Anarchija (iš graikų kalbos αναρχια – „be archontų“) yra daugiareikšmis terminas. Jį galima suprasti keliais skirtingais būdais, todėl svarbu atskirti politinę filosofiją nuo kasdienio žodžio vartojimo.
Reikšmės
- Politinė‑ideologinė: visuomenė be valstybės ar hierarchinės valdžios institucijos, kurioje sprendimai priimami decentralizuotai arba savivaldos principais. Tokia idėja yra anarchistų judėjimo ir įvairių anarchizmo mokyklų (pvz., kolektyvizmo, anarchizmą (žr. anarchokomunizmą)) centre.
- Chaosas arba viešosios tvarkos sutrikimas: padėtis, kai nebelieka aiškios politinės valdžios ar viešosios tvarkos ir vyrauja smurtas ar sumaištis. Toks žodžio vartojimas dažnas žiniasklaidoje ir viešajame diskurse.
- Socialinė disfunkcija: situacija, kai asmenys ar grupės negeba tarpusavyje bendradarbiauti arba trūksta tokių bendrų vertybių, kurios sudarytų vieningą bendruomenę.
Anarchija kaip idėja ir praktika
Pirmąja prasme anarchija gali būti tiek teorinė koncepcija, tiek realus bandymas organizuoti gyvenimą be valstybinės valdžios. Kartais tai reiškia savivaldos formas, savęs organizavimąsi, kooperatyvus, vietos tarybas ar kitokią tiesioginę demokratiją – trumpai tariant, alternatyvas centralizuotai valstybei. Apie tokias visuomenes rašoma ir diskutuojama kaip apie visuomenę, pagrįstą grupės įsitikinimais apie anarchizmą (žr. anarchokomunizmą).
Anarchija kaip tvarkos sutrikimas — istoriniai pavyzdžiai
Antrąja prasme „anarchija“ apibūdinama kaip politinės tvarkos žlugimas. Pavyzdžiui, CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) Pasaulio faktų knygoje anksčiau buvo nurodoma, kad tam tikrose valstybėse vyksta tokie procesai. Kartais rašoma, kad tik vienoje šalyje, Somalyje, egzistuoja anarchijos požymių: vyriausybė nebekontroliuoja visos teritorijos, o kai kurias šalies dalis laikinai valdo minios arba karo vadai, kurie kartais tarpusavyje kovoja.
Kitais atvejais valstybės laikomos „pereinamosiomis“ ar „besiformuojančiomis“ po ilgalaikių konfliktų arba sisteminių institucijų žlugimo. Tokios sąlygos buvo konstatuojamos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui: Afganistane, Albanijoje, Burundyje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ruandoje. Kai kuriuose šaltiniuose taip pat minimos problemos ir kitur; tarp susijusių reiškinių yra anomija — socialinio, teisėtumo ar moralinių normų žlugimas. CŽV taip pat yra nurodžiusi, kad Saliamono Salos gali „linkti į“ anomiją, nes „smurtas, korupcija ir nusikalstamumas pakirto stabilumą ir pilietinę visuomenę“.
Istoriškai žodis „anarchija“ vartotas ir apibūdinant vidinius valstybės konfliktus, pavyzdžiui, pilietinį karą ir nesutvarkytą valdžią Anglijoje, kai karalius buvo Steponas — šį laikotarpį anglų istorinėje tradicijoje kartais vadina „The Anarchy“.
Skirtumas tarp „anarchijos“ ir „poliarchijos“
Kai trūksta vieningos valdžios, gali pasireikšti kelios konkuruojančios valdžios ar pajėgos, kovojančios dėl resursų (maisto, žemės, naftos ar įtakos). Tokiais atvejais dažnoji kalba vartoja žodį „anarchija“, tačiau techniškai situacijoms, kuriose veikia daugiau nei viena valdžia, tiksliau tiktų terminas poliarchija. Šis skirtumas svarbus ir diskutuojantis apie tai, ar „tikra“ anarchija (t. y. visuomenė be valstybės, bet organizuota savivaldos pagrindais) būtų gyvybinga ar tvarkinga idėja.
Anarchizmas kaip judėjimas
Žmogų, kuris tiki, kad visuomenė gali ir turėtų funkcionuoti be hierarchinių valdymo struktūrų, vadiname anarchistu, o tokią sistemą ar doktriną – anarchizmu. Anarchizmo idėjos vystėsi kelis šimtmečius ir apima daugybę mokyklų bei praktikų: nuo kolektyvistinių ir komuninių formų iki sindikalistinių, mutualistinių ar individualistinių požiūrių. Istoriniuose pavyzdžiuose galima rasti tiek taikių savivaldos bandymų, tiek gilesnių socialinių eksperimentų (pvz., XX a. Ispanijoje 1936 m. vykusios kolektyvizacijos laikotarpis), kurie rodo, kad anarchistiniai principai praktikoje buvo taikyti labai skirtingai.
Interregnum
Anarchija, kuri atsiranda po valdovo mirties ir trunka iki jo įpėdinio atėjimo į valdžią, vadinama interregnum (pažodžiui: „tarp valdžių“). Tokiu metu gali būti laikinai sutrikdyta centrinė valdžia, kol susitvarko įpėdinystės ar valdžios perėmimo mechanizmai.
Dažnos klaidos ir šiuolaikinė reikšmė
Viešojoje erdvėje „anarchija“ dažnai suprantama tik kaip chaosas arba smurtas, todėl politinis anarchizmas ir jo teoriniai variantai yra nesuprasti ar demonizuojami. Realybėje yra didelis skirtumas tarp:
- valstybinio režimo žlugimo (kuris gali sukelti smurtą ir skurdą), ir
- sąmoningo anarchistinio modelio, kuriame siekiama organizuoti bendruomeninę tvarką be hierarchinių valdžių.
Supratimas apie šias skirtingas reikšmes padeda aiškiau diskutuoti apie saugumą, valdžią ir galimas alternatyvas demokratijai bei centralizuotai valstybei.
