Ruanda – Afrikos valstybė: geografinė padėtis, kalba ir genocidas
Ruanda — Afrikos valstybė prie Burundžio, Kongo, Ugandos ir Tanzanijos: kinjarvanda, sudėtinga istorija ir žymus genocidas. Atraskite geografinį ir kultūrinį kontekstą.
Ruanda yra Afrikos valstybė, esanti Vidurio-Rytų Afrikoje. Ji ribojasi su Burundžio, Kongo Kinšasos, Ugandos ir Tanzanijos. Valstybinė kalba – kinjarvanda. Šalį pasaulis ypač prisimena dėl 1994 m. genocido, tačiau per pastaruosius dešimtmečius Ruanda taip pat žinoma dėl intensyvaus atstatymo ir ekonominio augimo.
Geografinė padėtis ir gamta
Ruanda yra maža, bet kalnuota šalis — dažnai vadinama „tūkstančio kalnų šalimi“. Jos plotas siekia apie 26 000–27 000 km², todėl tai viena iš tankiausiai apgyvendintų Afrikos valstybių. Klimatas priklauso nuo aukščio: vyrauja vidutinio klimato, su švelniomis temperatūromis aukštumose ir drėgnesnėmis sąlygomis pietuose bei vakaruose.
- Įžymios vietos: Vulkanų nacionalinis parkas (Virunga kalnai), Nyungwe miškas, Akagera nacionalinis parkas.
- Didžiausi vandens telkiniai: Kivu ežeras vakaruose ir daugybė upelių bei upių, tekančių link Kongo baseino arba Nilui.
- Aukščiausias taškas: Karisimbi kalnas (apie 4 500 m virš jūros lygio), esantis vakarinėje šalyje.
Kalba, gyventojai ir kultūra
Pagrindinė ir visuotina bendrinė kalba yra kinjarvanda. Be jos, valstybės lygmeniu plačiai vartojamos ir anglų, prancūzų bei kisvahili kalbos (oficialiomis kalbomis tapusios per pastaruosius dešimtmečius). Gyventojų skaičius siekia apie 13–14 milijonų (skaičiai kinta pagal naujausius statistikų duomenis).
Etniškai tradiciškai išskiriamos trys grupės: Hutu, Tutsi ir Twa. Svarbu pabrėžti, kad šie terminai turi istorines ir socialines reikšmes, o XX a. pabaigoje vykę įvykiai darė didelę įtaką jų tarpusavio santykiams ir šalies istorijai.
1994 m. genocidas — trumpas aprašymas
1994 m. įvykęs genocidas yra vienas tragiškiausių šiuolaikinės Afrikos istorijos epizodų. Per maždaug 100 dienų žuvo šimtai tūkstančių žmonių (plačiai citatas sutelktas skaičius yra apie 800 000), daug šeimų prarado artimuosius, o visuomenė patyrė gilų trauminį smūgį. Genocido priežastys yra sudėtingos ir susijusios su kolonijine praeitimi, politinėmis kovomis ir etninėmis įtampomis; tiesioginis įvykių bruzdimas buvo 1994 m. pradžioje žuvusio šalies prezidento lėktuvui.
Po genocido vyko teisiniai procesai tarptautiniu ir vietiniu mastu (pavyzdžiui, Tarptautinis genocido tribunolas Ruandai — ICTR — bei vietinės gacaca teismo praktikos), o taip pat ilgalaikės nacionalinės pastangos dėl teisingumo, prisiminimo ir taikos stiprinimo.
Politika, ekonomika ir atstatymas
Per pastaruosius du dešimtmečius Ruanda skyrė daug dėmesio stabilumui, ekonomikos augimui ir infrastruktūros plėtrai. Valstybė investavo į sveikatos apsaugą, švietimą, informacines ir ryšių technologijas bei turizmą. Eksporto pagrindą sudaro kavos ir arbatos produkcija, tuo tarpu vis svarbesnę vietą užima paslaugų sektorius ir informacinės technologijos.
Šalyje taip pat fiksuojami reikšmingi socialiniai pokyčiai — pavyzdžiui, moterų atstovavimas parlamente yra vienas didžiausių pasaulyje. Vis dėlto likę iššūkiai apima žemės skurdą, nedidelį resursų kiekį ir kai kurių žmogaus teisių bei laisvių klausimus, kuriuos pastebi tarptautiniai stebėtojai.
