Ladakas — Indijos šiaurės regionas (Mažasis Tibetas): geografija ir kultūra
Ladakas — „Mažasis Tibetas“: įspūdingi Himalajų peizažai, tibetietiška kultūra, budizmas, istorija ir augantis turizmas. Sužinok geografiją, tradicijas ir lankytinas vietas.
Ladakas ("aukštų perėjų kraštas") – tai aukštai Himaalajų ir Kunluno kalnų grandinių tarpe esantis regionas šiaurės Indijoje. Jis išsidėstęs dideliame aukštuminiame lygumų ir slėnių komplekse, kuriam būdingas retas gyventojų tankis, dideli aukščio skirtumai ir atšiaurios klimato sąlygos. Ladakas ypač gerai žinomas dėl atokių kalnų kraštovaizdžių, aukštų perėjų, ledynų, skaidrių ežerų (pvz., Pangong, Tso Moriri) ir ilgos žmonių sąveikos su šiuo aplinkos tipu. Jame gyvena mišri indoarijų ir tibetiečių tauta; jų kalba yra archajiškas tibetiečių kalbos dialektas. Dėl stiprios tibetietiškos religinės ir kultūrinės įtakos Ladakas dažnai vadinamas "mažuoju Tibetu". Tai vienas iš mažiausiai apgyvendintų Indijos regionų, kur tradiciniai gyvenimo būdai ir gamtos sąlygos išlieka ryškūs.
Geografija ir klimatas
Ladakas plyti tarp Kunluno kalnų grandinės šiaurėje ir pagrindinių Himalajų kalnų pietuose. Regioną kertą keli dideli upių slėniai, iš kurių svarbiausia yra Indas – ji teka per Ladaką ir istoriškai buvo pagrindinė gyvybės arterija. Aukščiai čia svyruoja – gyvenvietės ir žemės ūkio plotai dažnai yra 3000–4500 m virš jūros lygio; Lehas, pavyzdžiui, yra apie 3500 m aukštyje. Klimatas – aukštuminių dykumų tipas: šaltos, ilgos žiemos su gausiu sniegu kalnuose ir trumpi, sausi vasaros mėnesiai. Dėl mažo kritulių kiekio augmenija retai apauga; vyrauja stepės, krūmynai ir aukštuminės ganyklos.
Istorija ir strateginė reikšmė
Istoriškai Ladakas buvo svarbus prekybai ir kelias tarp Pietų Azijos ir Vidurio Azijos / Tibeto. Čia susikirto keli svarbūs prekybos keliai, jungę Kašmyrą, Tibetą, Centrinę Aziją ir Gilgit–Baltistaną. Regioną valdė vietinės karališkos dinastijos, o vėliau jis pateko į platesnius šiaurės Indijos politinius darinius. 20 a. viduryje Ladakas tapo strateginiu ruožu dėl kaimynystės su Kinija (Tibetu ir Aksai Činu) bei Kašmyru; po 1962 m. Kinijos ir Kašmyro konflikto padaugėjo karinę svarbą turinčių įvykių. Nuo 1960 m., kai Kinija uždarė sieną su Tibetu, tradicinė tarptautinė prekyba susilpnėjo, tačiau 1970–1980 m. laikotarpiu prasidėjęs turizmas pakeitė regiono ekonomiką. Taip pat Ladake nuolatos dislokuota Indijos kariuomenė, nes platesnė teritorija priklauso ginčytinam Kašmyro regionui.
Administracija ir demografija
Tradiciškai į Ladako regioną įėjo ir kaimyniniai slėniai, tokie kaip Baltistanas, Indo ir Zanskaro slėniai, Lahaulio ir Spiti, Aksai Činas ir Nubros slėnis. Šiuolaikinės valstybės sienos ir administracinės ribos keitėsi kelis kartus: rytuose regionas ribojasi su Tibetu, pietuose – su Lahaulu ir Spiti, o vakaruose – su Kašmyru, Džamu ir Baltistanu. Pagal 2019 m. Džamu ir Kašmyro reorganizavimo aktą Ladakas paskelbtas atskira sąjungine teritorija; administracine prasme dabar regioną sudaro dvi pagrindinės apygardos — Lehas ir Kargilas.
