Ruanda

Istorija

Kolonializmas

Per kovą dėl Afrikos Belgija užkariavo Ruandą. Tada belgai pradėjo skirstyti ruandiečius į grupes: Randa buvo suskirstyta į Bahutu ir Batutsi grupes. Belgai atrinko žmones, kurie, jų manymu, atrodė labiau europietiškai, kad būtų abatutsi. Likusieji tapo abahutu. Belgai sakė ruandiečiams, kad batutsi yra pranašesni už bahutu. Jie leido Batutsi valdyti Bahutu.

Po nepriklausomybės atgavimo

1962 m. liepos 1 d. Ruanda tapo nepriklausoma ir Bahutu gavo valdžią. Todėl dažnai vykdavo valymai, nukreipti prieš Tutsi. Daugelis abatučių pabėgo į Ugandą, kur įkūrė Ruandos patriotinį frontą, arba RPF, kuris 1990 m. bandė įsiveržti į Ruandą.

Genocidas prieš tutsius

1994 m. balandžio 6 d. naktį buvo numuštas diktatoriaus Juvénal Habyarimana lėktuvas, tačiau iki šiol neaišku, kas tai padarė. Po pusvalandžio visoje sostinėje Kigalyje buvo matyti Interahamwe milicijos aptarnaujamos kelių užkardos. Prasidėjo tutsių genocidas. Jis truko apie 100 dienų, per jį žuvo daugiau kaip milijonas (1 000 000) tutsių ir nuosaikiųjų hutų. Pagrindinis naudotas ginklas buvo mačetė arba umupanga. Kitos šalys į žudynes nekreipė dėmesio. 1994 m. liepos 2 d. RPF užėmė Kigalį. Kitos šalys leido ruandiečiams patiems spręsti savo problemas, nes joms tai nerūpėjo.

Provincijos

Ruandoje yra penkios provincijos. Tai Šiaurės provincija, Pietų provincija, Rytų provincija, Vakarų provincija ir Kigalio miestas centre.

Apygardos

Tai yra Ruandos rajonų sąrašas.

• Huye
• Nyamagabe
• Nyaruguru
• Gisagara
• Nyanza
• Ruhango
• Musanze
• Gicumbi
• Rulindo
• Gakenke
• Rusizi
• Nyamasheke
• Karongi
• Rubavu
• Rutsiro
• Nyabihu
• Bugesera
• Ruamagana
• Gatsibo
• Kirehe
• Nyagatare
• Ngoma
• Kicukiro
• Gasabo
• Nyarugenge

Geografija

26 338 kvadratinių kilometrų ploto Ruanda yra 149-oji pagal dydį pasaulio valstybė. Visa šalis yra dideliame aukštyje. Žemiausias taškas yra Rusizi upė, esanti 950 m virš jūros lygio (3 117 pėdų). Ruanda yra Centrinėje ir Rytų Afrikoje. Vakaruose ji ribojasi su Kongo Demokratine Respublika, šiaurėje - su Uganda, rytuose - su Tanzanija, o pietuose - su Burundžiu. Ji yra už kelių laipsnių į pietus nuo pusiaujo ir neturi priėjimo prie jūros. Sostinė Kigalis yra netoli Ruandos centro.

Ilgiausia šalies upė yra Nyabarongo. Nyabarongo-Kagera galiausiai įteka į Viktorijos ežerą. Ruandoje yra daug ežerų, didžiausias iš jų - Kivu ežeras. Jis yra vienas iš dvidešimties giliausių ežerų pasaulyje. Kiti dideli ežerai yra Burera, Ruhondo, Muhazi, Rweru ir Ihema. Ihema yra didžiausias iš ežerų, esančių rytinėse Akageros nacionalinio parko lygumose.

Centrinėje ir vakarinėje Ruandos dalyje yra daug kalnų. Aukščiausios viršūnės yra Virungos ugnikalnių grandinėje šiaurės vakaruose. Jai priklauso Karisimbio kalnas, aukščiausias Ruandos taškas, kurio aukštis siekia 4 507 m (14 787 pėdų). Šalies centre daugiausia plyti kalvos. Rytinėje pasienio teritorijoje plyti savanos, lygumos ir pelkės.

Ruandoje vyrauja vidutinio klimato atogrąžų kalnų klimatas. Temperatūra žemesnė nei būdinga ekvatorinėms šalims. Taip yra dėl didelio aukščio. Šalies centre esančiame Kigalyje įprasta paros temperatūra svyruoja nuo 12 °C (54 °F) iki 27 °C (81 °F). Per metus temperatūra mažai kinta. Per metus būna du lietingi sezonai. Pirmasis trunka nuo vasario iki birželio, o antrasis - nuo rugsėjo iki gruodžio. Juos skiria du sausieji sezonai. Pagrindinis iš jų trunka nuo birželio iki rugsėjo, per kurį dažnai visai nebūna lietaus. Nuo gruodžio iki vasario mėnesio būna trumpesnis ir ne toks smarkus.

Kageros ir Ruvubu upės, Nilo aukštupio dalis


Ežeras ir ugnikalnis Virungos kalnuose

Biologinė įvairovė

Priešistoriniais laikais kalnų miškai užėmė trečdalį dabartinės Ruandos teritorijos. Dabar natūrali augalija daugiausia auga trijuose nacionaliniuose parkuose, o likusioje šalies dalyje vykdoma terasinė žemdirbystė. Nyungvėje, didžiausiame išlikusiame miške, auga 200 medžių rūšių, taip pat orchidėjos ir begonijos. Ugnikalnių nacionalinio parko augmenija - daugiausia bambukai ir pelkės, su nedideliais miško plotais. Akageroje vyrauja savanos ekosistema. Čia daugiausia auga akacijos. Akageroje auga kelios retos arba nykstančios augalų rūšys, tarp jų Markhamia lutea ir Eulophia guineensis.

Didžiausia didelių žinduolių įvairovė yra trijuose nacionaliniuose parkuose. Akageroje gyvena savanoms būdingi gyvūnai, pavyzdžiui, žirafos ir drambliai, o Vulkanų parke gyvena maždaug trečdalis pasaulio kalnų gorilų populiacijos. Nyungvės miške gyvena trylika primatų rūšių, tarp jų šimpanzės ir Ruvenzorio beždžionės kolobusai. Ruvenzorio kolobukai juda grupėmis iki 400 žmonių, o tai yra didžiausias būrys iš visų primatų Afrikoje.

Ruandoje yra 670 paukščių rūšių. Yra skirtumas tarp rytų ir vakarų. Vakaruose esančiame Nyungvės miške užregistruota 280 rūšių. Tarp rūšių yra Ruvenzorio turakas ir gražuolis frankolinas. Tuo tarpu Ruandos rytuose aptinkami savanos paukščiai, tokie kaip juodagalvis gonolekas, ir paukščiai, gyvenantys prie pelkių ir ežerų, tarp jų eršketai ir gervės.

Topis Akageros nacionaliniame parke

Susiję puslapiai

• Ruandos upių sąrašas
• Ruanda olimpinėse žaidynėse
• Ruandos futbolo rinktinė