Tibeto budizmas: kilmė, mokymai ir tradicijos Himalajuose
Atraskite Tibeto budizmą: kilmę, istoriją, mokymus ir Himalajų tradicijas — nuo Mahajanos iki Vadžrajanos praktikų, ritualų ir dvasinio kelio.
Tibeto budizmas (tibetiečių kalba: བོད་བརྒྱུད་ནང་བསྟན།; kinų kalba: 藏传佛教) - tai Tibeto budizmo mokymas. Tai mahajanos budizmo dalis ir viena iš trijų pagrindinių iki šiol praktikuojamų atšakų. Kitos dvi yra hanų budizmas ir theravada. Plačiausiai praktikuojamas Himalajuose, Vidurinėje Azijoje ir Sibire.
Jis apima visus budizmo mokymus (arba "tris transporto priemones"). Visos Tibeto budizmo tradicijos praktikuoja moralinės drausmės įžadus (Pratimokša), būdingus klausytojo transporto priemonei (Šrāvakajana); visuotinio išsilaisvinimo ir filosofijos įžadus, būdingus didžiajai transporto priemonei (Mahajana); įžadus ir specialius metodus, būdingus slaptosios mantros transporto priemonei (Vadžrajana).
Kilmė ir istorinė raida
Tibeto budizmas susiformavo VII–XI a., kai į Tibetą atkeliavo indų ir centrinės Azijos budistų mokytojai. Svarbus etapas buvo VII a. Tibeto karaliaus Srongtsen Gampo ir jo įtakos laikotarpis, kai budizmas pradėjo įsitvirtinti aristokratijos ir dvasinėje kultūroje. XI a. politinės ir religinės permainos atvedė prie tvirtesnio vienuolynų tinklo kūrimo ir skirtingų mokyklų susiskirstymo.
Pagrindinės tradicijos (mokyklos)
Tradiciškai Tibeto budizme išskiriamos kelios didžiosios mokyklos, kiekviena su savitais požiūriais, praktika ir institucijomis. Svarbiausios:
- Nyingma – seniausia mokykla, pabrėžianti dzogčhen praktiką (t. y. "didžioji tobulumo" tradicija), perpildyta senųjų tantrinių tekstų.
- Kagju – žinoma dėl meditacijos linijų, kaip mahāmudrā, ir daug dėmesio skirianti patirties perdavimui tarp mokytojo ir mokinio.
- Sakja – tęsianti stiprų akademinį ir ritualinį paveldą; garsėja savo tekstų komentavimu ir specialiomis iniciatyvomis.
- Gelug – vėlesnė, akademiškai organizuota tradicija, kuriai priklauso Dalai Lama institucija; didelis dėmesys logikai, sutarčiai ir vienuolyno drausmei.
Mokymai ir praktikos
Tibeto budizmas apima platų praktikų spektrą nuo etikos ir studijų iki sudėtingų tantrinių ritualų. Svarbiausi elementai:
- Kalbų ir studijų tradicija – filosofija, logika, komentarai į Šūtrą ir Tantrą; išsaugoti tekstai (žr. žemiau).
- Medita¬cija – samatha (ramybės) ir vipasyana (įžvalgumo) praktikos, taip pat gilios tantrinės meditacijos, kuriose naudojami dievybių vizualizavimai, mantra ir mandalos.
- Lama ir tulku sistema – dvasiniai mokytojai (lama) labai svarbūs, o tulku (išrinktas įsikūnijęs mokytojas) institutai palaiko tęstinumą.
- Lojong ir etika – širdies lavinimo pamokos (lojong), skirtos švelninti ego ir ugdyti užuojautą.
Tekstai, kanonas ir vienuolynai
Du pagrindiniai raštų rinkiniai yra Kangyur (Budos žodžiai) ir Tengyur (komentarai ir indų mokytojų raštai). Vienuolynai tarnauja kaip mokyklos centrai – ten vyksta studijos, ritualai ir dvasinė praktika. Gelug tradicijoje ypač išvystyta vienuolyno sistema su didelėmis švietimo programomis.
Kultūra, menas ir ritualai
Tibeto budizmo ritualai ir menas stipriai paveikė kasdienį gyvenimą ir materialią kultūrą:
- Thangka tapyba ir skulptūra – dievų, mandalų ir istorinių mokytojų vaizdavimas.
- Maldos vėliavėlės, maldos ritiniai ir mani akmenys – dažni keliais, vienuolynuose ir namuose; jie simbolizuoja maldų aukojimą ir nuopelnų kaupimą.
