Gervės (Gruidae) – paukščiai: rūšys, biologija, buveinės ir apsauga
Gervės (Gruidae): sužinokite apie 15 rūšių, jų biologiją, buveines, platinimą, grėsmes ir apsaugos priemones – išsamus gervių gifu ir išsaugojimo vadovas.
Gervė – tai aukštų sparnuočių (Gruidae) šeimos (Gruiformes) būrio paukščių grupė. Iš viso yra apie 15 rūšių, priklausančių 4 gentims. Vienos aukščiausių yra sarusinė gervė (Antigone antigone), kuri gali užaugti iki 1,8 m aukščio; kitos rūšys yra mažesnės ir skiriasi plunksnų spalva, galvos ženklinimu bei elgesiu.
Išvaizda ir atpažinimas
Gervės panašios į garnius, tačiau paprastai didesnės, turi iš dalies nuogą galvą ir santykinai sunkesnį snapą. Skrendant ilgas kaklas būna ištiesytas į priekį, o kojos atsilenkia užpakalyje. Plunksnų spalva labai įvairi: kai kurios rūšys pilkos (pvz., paprastoji gervė), kitos turi ryškių dėmių ar vainikėlius (pvz., karūnuotosios gervės).
Rūšys ir paplitimas
Pirmosios gervių fosilijos rasta Šiaurės Amerikoje. Gyvos rūšys paplitusios daugelyje žemynų – išskyrus Antarktidą ir Pietų Ameriką. Kai kurios rūšys yra paplitusios plačiai (pvz., paprastoji gervė), kitos turi siaurą arealą arba yra endeminės atskiroms teritorijoms. Dalis populiacijų yra vietinės ištisus metus, o kitos – migruojančios.
Elgsena ir biologija
Gervės yra inteligentiški, socialūs paukščiai. Daugelis rūšių poruojasi monogamiškai ir gali likti kartu kelis sezonus arba visą gyvenimą. Poros dažnai atlieka sudėtingus „šokius“ su pakoptais žingsniais, sparnų plakimais ir balsiniais signalais, kurie stiprina poros ryšį ir žymi teritoriją.
- Mityba: omnivorinė – valgomi vabzdžiai, sliekai, kiti bestuburiai, smulkūs stuburiniai (varlės, žuvys), augalinės kilmės maistas (sėklos, šaknys, augalų stiebai).
- Perėjimas: gervės išneršia lizdą dažniausiai šalia pelkių ar drėgnų pievų. Kiaušinių skaičius viename perėime paprastai būna 1–3. Inkubacija trunka apie 25–35 dienas ir ją atlieka abu tėvai.
- Ilgaamžiškumas: laukinėje gamtoje gervės gali gyventi keliasdešimt metų (dažnai 10–30 metų), nelaisvėje kai kurios rūšys gyvena dar ilgiau.
Migracija
Ne visos gervės migruoja. Kai kurios rūšys, pvz., paprastoji gervė, atlieka ilgas sezonines migracijas tarp žiemaviečių ir perėjimo vietų. Migracijos maršrutai ir sustojimo vietos yra svarbios jų išlikimui, nes paukščiams reikalingos neišnaikintos poilsio ir maitinimosi teritorijos.
Buveinės ir grėsmės
Gervės dažniausiai gyvena pelkėse, drėgnose pievose, pakrančių zonomis ir atviromis žemdirbystės teritorijomis, kur yra maisto ir saugių lizdaviečių. Daugeliui populiacijų gresia pavojus dėl intensyvios medžioklės, buveinių naikinimo, pelkių drenažo, žemės ūkio plėtros, taršos ir susidūrimų su elektros linijomis. Klimato kaita taip pat keičia žiemaviečių ir perėjimo vietų prieinamumą.
Apsauga
Gervės yra saugomos pagal daugelį tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų. Apsaugos priemonės apima:
- pelkių ir perėjimo teritorijų išsaugojimą bei atkūrimą,
- netinkamos medžioklės reguliavimą ir kontrolę,
- saugomų teritorijų steigimą ir migracijos maršrutų apsaugą,
- viešinimą ir vietos bendruomenių įsitraukimą į apsaugos darbus,
- kai kurių rūšių – buveinių stebėseną, vykdymą ir kartais narve perėjimą bei perkėlimą kaip ekstremalią priemonę.
Taip pat svarbūs tarptautiniai susitarimai, skirti migruojančių vandens paukščių apsaugai (pvz., AEWA ir kiti konvencijų mechanizmai), bei mokslinės stebėsenos programos, kurios leidžia sekti populiacijų tendencijas ir imtis tinkamų priemonių.