Didžiausias Ladako miestas yra Lehas. Po Leho seka Kargilas, kuris yra antras pagal dydį Ladako miestas. Dauguma ladakiečių yra Tibeto budistai, ypač Leh apskrityje, o likusieji – daugiausia musulmonai šiitai (ypač Kargil regione). Ši religinė ir kultūrinė įvairovė – viena iš priežasčių, kodėl kai kurie ladakų aktyvistai pastaruoju metu ragino Ladaką paversti sąjungine teritorija dėl jo religinių ir kultūrinių skirtumų nuo Kašmyro; šis siekis iš dalies buvo įgyvendintas 2019 m.
Kultūra, religija ir kalba
Ladake išlikusi ypač turtinga tibetietiška kultūra: stiprios budistinės tradicijos, daug budistinių vienuolynų (gompos), ritualų ir meno formų. Svarbūs vienuolynai – Hemis, Thiksey, Shey, Spituk, Diskit (Nubra) – pritraukia tiek vietinius piligrimus, tiek turistus. Šventyklų šventės, pavyzdžiui Hemis festivalis, ir tradiciniai renginiai, tokie kaip Losar (Tibeto Naujieji metai), išlaiko religinę praktikos bei tautosakos gyvąsias tradicijas.
Maisto kultūroje dominuoja aukštumų sąlygoms pritaikyti produktai: miežiai, ankštiniai augalai, bulvės, vietiniai vaisiai (ypač abrikosai), taip pat populiarūs patiekalai – thukpa, momos ir tradicinė sviestinė arbata (po cha). Žemės ūkis ribotas ir glaudžiai susijęs su sezoniniu vandens tiekimu iš ledynų ir upių.
Ekonomika ir turizmas
Pagrindinės pragyvenimo šaltinių sritis – žemės ūkis (smulkūs ūkininkai ir gyvulininkystė), amatai (audiniai, pashmina dirbiniai), ir vis svarbesnis sektorius – turizmas, kuris nuo apie 1974 m. stipriai prisidėjo prie regiono pajamų. Turizmas teikia darbo vietų giduose, apgyvendinime, transporto ir susijusiose paslaugose. Be to, dėl strateginės padėties regionas gauna dideles investicijas ir išlaikymo iš karinių išlaidų.
Transportas ir prieinamumas
Į regioną veda dvi pagrindinės kelių arterijos: sezoniškai veikiantys kelių jungtis – Leh–Manali ir Srinagar–Leh magistralės, kurios žiemą dažnai uždaromos. Oro jungtį užtikrina Kushok Bakula Rimpochee oro uostas Lehe. Dėl aštraus klimato ir aukštumų kelionių sąlygos gali būti sudėtingos, daug perėjų būna itin aukšti ir ne visada pritaikyti intensyvesniam eismui (pvz., Khardung La, Chang La, Zoji La).
Gamta, laukinė gyvūnija ir apsauga
Ladako ekosistemos yra unikalios: aukštuminių dykumų flora, alpinių pievų ganyklos ir retos gyvūnų rūšys. Reikšmingos laukinės faunos pavyzdžiai – sniego leopardo, bharalo (mėlynoji avis), kiangas (Tibeto ilgaausis žirgas) ir vietinės rūšys paukščių. Regiono saugomos teritorijos, pavyzdžiui, Hemis nacionalinis parkas ir Changthang draustiniai, skirtos apsaugoti šias rūšis ir palaikyti tradicinį pastorių gyvenimo būdą.
Pagrindinės vietovės ir lankytinos vietos
- Lehas – administracinis ir kultūrinis centras, netoli yra Royal Palace (Shey) ir keli svarbūs vienuolynai.
- Nubra slėnis – garsėja Diskit vienuolynu, dykuma ir dviaukštėmis baktrijų kupranugarių karavanų tradicijomis.
- Pangong Tso ir Tso Moriri – aukštuminiai ežerai, kuriuos mėgsta fotografai ir paukščių stebėtojai.
- Zanskar – gilaus kanjono ir religinės bendruomenės centras, populiarus tarp žygeivių.
