Songcenas Gampo (tibetiečių kalba: སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ, srong btsan sgam po; 569-649 m.) arba Songzan Ganbu (kinų kalba: 松贊干布) - 33-iasis Tibeto karalius ir Tibeto imperijos įkūrėjas.

Jis padėjo Tibetui įvesti budizmą. Jis turėjo žmoną iš Nepalo, vardu Bhrikuti, ir žmoną iš Tango, vardu princesė Wencheng. Abi jos buvo budistės. Jis taip pat padėjo išrasti tibetiečių abėcėlę ir padarė klasikinę tibetiečių kalbą oficialia to meto Tibeto kalba.

Jis galėjo būti gimęs 569 arba 605 metais. Tibetas naudojo savo kalendorių, todėl mes vis dar bandome tai išsiaiškinti.

Gyvenimas ir valdymas

Songcenas Gampo tradiciškai laikomas tolygių procesų iniciatoriumi – XIV a. mįslingi pasakojimai ir ankstyvieji tibetiečių šaltiniai sujungia istorinę ekspansiją, politines reformos ir kultūrinį atgimimą į vieną pasakojimą apie imperijos sukūrimą. Istoriniai duomenys rodo, kad jo valdymo metu (tradiciškai datuojamas VII a. pirmąja puse) Tibetas išsiplėtė, konsolidavo valdžią ir užmezgė intensyvius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis.

Teritorinė plėtra ir diplomatiniai santykiai

Jam vadovaujant Tibeto valdžia išplėtė į įvairias kryptis – į dabartinės Kinijos vakarines sritis, dalį Tarimšo slėnių, taip pat į teritorijas, esančias prie Himalajų. Svarbi dalis jo politikos buvo santuokos aljansai: santuoka su nepaleite Bhrikuti ir su kinų princese Wencheng (Tang dinastijos atsiųsta) padėjo užtikrinti taiką ir įtaką su galingesnėmis kaimyninėmis imperijomis. Pagal kinų ir tibetiečių šaltinius, santykiai su Tang dinastija buvo tiek karinio pobūdžio, tiek diplomatiniai – pasitaikė konfliktų ir vėliau – paliaubų bei išteklių mainų.

Budizmo sklaida ir religinės reformos

Songcenas Gampo vaidino svarbų vaidmenį budizmo įtvirtinime Tibete. Jo sutuoktinės, ypač princesė Wencheng ir Bhrikuti, tradiciškai prisidedamos prie budizmo institucijų įkūrimo; joms priskiriama relikvijų, statulų ir ritualinių tekstų atvežimas.

Jam priskiriami ir pirmieji stambesni Lhasos šventyklų statybos projektai – tarp jų Jokhang šventykla ir Ramoche, kuriuos tradicija sieja su Wencheng ir Bhrikuti. Šios šventyklos tapo svarbiais budizmo centrais, kuriuose saugotos šventos statulos ir relikvijos.

Raštas, kalba ir kultūrinė plėtra

Vienas reikšmingiausių Songceno Gampo įnašų kultūrai yra tibetiečių rašto atsiradimas. Pagal tradiciją, karalius pasiuntė mokslininką Thonmi Sambhota į Indiją, kad tas ištirtų sanskrito raštą; grįžęs jis sukūrė tibetiečių abėcėlę, pritaikytą tibetiečių kalbos garsams. Tai leido pradėti sistemingą budistinių tekstų vertimą į tibetiečių kalbą ir tapo klasikinių tibetiečių kalbos stabilizavimo pagrindu.

Administracija ir teisė

Siekiant konsoliduoti imperiją buvo įvestos administracinės ir karinės reformos: centralizuotos valdžios stiprinimas, vietinių kunigaikščių bei klanų integravimas į imperijos struktūrą ir kariuomenės organizavimas. Songceno Gampo valdymas sudarė sąlygas vėlesnei Tibeto valstybės plėtrai ir stabilumui.

Įpėdinystė ir mirtis

Tradiciškai nurodoma, kad Songcenas Gampo mirė 649 m. Po jo sosto ėmėsi palikuonys, tarp kurių Mangsong Mangtsen ir kiti dinastijos nariai – jie tęsė Tibeto politikos kursą, nors regionas patyrė ir vidaus kovas, ir išorinius išbandymus. Daug tibetiečių biografinių detalių apie Songceno Gampo gyvenimą kyla iš legendų ir religinės tradicijos, todėl tikslūs faktai kartais lieka neaiškūs.

Palikimas

  • Religinis: budizmo įsitvirtinimas kaip svarbi Tibeto kultūros ir dvasinio gyvenimo dalis;
  • Kultūrinis: tibetiečių rašto sukūrimas ir vertimų pradžia, leidusi formuotis turtingai rašytinei tradicijai;
  • Politinis: Tibeto imperijos pamatai – centralizuota valdžia ir teritorinė plėtra;
  • Simbolinis: Songcenas Gampo tradiciškai vėlesniuose tibetiečių tekstuose vaizduojamas kaip didis reformatorius ir beveik mitinė asmenybė, kartais asocijuojama su bodhisatva Avalokitešvara.

Šaltiniai ir istorinių duomenų neapibrėžtumas

Didžioji dalis žinių apie Songceno Gampo gyvenimą gaunama iš senųjų tibetiečių kronikų, religinės literatūros ir kinų istorinių metraščių (pvz., Tang dinastijos metraščių). Daugelis pasakojimų turi hagiografinį pobūdį, todėl istorikai atsargiai vertina datavimą ir tam tikrus įvykius. Dėl Tibeto kalendoriaus ir skirtingų tradicijų kyla nesutarimų dėl tikslių gimimo ir valdymo datų — todėl minimos alternatyvos (569 arba 605 m. gimimas) ir bendras mirties laikas XVII a. tradicijose patvirtintas kaip 649 m.

Apibendrinant, Songcenas Gampo laikomas kertiniu asmeniu Tibeto istorijoje: jo valdymo laikotarpiu prasidėjo procesai, kurie formavo Tibeto politinę struktūrą, kultūrą ir religinę tapatybę, prisidėję prie tolesnių šios kalnų šalies istorinių ir dvasinių permainų.