Songcenas Gampo (569–649) – Tibeto imperijos įkūrėjas, budizmo skleidėjas
Songcenas Gampo (tibetiečių kalba: སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ, srong btsan sgam po; 569-649 m.) arba Songzan Ganbu (kinų kalba: 松贊干布) - 33-iasis Tibeto karalius ir Tibeto imperijos įkūrėjas.
Jis padėjo Tibetui įvesti budizmą. Jis turėjo žmoną iš Nepalo, vardu Bhrikuti, ir žmoną iš Tango, vardu princesė Wencheng. Abi jos buvo budistės. Jis taip pat padėjo išrasti tibetiečių abėcėlę ir padarė klasikinę tibetiečių kalbą oficialia to meto Tibeto kalba.
Jis galėjo būti gimęs 569 arba 605 metais. Tibetas naudojo savo kalendorių, todėl mes vis dar bandome tai išsiaiškinti.
Gyvenimas ir valdymas
Songcenas Gampo tradiciškai laikomas tolygių procesų iniciatoriumi – XIV a. mįslingi pasakojimai ir ankstyvieji tibetiečių šaltiniai sujungia istorinę ekspansiją, politines reformos ir kultūrinį atgimimą į vieną pasakojimą apie imperijos sukūrimą. Istoriniai duomenys rodo, kad jo valdymo metu (tradiciškai datuojamas VII a. pirmąja puse) Tibetas išsiplėtė, konsolidavo valdžią ir užmezgė intensyvius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis.
Teritorinė plėtra ir diplomatiniai santykiai
Jam vadovaujant Tibeto valdžia išplėtė į įvairias kryptis – į dabartinės Kinijos vakarines sritis, dalį Tarimšo slėnių, taip pat į teritorijas, esančias prie Himalajų. Svarbi dalis jo politikos buvo santuokos aljansai: santuoka su nepaleite Bhrikuti ir su kinų princese Wencheng (Tang dinastijos atsiųsta) padėjo užtikrinti taiką ir įtaką su galingesnėmis kaimyninėmis imperijomis. Pagal kinų ir tibetiečių šaltinius, santykiai su Tang dinastija buvo tiek karinio pobūdžio, tiek diplomatiniai – pasitaikė konfliktų ir vėliau – paliaubų bei išteklių mainų.
Budizmo sklaida ir religinės reformos
Songcenas Gampo vaidino svarbų vaidmenį budizmo įtvirtinime Tibete. Jo sutuoktinės, ypač princesė Wencheng ir Bhrikuti, tradiciškai prisidedamos prie budizmo institucijų įkūrimo; joms priskiriama relikvijų, statulų ir ritualinių tekstų atvežimas.
Jam priskiriami ir pirmieji stambesni Lhasos šventyklų statybos projektai – tarp jų Jokhang šventykla ir Ramoche, kuriuos tradicija sieja su Wencheng ir Bhrikuti. Šios šventyklos tapo svarbiais budizmo centrais, kuriuose saugotos šventos statulos ir relikvijos.
Raštas, kalba ir kultūrinė plėtra
Vienas reikšmingiausių Songceno Gampo įnašų kultūrai yra tibetiečių rašto atsiradimas. Pagal tradiciją, karalius pasiuntė mokslininką Thonmi Sambhota į Indiją, kad tas ištirtų sanskrito raštą; grįžęs jis sukūrė tibetiečių abėcėlę, pritaikytą tibetiečių kalbos garsams. Tai leido pradėti sistemingą budistinių tekstų vertimą į tibetiečių kalbą ir tapo klasikinių tibetiečių kalbos stabilizavimo pagrindu.
Administracija ir teisė
Siekiant konsoliduoti imperiją buvo įvestos administracinės ir karinės reformos: centralizuotos valdžios stiprinimas, vietinių kunigaikščių bei klanų integravimas į imperijos struktūrą ir kariuomenės organizavimas. Songceno Gampo valdymas sudarė sąlygas vėlesnei Tibeto valstybės plėtrai ir stabilumui.
Įpėdinystė ir mirtis
Tradiciškai nurodoma, kad Songcenas Gampo mirė 649 m. Po jo sosto ėmėsi palikuonys, tarp kurių Mangsong Mangtsen ir kiti dinastijos nariai – jie tęsė Tibeto politikos kursą, nors regionas patyrė ir vidaus kovas, ir išorinius išbandymus. Daug tibetiečių biografinių detalių apie Songceno Gampo gyvenimą kyla iš legendų ir religinės tradicijos, todėl tikslūs faktai kartais lieka neaiškūs.