Iššūkiai ir perspektyvos
Ladakui kyla keli reikšmingi iššūkiai: klimato kaita ir ledynų tirpimas veikia vandens tiekimą, turistų srautas kelia spaudimą infrastruktūrai ir tradiciniams ištekliams, o kariniai įtampų židiniai regione lemia nuolatinį saugumo poreikį. Tuo pačiu metu vystosi ekoturizmas, tvarios žemdirbystės iniciatyvos ir su vietinėmis bendruomenėmis susiję projektai, skirti išsaugoti kultūrą ir gamtinį paveldą.
Apibendrinant, Ladakas – unikalus ir strategiškai svarbus Indijos regionas, kuriame susipina aukštumų gamta, gyva tibetietiška kultūra ir šiuolaikiniai politiniai bei ekonominiai iššūkiai. Jo grožis ir kultūrinė įvairovė daro Ladaką reikšmingu tiek Vietos gyventojams, tiek lankytojams iš viso pasaulio.
Geografija
Ladakas yra aukščiausia Džamu ir Kašmyro valstijos plynaukštė. Didžioji jos dalis yra daugiau kaip 3 000 m virš jūros lygio. Jis driekiasi Himalajų ir Karakorumo kalnų grandinėmis bei Indo upės aukštupio slėniu. Indo upė yra svarbiausia Ladako dalis jo gyventojams. Dauguma svarbiausių istorinių ir dabartinių miestų (Šei, Lehas, Basgo ir Tingmosgangas) yra netoli Indo upės. Per Ladaką tekantis Indo ruožas yra vienintelė šios upės dalis Indijoje. Upė šventa hinduizmo religijoje ir kultūroje.
Žmonės ir kultūra
Ladako gyventojai, kaip ir pats kraštas, iš esmės skiriasi nuo likusios Indijos dalies gyventojų. Ladakų veidai, kūno sudėjimas ir drabužiai labiau panašūs į Tibeto ir Vidurinės Azijos, o ne į Indijos. Pirminiai gyventojai galėjo būti dardai - indoarijų rasė, kilusi iš Indo ir Gilgito vietovės
Maždaug 46 proc. yra budistų tikėjimo. Kiek daugiau nei 47 % yra musulmonai, o 6 % - induistai. Kargilo rajonas yra vienintelis musulmonų daugumos rajonas Ladake. Jie tradiciškai gyvena klajoklišką ganyklinį gyvenimą. Apie 90 % jų pragyvenimo šaltinis - žemdirbystė, kurios pagrindas - Indoupė. Miežiai, kviečiai, grikiai, žirniai, rapsai ir pupelės yra pagrindiniai žemės ūkio produktai. Obuoliai ir abrikosai auginami šiltesniuose regionuose nedideliame aukštyje.
Kitas žmonių užsiėmimas - avininkystė. Ganytojai vadinami Chang-pas. Jie augina ilgaplaukes ožkas ir avis, iš kurių vilnos gaminami garsieji Kašmyro Pašminos šaliai. Chang-pas gyvena palapinėse ir yra klajokliai, keliaujantys iš vienos vietos į kitą ieškodami ganyklų. Žmonės labai domisi prekyba. Pagrindinė jų prekybos prekė yra vilna. Vyrai keliauja didelius atstumus, ieškodami palankių kainų savo prekėms, kurias sudaro druska, sausi vaisiai, dirbtinai išauginti perlai ir pusbrangiai akmenys. Mainais jie gauna arbatos, tabako, grūdų, cukraus ir kitų būtiniausių prekių.
Populiariausia pramoga Ladake - žaisti polo ant greitai bėgančių ponių. Žirgas nekeičiamas su kiekvienu čiukkeriu (chukka), kaip vakarietiškame polo stiliuje, bet kiekvienas žaidėjas žaidžia su tuo pačiu ištvermingu poniu. Žaidimui vis dar naudojami primityvūs mediniai kamuoliukai, žaidžiami šiurkščioje, nelygioje aikštelėje, kurios populiarumas Ladake išlieka.
Ladake medžiotojams siūloma egzotiška markhorų, gebenių, raudonųjų lokių, snieginių leopardų, laukinių avių, antilopių, gazelių ir marmutų medžioklė. Ladake taip pat gausu naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, aukso, vario ir pusbrangių akmenų.