Turizmas ir gamtos išsaugojimas
Ruanda pritraukia turistus dėl savo unikalios gamtos: ypač populiarus yra rytinių gorilų stebėjimas Vulkanų nacionaliniame parke. Taip pat lankomi Nyungwe miškas (šimpanzės ir įvairios paukščių rūšys) ir Akagera nacionalinis parkas su savanomis bei tradiciniais žvėrimis.
- Gamtos apsauga ir ekoturizmas padeda šalies ekonomikai ir sąlygoja svarstymus dėl biologinės įvairovės išsaugojimo.
- Turizmas apima tiek privačius trekingus, tiek mokslinius ir gamtosauginio pobūdžio projektus.
Atmintis, taika ir ateitis
Genocido atminimas Ruandoje yra stipriai integruotas į visuomenės gyvenimą: vyksta kasmetinės atminimo ceremonijos, veikia muziejai ir memorialai. Valstybė deda pastangas skatinti nacionalinį susitaikymą, taiką ir ekonominį atgaivinimą, kartu spręsdama socialines traumas ir teisinio pagrindo klausimus.
Ruanda yra pavyzdys, kaip šalis gali siekti greito atstatymo po didelio konflikto: ekonominis augimas ir infrastruktūros plėtra matomi akivaizdžiai, tačiau iššūkių sprendimas reikalauja nuoseklių ir ilgalaikių pastangų.
Istorija
Kolonializmas
Per kovą dėl Afrikos Belgija užkariavo Ruandą. Tada belgai pradėjo skirstyti ruandiečius į grupes: Randa buvo suskirstyta į Bahutu ir Batutsi grupes. Belgai atrinko žmones, kurie, jų manymu, atrodė labiau europietiškai, kad būtų abatutsi. Likusieji tapo abahutu. Belgai sakė ruandiečiams, kad batutsi yra pranašesni už bahutu. Jie leido Batutsi valdyti Bahutu.
Po nepriklausomybės atgavimo
1962 m. liepos 1 d. Ruanda tapo nepriklausoma ir Bahutu gavo valdžią. Todėl dažnai vykdavo valymai, nukreipti prieš Tutsi. Daugelis abatučių pabėgo į Ugandą, kur įkūrė Ruandos patriotinį frontą, arba RPF, kuris 1990 m. bandė įsiveržti į Ruandą.
Genocidas prieš tutsius
1994 m. balandžio 6 d. naktį buvo numuštas diktatoriaus Juvénal Habyarimana lėktuvas, tačiau iki šiol neaišku, kas tai padarė. Po pusvalandžio visoje sostinėje Kigalyje buvo matyti Interahamwe milicijos aptarnaujamos kelių užkardos. Prasidėjo tutsių genocidas. Jis truko apie 100 dienų, per jį žuvo daugiau kaip milijonas (1 000 000) tutsių ir nuosaikiųjų hutų. Pagrindinis naudotas ginklas buvo mačetė arba umupanga. Kitos šalys į žudynes nekreipė dėmesio. 1994 m. liepos 2 d. RPF užėmė Kigalį. Kitos šalys leido ruandiečiams patiems spręsti savo problemas, nes joms tai nerūpėjo.
Provincijos
Ruandoje yra penkios provincijos. Tai Šiaurės provincija, Pietų provincija, Rytų provincija, Vakarų provincija ir Kigalio miestas centre.
Apygardos
Tai yra Ruandos rajonų sąrašas.
- Huye
- Nyamagabe
- Nyaruguru
- Gisagara
- Nyanza
- Ruhango
- Musanze
- Gicumbi
- Rulindo
- Gakenke
- Rusizi
- Nyamasheke
- Karongi
- Rubavu
- Rutsiro
- Nyabihu
- Bugesera
- Ruamagana
- Gatsibo
- Kirehe
- Nyagatare
- Ngoma
- Kicukiro
- Gasabo
- Nyarugenge
Geografija
26 338 kvadratinių kilometrų ploto Ruanda yra 149-oji pagal dydį pasaulio valstybė. Visa šalis yra dideliame aukštyje. Žemiausias taškas yra Rusizi upė, esanti 950 m virš jūros lygio (3 117 pėdų). Ruanda yra Centrinėje ir Rytų Afrikoje. Vakaruose ji ribojasi su Kongo Demokratine Respublika, šiaurėje - su Uganda, rytuose - su Tanzanija, o pietuose - su Burundžiu. Ji yra už kelių laipsnių į pietus nuo pusiaujo ir neturi priėjimo prie jūros. Sostinė Kigalis yra netoli Ruandos centro.