Palikimas
- Religinis: budizmo įsitvirtinimas kaip svarbi Tibeto kultūros ir dvasinio gyvenimo dalis;
- Kultūrinis: tibetiečių rašto sukūrimas ir vertimų pradžia, leidusi formuotis turtingai rašytinei tradicijai;
- Politinis: Tibeto imperijos pamatai – centralizuota valdžia ir teritorinė plėtra;
- Simbolinis: Songcenas Gampo tradiciškai vėlesniuose tibetiečių tekstuose vaizduojamas kaip didis reformatorius ir beveik mitinė asmenybė, kartais asocijuojama su bodhisatva Avalokitešvara.
Šaltiniai ir istorinių duomenų neapibrėžtumas
Didžioji dalis žinių apie Songceno Gampo gyvenimą gaunama iš senųjų tibetiečių kronikų, religinės literatūros ir kinų istorinių metraščių (pvz., Tang dinastijos metraščių). Daugelis pasakojimų turi hagiografinį pobūdį, todėl istorikai atsargiai vertina datavimą ir tam tikrus įvykius. Dėl Tibeto kalendoriaus ir skirtingų tradicijų kyla nesutarimų dėl tikslių gimimo ir valdymo datų — todėl minimos alternatyvos (569 arba 605 m. gimimas) ir bendras mirties laikas XVII a. tradicijose patvirtintas kaip 649 m.
Apibendrinant, Songcenas Gampo laikomas kertiniu asmeniu Tibeto istorijoje: jo valdymo laikotarpiu prasidėjo procesai, kurie formavo Tibeto politinę struktūrą, kultūrą ir religinę tapatybę, prisidėję prie tolesnių šios kalnų šalies istorinių ir dvasinių permainų.
Kaip vaikas
Songtsenas Gampo gimė Gjamoje, Meldro mieste, į šiaurės rytus nuo dabartinės Lasos. Jo tėvas buvo Jarlungo karalius Namri Songtsenas. Knygoje "Baltojo lotoso turėtojas" rašoma, kad Gampo buvo Avalokitešvaros žmogiškasis pavidalas (įsikūnijimas). Manoma, kad Dalai Lamos taip pat yra Avalokitešvaros žmogiškieji pavidalai. XI a. budistai ėmė vadinti jį cakravartinu ir Avalokitešvaros įsikūnijimu.
Karaliaus Songtseno Gampo statula ant žirgo priešais Songtseno biblioteką Dehradūne, Indijoje.
Šeima
Kai kuriuose Dunhuango dokumentuose teigiama, kad Gampo turėjo seserį Sad-mar-kar ir jaunesnį brolį. Jo jaunesnysis brolis buvo išduotas ir žuvo gaisre po 641 m. Galbūt tarp jo sesers ir brolio vyko kova.
Songceno Gampo motina priklausė Tsépong klanui (Tibeto metraščiai). Ji padėjo suvienyti Tibetą. Jos vardas Driza Tökarma ("Bri žmona [vardu] Baltosios kaukolės moteris", Tibeto metraščiai).
Pagal tibetiečių tradiciją Songcenas Gampo tapo karaliumi būdamas 13 metų po to, kai jo tėvas buvo nunuodytas apie 618 m. Jis buvo 33-iasis Jarlungų dinastijos karalius. Jis gimė jaučio metais. Yarlung karaliai paprastai į sostą sėsdavo būdami 13 metų. Tai atitinka tradiciją, kad Yarlung karaliai užėmė sostą būdami 13 metų, kai buvo pakankamai suaugę, kad galėtų jodinėti žirgais. Jei tai tiesa, Gampo galėjo gimti 605 m. po Kristaus. Senoji Tangų knyga patvirtina, kad jis "dar buvo nepilnametis, kai užėmė sostą".
Gampo žmonos ir vaikai
Gampo turėjo šešias žmonas. Penkios iš jų yra išvardytos:
- Pogong Mongza Tričam (Mongza, "Mongų klano žmona") buvo Gungsong Gungtseno motina.
- kilminga Vakarų Sia moteris, žinoma kaip Minyakza ("Vakarų Sia žmona"),
- kilminga moteris iš Zhangzhung.