- Ritualai ir šventės – chanako (debatai), cham (rituolinis šokis su kaukėmis), Losar (Tibeto Naujieji Metai) ir kitos lokalios apeigos.
Socialinis ir politinis kontekstas
Tibeto budizmas neretai yra glaudžiai susijęs su regionine politika. XX a. viduryje įvykę įvykiai Kinijoje ir vėlesnis Tibeto egzilė paveikė vienuolynų struktūras, mokytojų vaidmenį ir religinių praktikų tęstinumą. Tibeto diasporoje (pvz., Indijoje, Nepale ir Vakaruose) budizmas pereina prie naujų formų, prisitaikydamas prie laisvės, modernių švietimo standartų ir tarpkultūrinio dialogo.
Šiuolaikinės tendencijos ir iššūkiai
Tarp pagrindinių iššūkių yra religinių tradicijų išsaugojimas, kalbos ir raštų vertimas, jaunimo įtrauktis bei lyties klausimai vienuolynų hierarchijoje. Daug mokytojų ir institucijų dirba siekdami suderinti tradicines praktikų formas su šiuolaikiniu mokslu, psichoterapija ir žmogaus teisėmis.
Trumpas santraukinis apibendrinimas
Tibeto budizmas – tai turtinga, daugiasluoksnė tradicija, apimanti filosofiją, ritualus, meną ir socialines institucijas. Jis jungia praeities mokymus su gyva praktika, kuri toliau kinta ir prisitaiko prie pasaulio permainų, išlaikydama unikalų dvasinį ir kultūrinį paveldą.
Istorija
VII a. Songcenas Gampo vedė du budistus: Tangų dinastijos princesę Wencheng ir Nepalo princesę Bhrikuti. Jos padėjo skleisti budizmo mokymą Tibete. Budizmas buvo sujungtas su vietinėmis Bön religijomis Zhangzhung ir taip buvo sukurta nauja budizmo rūšis: Tibeto budizmas. Tibetiečiai taip pat pradėjo versti tekstus iš sanskrito ir kinų kalbų; pradėjo rašyti kai kuriuos savo tekstus. VIII a. indų mokytojas Padmasambhava atnešė dar šiek tiek budizmo, kai Tibeto karaliumi buvo Trisongas Detsenas. Jis taip pat parašė keletą svarbių tekstų. []
XI a. Tibeto budizmas stipriai paveikė Vidurinės Azijos, Mongolijos ir Mandžiūrijos tautas. Jis buvo labai populiarus mongolų Juanų dinastijos ir Kinijos Mandžiūrijos Čingų dinastijos laikais.
Tibeto budizmo mokyklos
Tibeto budizmas turi keturias pagrindines mokyklas. Dvi iš šių mokyklų svarbesnė yra praktika, o dvi - scholastika (filosofijos studijos). Šios keturios mokyklos yra šios:
- Nyingma, "Senovės", seniausias ir originaliausias Padmasambhavos įkurtas ordinas. Ši mokykla priklauso praktikos tradicijai.
- Kagju, žodinė linija, turi vieną pagrindinį (Dagpo Kagju) ir vieną mažesnį (Šangpa Kagju) poskyrius. Ši mokykla priklauso praktikos tradicijai.
- Sakja, Pilkoji Žemė, vadovaujama Sakja Trizino, įkurta Khon Konchog Gyalpo, didžiojo vertėjo Drokmi Lotsavos mokinio. Ši mokykla priklauso mokslininkų tradicijai.
- Gelug, dorybės kelias, dar žinomas kaip Geltonųjų kepurių, kurio dvasinis vadovas yra Ganden Tripa, o laikinasis vadovas - Dalai Lama, valdęs Tibetą nuo XVII a. vidurio iki XX a. vidurio. Ši mokykla priklauso mokslininkų tradicijai.
