Kas yra anarchosindikalizmas: apibrėžimas, principai ir istorija

Sužinokite, kas yra anarchosindikalizmas: aiškus apibrėžimas, pagrindiniai principai (solidarumas, tiesioginiai veiksmai, savivalda) ir istorinė raida.

Anarchosindikalizmas yra viena iš anarchizmo formų. Jame į darbo sąjungas žiūrima kaip į pagrindinį organizacinį instrumentą, galintį sukelti revoliucinius pokyčius. Šie pokyčiai, kaip teigia anarchosindikalistai, suteiks darbininkams laisvę ir lygybę per darbo vietų savivaldą ir tiesioginę ekonominę kontrolę. Anarchosindikalistai siekia atsikratyti darbo užmokesčio sistemos ir kapitalizmo, nes mano, kad šios sistemos palaiko klasių susiskaldymą, išnaudojimą ir socialinę nelygybę.

Apibrėžimas ir pagrindiniai tikslai

Anarchosindikalizmas suprantamas kaip judėjimas ir teorija, kuri siekia pakeisti kapitalistinę visuomenę darbuotojų savivaldos sistemomis, grindžiamomis laisvomis savarankiškomis darbo vietų federacijomis. Pagrindinis tikslas – socialinė ir ekonominė transformacija, kuri įgyvendinama per organizuotą darbuotojų veiklą, be valstybinių arba partinių viršenybių.

Principai

Pagrindinės anarchosindikalizmo sąvokos:

1. Darbuotojų solidarumas
2. Tiesioginiai veiksmai
3. Darbuotojų savivaldumas

Darbuotojų solidarumas reiškia bendradarbiavimą tarp skirtingų profesijų, sektorių ir regionų. Solidarumas laikomas būtinu įrankiu siekiant sustiprinti streikus, boikotus, generalinius streikus ir kitus masinių veiksmų instrumentus.

Tiesioginiai veiksmai – tai taktika, kai patys darbuotojai perima sprendimų priėmimą ir problemas sprendžia nepriklausomai nuo politinių tarpininkų. Tai apima streikus, okupacijas, produkcijos blokus, sabotavimą ekonominių spaudimo priemonių forma ir vietines darbo vietų reorganizacijas.

Darbuotojų savivaldumas – ilgalaikis tikslas, kad ūkio įmonės ir paslaugos būtų valdomos tiesiogiai jų dirbančiųjų per demokratinius, federuotus organus (darbo tarybas, kooperatyvus), o ne per akcininkus ar valstybės biurokratiją.

Politika ir santykis su parlamentarizmu

Anarchosindikalistai paprastai skeptiškai žiūri į parlamentinę politiką ir institucinius reprezentacijos mechanizmus. Jie teigia, kad deleguoti valdžią per rinkimus renkant atstovą į valdžios postą neišsprendžia struktūrinių ekonominių problemų ir gali susilpninti masinę tiesioginę veiklą. Dėl to daugelyje anarchosindikalistinių tradicijų pabrėžiama savarankiška veikla ir tiesioginės akcijos taktikos plėtra.

Istorija

Anarchosindikalizmo ištakos siejamos su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios darbininkų judėjimais Europoje. Revoliucinis sindikalizmas Prancūzijoje (pavyzdžiui, CGT) ir idėjos, kurias plėtojo tokie autoriai kaip Émile Pouget ir Georges Sorel, turėjo didelę įtaką anarchosindikalistinei mintijai. Vėliau šios idėjos išsiplėtė į Ispaniją, Italiją ir kitas šalis.

Vienas iš svarbiausių istorinių pavyzdžių – Ispanijos judėjimas, kurio centre stovėjo CNT (Confederación Nacional del Trabajo). Anarchosindikalistinės organizacijos ir praktikos atliko reikšmingą vaidmenį Ispanijos pilietiniame kare, kai kai kuriose teritorijose buvo įgyvendintos plataus masto kolektyvizacijos ir darbininkų savivaldos eksperimentai (ypač Katalonijoje ir Aragone). Ši patirtis parodė tiek anarchosindikalizmo potencialą organizuoti gamybą be tradicinės valstybinės hierarchijos, tiek ir praktinius iššūkius (karinė grėsmė, tiekimo nesklandumai, vidaus politinės įtampos).