- Nepalo princesė Bhrikuti ("didžioji ponia, Nepalo žmona")
- Tangų princesė Wencheng (文成)
Tibeto tradicijoje šios dvi paskutinės žmonos padėjo atnešti budizmą į Tibetą. Dvi didžiosios įtakos Tibeto budizmui yra indonepalų ir hanų budizmas.
Gampo sūnus Gungsongas Gungtsenas mirė anksčiau už tėvą. Todėl sostą užėmė Gampo sūnus Mangsongas Mangtsenas. Jo motina galėjo būti Wencheng arba Mangmoje Trikar. Trikar minima Genealogijoje, Dunhuango urvuose paslėptoje bibliotekoje ir Tibeto metraščiuose, kuriuose išvardyti Tibeto imperatorių, jų motinų ir jų klanų vardai.
Kai kurie šaltiniai pasakoja kitaip. Kai Gungsongui Gungtsenui sukako 13 metų (dabar - 12, nes Tibetas naudojo kitą kalendorių), jo tėvas Gampo išėjo į pensiją, todėl Gungsongas valdė penkerius metus. Sakoma, kad Gungsongas, būdamas trylikos, vedė A-žą Mang-mo-rje ir susilaukė sūnaus Mangsongo Mangtseno (r. 650-676 m. po Kr.). Gungsongas mirė būdamas 18 metų. Jo tėvas Gampo vėl užėmė sostą. Gungsongas Gungtsenas gali būti palaidotas Donkhorde, karališkųjų kapų vietoje, į kairę nuo savo senelio Namri Songtseno (gNam-ri Srong-btsan). Šių įvykių datos labai neaiškios.
Songtsenas Gampo (centre), princesė Wencheng (dešinėje) ir Nepalo Bhrikuti Devi (kairėje)
Ką jis padarė Tibetui?
Jis sukūrė abėcėlę
Songcenas Gampo išsiuntė Tonmi Sambhotą į Indiją sukurti naują klasikinės tibetiečių kalbos abėcėlę. Taip atsirado pirmieji rašytiniai kūriniai, literatūra ir konstitucija.
Jis atnešė naują kultūrą
Jis į Tibetą atnešė naują kultūrą ir technologijas.
Senojoje Tangų knygoje (Jiu Tangshu 旧唐书) rašoma, kad 648 m. šiaurės Indijos kariuomenė užpuolė keletą Tangų kinų (įskaitant Wang Xuanze). Taigi kartu su nepaliečiais ir tangiečiais Gampo padėjo nugalėti armiją ir apsaugoti kinus. 649 m. Tangų imperatorius Gaozongas, bičiulis budistas, suteikė jam Binwang, "Svečių karaliaus", arba Zongwang, "Audinių duoklės karaliaus", titulą ir 3 000 spalvoto šilko ritinėlių. Gaozongas taip pat davė Gampo "šilkverpių kiaušinių, skiedinių ir presų vynui gaminti bei darbininkų popieriui ir rašalui gaminti".
Įrankiai ir astrologija buvo importuoti iš Tangų ir Vakarų Sia, dharma ir rašto menas - iš Indijos, lobiai - iš Nepalo ir mongolų, įstatymai - iš šiaurėje esančio tiurkų kaganato uigūrų.
Jis pristatė budizmą
Gampo atnešė budizmą Tibeto žmonėms. Jis pastatė daug budistų šventyklų Jo valdymo metu žmonės pradėjo versti budistų tekstus iš sanskrito į tibetiečių kalbą.
Songtseno Gampo statula jo tradicinėje meditacijos oloje Yerpoje
Jis sukūrė didelę imperiją
Apie 627 m. jis nugalėjo Sumpa šiaurės rytų Tibete (Tibeto metraščiai [OTA] l. 2).
Galbūt jis užkariavo Zhangzhung (aplink šiaurės Indiją, vakarų Tibetą), arba tai įvyko po jo mirties. Senojoje Tangų knygoje rašoma, kad 634 m. Jangtongas (Zhangzhungas) ir įvairios Qiang tautos "visiškai jam pasidavė".
Tada jis suvienijo Jangtongą, nugalėjo azha (Tuyuhun) ir užkariavo dar dvi Qiang gentis, o paskui grasino Songdžou su daugiau nei 200 000 vyrų armija.