Kultūrinė reikšmė
Gervės dažnai turi didelę simbolinę reikšmę įvairiose kultūrose: jos siejamos su ilgaamžiškumu, ištikimybe ir sėkme. Dėl savo įspūdingo elgesio perėjimo metu ir migracijų jos patraukia paukščių stebėtojų dėmesį ir yra populiarios gamtosaugos edukacijos objektas.
Apibendrinant: gervės yra išskirtiniai, įdomūs paukščiai, kuriems žmogaus veikla kelia daug iššūkių, todėl jų išsaugojimui reikalingas tiek vietinių, tiek tarptautinių pastangų derinys.
Pušis, slyva ir gervės, 1759 m., autorius Shen Quan (1682-1760): pakabinamas ritinys, tušas ir dažai ant šilko. Rūmų muziejus, Pekinas
Plikas odos plotas ant smiltyninės gervės veido. Kai paukštis susijaudina, jo spalva gali pasikeisti arba net padidėti.
Aprašymas
Gervės yra aukšti paukščiai ilgomis kojomis. Paprastai jos būna rudos, baltos arba pilkos spalvos. Yra daugiau kaip 15 gervių rūšių. Jos gana panašios į garnius. Amerikinė gervė (Grus americana) yra aukščiausias Amerikos paukštis. Suaugusių paukščių ūgis siekia 5 pėdų, o sparnų plotis - iki 7 pėdų.
Gyvenimas
Gervės yra visaėdės. Jos minta įvairiais augalais, ropliais, mažais žinduoliais ir kitais paukščiais. Gervės vidutiniškai gyvena nuo 20 iki 25 metų. Gervės yra labai socialūs paukščiai, gyvenantys dideliais būriais. Manoma, kad kai kurios gervių rūšys Azijoje, ypač Japonijoje, yra šventos.
Reprodukcija
Gervės paprastai lizdus suka pelkėtose vietose ir vienu metu deda po du kiaušinius. Gervės gali skleisti garsus, kurie girdimi iš toli. Poravimosi metu gervės šoka specialius šokius, kurie apima greitą žingsniavimą, aukštus šuolius, išsitempimą ir nusilenkimą. Gervių jaunikliai auga labai greitai, o sulaukę 2-4 mėnesių išsiugdo skraidymo plunksnas. Gervės yra labai balsingos. Jos skambina keliais skirtingais šūksniais. Jos taip pat bendrauja savo kūnais.
Elgesys
Visos gervės sugeba gana gerai apsiginti. Dažniausiai jos būna gana didelės, o priešininkus kandžioja, spardo ir daužo sparnais. Jos yra teritorinės, o patinai poravimosi metu kovoja dar aršiau nei įprastai. Zoologijos sodų prižiūrėtojai nuo gervių išpuolių ginasi akriliniais apsauginiais skydais.
Evoliucija
Gervės yra senovinė perinčių paukščių rūšis. Pirmosios jų fosilijos yra iš eoceno epochos, Gervės (Rallidae šeima) yra artimiausios jų giminaitės iš Gruiformes būrio. Dauguma kitų Gruiformes grupių yra neskraidantys paukščiai. Jie gyveno miškuose ir paliko mažai arba nepaliko jokių fosilijų.
Gresia pavojus
Didžiausią grėsmę gervėms kelia medžioklė ir buveinių naikinimas. Gervėms reikia didelių buveinių. Visos gervės saugomos pagal tarptautinį susitarimą.
Susiję puslapiai
- Grus
- Juodagalvė gervė
- Paprastasis kranas
- Pilkoji karūnuotoji gervė
- Raudonoji gervė
- Smiltyninė gervė
- Sarus gervė
- Sibiro gervė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kranas?
A.: Gervė yra aukštas paukštis.
K: Kiek yra gervių rūšių?
A: Yra 15 gervių rūšių.
K: Kokia yra aukščiausia gervių rūšis?
A: Aukščiausia gervių rūšis yra sarusas, kuris gali užaugti iki 1,8 m aukščio.
K: Kuo gervės skiriasi nuo garnių?
A: Gervės paprastai būna didesnės už garnius, turi iš dalies nuogą galvą ir sunkesnį snapą.
K: Kaip atrodo skrendanti gervė?
A: Kai gervė skrenda, jos ilgas kaklas ištemptas į priekį, o kojos išlindusios iš paskos.
K: Kur buvo rastos pirmosios gervių fosilijos?
A.: Pirmosios gervių fosilijos aptiktos Šiaurės Amerikoje.
K: Kur aptinkama gyvų gervių formų?
A.: Gervės gyvena visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir Pietų Ameriką.
Ieškoti