Tarpukariu ir vėliau anarchosindikalizmas susidūrė su represijomis (fashizmo, autoritarinių režimų ir kartais valstybės represijų), taip pat su ideologiniais konfliktiškais požiūriais tarp partinių socialistinių srovių bei centralizuotos komunistinės politikos.

Organizacija ir veiklos formos

Anarchosindikalistai organizuojasi per savarankiškas darbo sąjungas arba profesines organizacijas, kurios dažnai veikia federatyviai – vietiniai susivienijimai susijungia į platesnes struktūras, bet išsaugo autonomiją. Praktiniai veiksmai apima:

• streikus ir generalinius streikus;
• okupacijas darbo vietų ir įmonių perėmimą (darbo vietų kolektyvizacija);
• sabotažą ir kitokias ekonominio spaudimo formas;
• savitarpio pagalbos tinklų ir kooperatyvų kūrimą;
• politinio švietimo ir masinės agitacijos veiklą, siekiant plėsti sąmoningumą apie klasinį išnaudojimą ir alternatyvas.

Kritika ir iššūkiai

Anarchosindikalizmas susiduria su keliais esminiais iššūkiais:

• valstybės ir kapitalo represijos – organizacijos buvo ir yra persekiojamos, ką apriboja jų veiklą ir saugumą;
• skalės klausimas – kaip išlaikyti demokratiją ir koordinaciją didelio masto visuomenėje be centralizuotos valdymo struktūros;
• modernios ekonomikos sudėtingumas – paslaugų sektoriaus, skaitmeninių platformų ir tarptautinių tiekimo grandinių valdymas kelia naujų praktinių problemų darbuotojų savivaldai;
• burokratizacijos pavojus – tradicinės profesinės sąjungos kartais tampa profesionalizuotos ir atitrūksta nuo bazinio narių dalyvavimo, o tai prieštarauja anarchosindikalistinei etikai.

Dabartinė reikšmė

Nors XX amžiaus pradžios mastai nebėra tokie plačiai paplitę, anarchosindikalizmo idėjos ir metodai vis dar gyvuoja: egzistuoja mažesnės ir vidutinio dydžio anarchosindikalistinės sąjungos ir tinklai (tiek istorinės organizacijos, tiek naujai susikūrusios grupės), veikia Tarptautinė Darbininkų Asociacija (IWA) ir kitos platformos, skelbiančios solidarumą bei mainus. Anarchosindikalizmo principai taip pat įtakoja šiuolaikinius judėjimus — nuo vietinių darbuotojų organizacijų iki kai kurių dalyvaujamųjų kooperatyvų ir tiesioginių veiksmų praktikos globaliame protestų lauke.

Santrauka

Anarchosindikalizmas yra ideologija ir praktinė strategija, kuri akcentuoja darbą organizuojančiųjų savivaldą, tiesioginę veiklą ir solidarumą kaip priemones socialinei transformacijai. Jo istorija ir praktika parodo tiek potencialą suteikti didesnę ekonominę ir politinę kontrolę darbininkams, tiek ir realius iššūkius, susijusius su represijomis, koordinacija ir sudėtingos šiuolaikinės ekonomikos reikalavimais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra anarchosindikalizmas?

K: Koks yra anarchosindikalistų tikslas?

K: Kokios yra pagrindinės anarchosindikalizmo sąvokos?

K: Kodėl anarchosindikalistai tiki tiesioginiu veiksmu?

K: Kokį vaidmenį anarchosindikalizmas atliko Ispanijos pilietiniame kare?

K: Koks yra pagrindinis anarchosindikalizmo tikslas darbo užmokesčio sistemos atžvilgiu?

K: Kaip anarchosindikalistai vertina profesines sąjungas?

Paieška pagal raidę