| Nyingma | Kagju | Sakja | Gelug | Jonang |
| Senasis vertimas | Naujas vertimas | Naujas vertimas | Naujas vertimas | Naujas vertimas |
| Sukurtas VIII a. | XI a. perdavė Marpa. Dagpo Kagju XII a. įkūrė Gampopa. | 1073 m. įkurtas Sakja vienuolynas. | 1409 m., kai buvo įkurtas Gandeno vienuolynas | XII a. |
| "Red Hat | "Red Hat | "Red Hat | Geltona skrybėlė | "Red Hat |
| Akcentuoja dzogčeną ir jo tekstus | Pabrėžia Mahamudrą ir šešias Naropos dharmas | Hevadžros tantros, kaip Lamdre sistemos pagrindo, palankumas | Dėmesys skiriamas Guhjasamadža tantrai, Čakrasamvara tantrai ir Kalačakra tantrai. | Dėmesys sutelkiamas į Kalačakros tantrą ir Ratnagotravibhagą |
| Pagrindinės linijos figūros yra Šantarakita, Garabas Dordžė, Vimalamitra, Padmasambhava ir Longčenpa. | Pagrindinės linijos figūros yra Maitripada, Naropa, Tilopa, Marpa, Milarepa ir Gampopa. | Pagrindinės linijos figūros yra Naropa ir Ratnākaraśānti, įkūrėjas Drogmi, Khon Konchog Gyalpo, Sakya Pandita ir Gorampa. | Pagrindiniai linijos veikėjai yra Atisa, jo mokinys Dromtön, Gelug įkūrėjas Je Tsongkhapa ir Dalai Lamos. | Pagrindinės linijos figūros yra Yumo Mikyo Dorje, Dolpopa ir Taranatha. |
Mokymai
Vieni iš Tibeto budizmo mokymų yra Mahamudra, Šešios Naropos jogos ir Dzogčenas.
Kalba
Klasikinė tibetiečių kalba yra pagrindinė tibetiečių kalba. Tačiau tekstai taip pat buvo verčiami į mongolų, mandžiūrų ir kinų kalbas.
Vienuolynai (maldos vietos)
Tibeto budizmo pagrindas buvo vienuolystė. Tibete buvo daugiau kaip 6000 vienuolynų, tačiau beveik visus juos sunaikino Kinijos raudonoji gvardija per kultūrinę revoliuciją. Dauguma didžiųjų vienuolynų buvo bent iš dalies atstatyti, o daugelis kitų tebėra griuvėsiai.
Lamayuru vienuolynas.
Šiandien
Šiandien Tibeto budizmas paplitęs visame Rytų pasaulyje, išskyrus Pietryčių Aziją. Jis praktikuojamas Tibeto plynaukštėje, Nepale, Butane, Mongolijoje, Kalmukijoje, Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės rytų Kinijoje, Arunačal Pradeše. Tai valstybinė Butano religija. Indijos Sikimo, Ladako, Himačal Pradešo, Vakarų Bengalijos regionuose taip pat gyvena daug tibetiečių budistų. Bendruomenių yra ir Pietų Indijoje.
Tibeto budizmas paplito Vakaruose ir visame pasaulyje. Jį praktikuoja žymūs žmonės: Brandonas Boydas, Richardas Gere'as, Adamas Yauchas, Jet Li, Jackie Chanas, Sharon Stone, Allenas Ginsbergas, Philipas Glassas, Mike'as Barsonas ir Stevenas Seagalas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tibeto budizmas?
A: Tibeto budizmas yra mahajanos budizmo atšaka, kilusi iš Tibeto ir viena iš trijų pagrindinių atšakų, praktikuojamų ir šiandien.
K: Kokios yra kitos dvi pagrindinės budizmo atšakos, praktikuojamos ir šiandien?
A: Kitos dvi pagrindinės šiandien praktikuojamos budizmo šakos yra Han budizmas ir Theravada.
K: Kur Tibeto budizmas yra labiausiai paplitęs?
A: Tibeto budizmas labiausiai paplitęs Himalajuose, Vidurinėje Azijoje ir Sibire.
K: Ką apima Tibeto budizmas?
A: Tibeto budizmas apima visus budizmo mokymus, dar vadinamus "trimis transporto priemonėmis".
K: Kokius įžadus praktikuoja visos Tibeto budizmo tradicijos?
A: Visos Tibeto budizmo tradicijos praktikuoja moralinės drausmės įžadus (Pratimokša), priklausančius klausytojo transporto priemonei (Šrāvakajana); visuotinio išsilaisvinimo ir filosofijos įžadus, priklausančius didžiajai transporto priemonei (Mahajana); įžadus ir specialius metodus, priklausančius slaptosios mantros transporto priemonei (Vadžrajana).
Klausimas: Kas yra Šrāvakajanos transporto priemonė?
Atsakymas: Šrāvakajanos transporto priemonė yra klausytojo transporto priemonė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama individualiam išsivadavimui iš kančių.
K: Kas yra Vadžrajanos transporto priemonė?
A: Vadžrajanos transporto priemonė yra slaptosios mantros transporto priemonė, kuri apima specialių metodų ir pasižadėjimų naudojimą siekiant nušvitimo.
Ieškoti