Kultūrinė revoliucija
Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija (supaprastinta kinų kalba: 无产阶级文化大革命, tradicinė kinų kalba: 無產階級文化大革命, pinyin: Wúchǎn Jiējí Wénhuà Dà Gémìng, pažodžiui: Proletarinė kultūrinė didžioji revoliucija); sutrumpintai kinų kalba 文化大革命 arba 文革, dar vadinama tiesiog Kultūrine revoliucija, buvo didelių kultūrinių pokyčių Kinijoje laikotarpis, kurį pradėjo Kinijos komunistų partijos pirmininkas Mao Dzedongas. Ji vyko 1966-1976 m.
Kultūrinė revoliucija prasidėjo po Didžiojo šuolio nesėkmės. Mao bandė pašalinti kapitalistus iš Kinijos komunistų partijos, kuri vadovavo Kinijai. Norėdamas atsikratyti kapitalistų, jis pradėjo Socialistinio švietimo judėjimą. Jis prasidėjo 1962 m. ir baigėsi 1965 m. Tuo pat metu pertvarkius mokyklų sistemą buvo užtikrinta, kad mokiniai taip pat galėtų dirbti fabrikuose ir komunose. 1965 m. Mao pamažu pradėjo atgauti valdžią, remiamas Lin Biao, Jiang Qing ir Chen Boda.
Komunistų partija buvo susiskaldžiusi į Mao partnerius ir Deng Xiaopingo partnerius. Deng Xiaopingas buvo Mao varžovas. Tuomet Mao bandė gauti Kinijos jaunimo paramą, sukurdamas knygą "Pirmininko Mao Dzedongo citatos" (dar vadinamą Mažąja raudonąja knyga), kurioje buvo surinkti Mao posakiai. Taip pat buvo išpopuliarinta Raudonoji gvardija. Tai buvo Kinijos jaunimo grupė, kuri važinėjo po šalį ir mokė Mao posakių. Jie taip pat mušdavo su Mao nesutinkančius žmones ir naikindavo namus bei muziejus. Kilo daugybė muštynių, ir Kinijoje prasidėjo anarchija. Per revoliuciją keli svarbūs Kinijos žmonės buvo priversti išvykti. Tarp jų buvo Kinijos prezidentas Liu Shaoqi ir Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius Deng Xiaopingas.
Kultūrinė revoliucija pradėjo lėtėti 1967 m. ir baigėsi 1969 m. Devintajame nacionaliniame partijos suvažiavime buvo paskelbta apie kultūrinės revoliucijos pabaigą.
Kultūrinės revoliucijos šūkiai Fudano universiteto miestelyje Šanchajuje.
Poveikis
Kultūrinė revoliucija Kinijoje sukėlė daug problemų. Dėl darbininkų politinės veiklos sumažėjo gamyba gamyklose. Ji sumažėjo ir dėl to, kad žmonės, paskirti atsakingais už gamyklas, nemokėjo joms vadovauti. Transporto padėtis pablogėjo, nes daug traukinių buvo naudojami raudoniesiems gvardiečiams vežioti po šalį. Daug mokslininkų ir inžinierių buvo pasodinti į kalėjimą arba išsiųsti dirbti į ūkius, todėl jų žinios buvo prarastos. Dėl šių pokyčių Kinijos pramonės gamyba sumažėjo 14 proc.
Daugelio kinų išsilavinimas taip pat buvo nutrauktas. Miestuose švietimo sistema buvo labiau sutrikdyta nei kaime. Universitetai ir daugelis mokyklų buvo uždaryti. Išsilavinimą sutrikdė ir programa, vadinama "pasiųsto jaunimo" programa. Pagal šią programą vaikai iš miestų buvo siunčiami į kaimą.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija?
Atsakymas: Didžioji proletariato kultūrinė revoliucija buvo didelių kultūrinių pokyčių Kinijoje laikotarpis, kurį pradėjo Kinijos komunistų partijos pirmininkas Mao Dzedongas. Ji vyko 1966-1976 m.
K: Kas buvo prieš prasidedant kultūrinei revoliucijai?
A: Kultūrinė revoliucija prasidėjo po Didžiojo šuolio nesėkmės.
K: Ką Mao padarė, kad pašalintų kapitalistus iš Komunistų partijos?
A: Norėdamas atsikratyti kapitalistų, jis pradėjo Socialistinio švietimo judėjimą, kuris prasidėjo 1962 m. ir baigėsi 1965 m.
K: Kas šiuo laikotarpiu rėmė Mao?
A: Šiuo laikotarpiu Mao rėmė Lin Biao, Jiang Qing ir Chen Boda.
K: Kokią knygą Mao sukūrė, kad sulauktų jaunimo paramos?
A: Siekdamas sulaukti Kinijos jaunimo paramos, Mao sukūrė "Pirmininko Mao Dzedongo citatas" (dar vadinamą "Mažąja raudonąja knygele") - savo posakių rinkinį.
K: Kas buvo Raudonosios gvardijos nariai?
Atsakymas: Raudonoji gvardija buvo grupė jaunų žmonių Kinijoje, kurie vaikščiojo mokydami Mao posakių, taip pat mušė su juo nesutinkančius žmones ir naikino namus bei muziejus.
K: Kas buvo priversti išvykti per šią revoliuciją?
A: Per šią revoliuciją Kinijoje buvo priversti išvykti keli svarbūs žmonės, tarp jų Kinijos prezidentas Liu Shaoqi ir Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius Deng Xiaopingas.