Ladakas taip pat siūlo žygių ir nuotykių patirtį turintiems alpinistams, pavyzdžiui, Čadaro žygį (dar vadinamą užšalusios Zanskaro upės žygiu) ir Stok Kangri žygį (aukštis 6 153 m (20 182 pėdų), kurio metu alpinistai kopia į aukščiausią Himalajų Stok kalnų grandinę.
Tradiciniais drabužiais vilkinti Ladakhi moteris.
Ladako flora ir fauna
Ladakas Indijoje dar vadinamas aukštų perėjų šalimi. Čia didesnė gyvūnų ir augalų įvairovė. Ladake augmenija labai reta, išskyrus augmeniją palei upelių vagas ir pelkes, aukštuose šlaituose ir drėkinamose vietose. Pirmasis europietis, tyrinėjęs šio regiono gyvūniją, buvo austrų ir čekų paleontologas Ferdinandas Stolička, kuris 1870 m. čia surengė didžiulę ekspediciją.
Ladako gyvūnija turi daug bendro su Centrinės Azijos ir ypač Tibeto plynaukštės gyvūnija. [reikalingas šaltinis]Išimtis - paukščiai, kurių daugelis migruoja iš šiltųjų Indijos kraštų ir vasarą praleidžia Ladake. Tokiai sausringai vietovei Ladakas pasižymi didele paukščių įvairove - iš viso užregistruotos 225 rūšys. Vasarą paplitę daugelio rūšių zylės, robinai, raudonkojai (pvz., juodieji strazdai) ir dudeliai. Reikia citatos] Vasarą Indo upėje ir kai kuriuose Čangthango ežeruose vasarą sutinkamos rudagalvės zylės. Tarp nuolat gyvenančių vandens paukščių yra brahminė antis, dar vadinama rudagalviu švygždu, ir barškuolė. Juodagalvė gervė, reta rūšis, aptinkama Tibeto plynaukštėje, taip pat aptinkama kai kuriose Ladako dalyse. Kiti paukščiai: varnėnas, varnėnas, raudonkojis čiurlys, tibetinė sniegena ir čukaras. Ypač Čangthango regione paplitę plėšrieji paukščiai yra lamzdaragis ir didysis erelis rėksnys.
Istorija
1949 m. padalijusIndiją, teritorija (tuomet vadinta Džamu ir Kašmyru) buvo padalinta Indijai ir Pakistanui. Per 1962 m. vykusį Kinijos ir Indijos karą Indija prarado dalį šios teritorijos ir atiteko Kinijai.
Buvusios Kašmyro kunigaikštystės žemėlapis; mėlynai pažymėtos teritorijos priklauso Indijai, žaliai - Pakistanui, o geltonai - Kinijai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ladakas?
A.: Ladakas yra šiaurės Indijos sąjungos teritorija, esanti Kunluno kalnų grandinės šiaurinėje dalyje ir pagrindinio Himalajų kalnų masyvo pietinėje dalyje. Jis garsėja atokiais kalnuotais kraštovaizdžiais ir yra stipriai paveiktas tibetiečių kultūros, todėl vadinamas "Mažuoju Tibetu".
K: Kas Ladakas buvo istoriškai?
A: Istoriškai Ladakui priklausė kaimyninės šalys Baltistanas, Indo ir Zanskaro slėniai, Lahaulas ir Spiti, Aksai Činas ir Nubros slėnis.
K.: Kaip tarptautinė prekyba pasikeitė nuo XX a. septintojo dešimtmečio?
A.: Tarptautinė prekyba labai nukentėjo nuo to laiko, kai 1960 m. Kinija uždarė sieną su Tibetu.
K: Koks yra pagrindinis Ladako ekonomikos pajamų šaltinis?
A.: Turizmas Ladako ekonomikai labai svarbus maždaug nuo 1974 m.
K: Kas yra pagrindiniai Leho gyventojai?
A: Dauguma Leho gyventojų yra musulmonai šiitai.
K: Kiek procentų gyventojų yra budistai?
A: Budistai sudaro 35 % Ladako gyventojų.
Klausimas: Kodėl kai kurie aktyvistai ragina Ladaką paversti federaline teritorija?
A: Kai kurie aktyvistai ragino Ladaką įkurti sąjunginę teritoriją dėl religinių ir kultūrinių skirtumų nuo Kašmyro, kuriame gyvena daugiausia musulmonai.
Ieškoti