir tibetietiška kultūra) ir vadinamąsias šiaurines sritis, kuriose gyveno įvairios etninės grupės. Valstybę valdė maharadžos, o administracija buvo paremta Dogrų kariniais ir biurokratiniais įtvirtinimais. Socialinė padėtis daugelyje Kašmyro dalių pasižymėjo dideliais skirtumais tarp valdžios ir daugumos gyventojų, kas ilgainiui prisidėjo prie politinių įtampų.

Kelios svarbios datos ir asmenybės

Kunigaikštystę įkūrė Dogrų dinastijos atstovai: svarbiausias jos pradininkas buvo Gulab Singhas, kuriam pagal Amritsaro sutartį buvo perduotos tam tikros teritorijos mainais už kompensaciją Rytų Indijos kompanijai. Dogrų valdymas truko per visą britų inkorporacijos laikotarpį ir iki paskutinio maharadžos Hari Singho (paskutinio princely state valdytojo) valdžios periodo XX a. pirmoje pusėje.

1947 m. padalijimas ir pasekmės

Britams palikus Indiją, kunigaikštystė buvo padalinta tarp Pakistano ir Indijos, nes tarp kaimynių vyko karas. 1947 m. prasidėjus Indijos ir Pakistano padalijimui, Džamu ir Kašmyro statusas tapo ginčytinas: dalis teritorijų pateko po Pakistano valdžia (vėliau žinomos kaip Azadinis Kašmyras ir Gilgit-Baltistan), kitos dalys liko kontroliuojamos Indijos arba pateko į ilgalaiką konfliktą. Maharadža pasirinko prisijungimą prie Indijos – sprendimas, kuris paskatino pirmąjį Indo-Pakistano karą (1947–1948) ir tarptautines derybas dėl regiono ateities, įskaitant Jungtinių Tautų įsikišimą.

Tęsiasi ginčas ir paveldas

Nuo 1947 m. iki šiol Džamu ir Kašmyro regionas išlieka vienu iš sudėtingiausių Pietų Azijos geopolitinių klausimų. Konfliktai, kariniai susirėmimai ir politinės derybos nulėmė besitęsiantį skirtingų administracinių režimų atsiradimą skirtingose regiono dalyse. Kašmyro klausimas turi didelę reikšmę tiek vietos gyventojams, tiek platesnei Indijos ir Pakistano santykių dinamikai.

Santrauka: Džamu ir Kašmyras – istorinis politinis vienetas Himalajuose, susikūręs 1846 m. pagal Amritsaro sutartį, kurioje svarbų vaidmenį suvaidino Rytų Indijos kompanija ir Dogrų dinastija. Po Britų Indijos žlugimo 1947 m. valstybė buvo padalinta, o jos paveldas ir šiandien dar lemia tarptautinius ginčus bei vietos politinę situaciją.