Jis užkariavo tangutų tautą (kuri vėliau, 942 m., sudarė Vakarų Sia), bailangų ir čiango gentis. Bailangų tauta buvo į vakarus nuo tangutų ir į rytus nuo domi. Tangai anksčiau juos valdė nuo 624 m.
Nepalo princesė Bhrikuti
Senojoje Tango knygoje rašoma: Naling Devos tėvas buvo Nepalo (Licchavi karalystės) karalius. Karalius mirė, o tada valdžią perėmė Naling Devos dėdė. "Tibetiečiai suteikė [Naling Devai] prieglobstį ir sugrąžino jį į sostą [641 m.]; taip jis tapo pavaldus Tibetui".
Tibetiečiai išvyko į Nepalą, o Naling Deva buvo laimingas. Tuomet tibetiečius užpuolė Šiaurės Indijos karalius Harša. Naling Deva padėjo Tibetui nugalėti Haršos armiją. Gampo vedė princesę Bhrikuti, Naling Devos dukterį.
Tang princesė Wencheng
Jiu Tangshu knygoje rašoma, kad 634 m. Gampo iš Tibeto į Tangą išsiuntė pirmąją ambasadą. Tai buvo "duoklės misija", kurios metu Tibetas Tangui davė dovanų. Tangų imperatoriui jis dovanojo aukso ir šilko, o mainais prašė ištekėti už Tangų princesės (heqin). Tangas atsisakė. Taigi 637 ir 638 m. jis užpuolė Songdžou (Tango dalis). Tačiau paskui pasidavė ir atsiprašė. Jis vėl paprašė žmonos, ir šį kartą Tangas sutiko. Taigi jis vedė Wencheng, Tangų imperatoriaus Taizongo dukterėčią. Taigi tarp Kinijos Tangų ir Tibeto imperijų įsivyravo taika.
Abi žmonos Wencheng ir Bhrikuti laikomos Taros, užuojautos deivės, ir Čenrezigo moterimi:
"Dolma arba Drolma (sanskrito kalba Tara). Šiuo vardu garbinamos dvi imperatoriaus Srong-btsan gambo žmonos. Kinijos princesė vadinama Dol-kar, iš "baltoji Dolma", o Nepalo princesė Dol-jang, arba "žalioji Dolma". Pastarajai moterys meldžiasi už vaisingumą".
Gampo pastatė Wencheng miestą ir rūmus tik jai.
"Kadangi princesei nepatiko jų paprotys dažyti veidus raudonai, Lungstanas (Songtsenas Gampo) įsakė savo žmonėms nutraukti šį paprotį, ir jis nebebuvo taikomas. Jis taip pat atsisakė veltinių ir odų, apsivilko brokatą ir šilką ir pamažu kopijavo kinų civilizaciją. Jis taip pat siuntė savo vadų ir turtuolių vaikus prašyti leisti juos į nacionalinę mokyklą, kad jie būtų mokomi klasikos, ir kvietė mokytus mokslininkus iš Kinijos, kad šie sudarytų jo oficialias ataskaitas imperatoriui".
Gynė Xuanze už Kiniją
Haršą aplankė kinų vienuolis Siuanzangas. Tada Harša pasiuntė keletą žmonių į Kiniją. Tada Kinija išsiuntė Vang Siuanzė ir kai kuriuos kitus atgal. Jie keliavo per Tibetą. Jų kelionė užrašyta šiaurės Indijoje (Radžgiryje ir Bodhgajoje).
Tada Ardžuna nuvertė Haršą. 648 m. Wang Xuanze išvyko į antrą kelionę, bet Arjuna su juo blogai elgėsi. Taigi tibetiečiai ir nepaliečiai nugalėjo Ardžuną.
649 m. Kinijos imperatorius Tang Gaozongas apdovanojo Gampo Xinhai Jun (Himalajų plynaukštė, Kinija) karaliaus titulu.
Gampo mirė 649 m. 650 m. Tangų imperatorius išsiuntė pasiuntinį su "gedulo ir užuojautos laišku". Gampo kapas yra 13 m aukščio ir 130 m ilgio Čongjaso slėnyje netoli Jalungo.
Imperatorius Songcenas Gampo su princesėmis Venčenga ir Bhrikuti
Džokhano šventykla, kurioje stovi labiausiai garbinama Tibeto statula, originalus šio imperatoriaus pastatytas kompleksas