Ilgiausia šalies upė yra Nyabarongo. Nyabarongo-Kagera galiausiai įteka į Viktorijos ežerą. Ruandoje yra daug ežerų, didžiausias iš jų - Kivu ežeras. Jis yra vienas iš dvidešimties giliausių ežerų pasaulyje. Kiti dideli ežerai yra Burera, Ruhondo, Muhazi, Rweru ir Ihema. Ihema yra didžiausias iš ežerų, esančių rytinėse Akageros nacionalinio parko lygumose.
Centrinėje ir vakarinėje Ruandos dalyje yra daug kalnų. Aukščiausios viršūnės yra Virungos ugnikalnių grandinėje šiaurės vakaruose. Jai priklauso Karisimbio kalnas, aukščiausias Ruandos taškas, kurio aukštis siekia 4 507 m (14 787 pėdų). Šalies centre daugiausia plyti kalvos. Rytinėje pasienio teritorijoje plyti savanos, lygumos ir pelkės.
Ruandoje vyrauja vidutinio klimato atogrąžų kalnų klimatas. Temperatūra žemesnė nei būdinga ekvatorinėms šalims. Taip yra dėl didelio aukščio. Šalies centre esančiame Kigalyje įprasta paros temperatūra svyruoja nuo 12 °C (54 °F) iki 27 °C (81 °F). Per metus temperatūra mažai kinta. Per metus būna du lietingi sezonai. Pirmasis trunka nuo vasario iki birželio, o antrasis - nuo rugsėjo iki gruodžio. Juos skiria du sausieji sezonai. Pagrindinis iš jų trunka nuo birželio iki rugsėjo, per kurį dažnai visai nebūna lietaus. Nuo gruodžio iki vasario mėnesio būna trumpesnis ir ne toks smarkus.
Kageros ir Ruvubu upės, Nilo aukštupio dalis
Ežeras ir ugnikalnis Virungos kalnuose
Biologinė įvairovė
Priešistoriniais laikais kalnų miškai užėmė trečdalį dabartinės Ruandos teritorijos. Dabar natūrali augalija daugiausia auga trijuose nacionaliniuose parkuose, o likusioje šalies dalyje vykdoma terasinė žemdirbystė. Nyungvėje, didžiausiame išlikusiame miške, auga 200 medžių rūšių, taip pat orchidėjos ir begonijos. Ugnikalnių nacionalinio parko augmenija - daugiausia bambukai ir pelkės, su nedideliais miško plotais. Akageroje vyrauja savanos ekosistema. Čia daugiausia auga akacijos. Akageroje auga kelios retos arba nykstančios augalų rūšys, tarp jų Markhamia lutea ir Eulophia guineensis.
Didžiausia didelių žinduolių įvairovė yra trijuose nacionaliniuose parkuose. Akageroje gyvena savanoms būdingi gyvūnai, pavyzdžiui, žirafos ir drambliai, o Vulkanų parke gyvena maždaug trečdalis pasaulio kalnų gorilų populiacijos. Nyungvės miške gyvena trylika primatų rūšių, tarp jų šimpanzės ir Ruvenzorio beždžionės kolobusai. Ruvenzorio kolobukai juda grupėmis iki 400 žmonių, o tai yra didžiausias būrys iš visų primatų Afrikoje.
Ruandoje yra 670 paukščių rūšių. Yra skirtumas tarp rytų ir vakarų. Vakaruose esančiame Nyungvės miške užregistruota 280 rūšių. Tarp rūšių yra Ruvenzorio turakas ir gražuolis frankolinas. Tuo tarpu Ruandos rytuose aptinkami savanos paukščiai, tokie kaip juodagalvis gonolekas, ir paukščiai, gyvenantys prie pelkių ir ežerų, tarp jų eršketai ir gervės.
Topis Akageros nacionaliniame parke
Susiję puslapiai
- Ruandos upių sąrašas
- Ruanda olimpinėse žaidynėse
- Ruandos futbolo rinktinė
Ieškoti