Juan dinastija buvo mongolų dinastija, valdžiusi Mongoliją ir Kiniją 1271–1368 m. Ji susiformavo kaip Mongolų imperijos Kinijos atšaka, kurios įtvirtinimą lėmė imperatoriaus Kublajus chanas. Prieš Juanų laikotarpį Kinijoje valdė Songų dinastija, o po Juanų dinastijos žlugimo 1368 m. Kiniją perėmė Mingų dinastija.

Kilmė ir karinės užkariavimo stadijos

1206 m. Čingischanas suvienijo mongolų gentis ir prie Onono upės paskelbė naują valstybę — Mongolų imperiją. Nuo to laiko mongolų kariuomenė pamažu užkariavo į Rytus ir Vakarus nutolusias teritorijas. Jie kovojo su Tangutų (Xi Xia) valstybe ir su Jurchenų Jin dinastija; Western Xia žlugo apie 1227 m., o Jin valstybė — 1234 m., po ko mongolai kontroliavo didžiąją dalį Kinijos šiaurės.

Kublajaus pakilimas ir Juanų įkūrimas

1259 m. mirus Möngke chanui, įsiplieskė sosto paveldėjimo karas tarp brolių. Pagrindiniai pretendentai buvo ketvirtasis brolis Kublajus chanas ir jo brolis Ariq Böke. Po kovo ir politinių manevrų Kublajus įsitvirtino kaip imperatorius — pergalė buvo galutinė apie 1264 m. 1271 m. jis oficialiai paskelbė apie naują dinastiją, kurią vadino „Da Yuan“ (Didžioji Yuan). Kublajus perorganizavo administraciją, persikėlė sostinę į Khanbaliq (dabartinį Pekiną) ir ėmėsi užbaigti Songų užkariavimą – 1276 m. buvo užimta pietinė Songų dalis, o 1279 m. įvyko galutinė Songų dinastijos žlugimo mūšio seka.

Valdymas, administracija ir visuomenė

Juanų valdymas derino mongolų karo privilegijas su tradicine kinų biurokratija. Kublajus pritaikė kai kurias kinų institucijas, bet įvedė ir savo tvarką:

  • Etninė hierarchija: visuomenė buvo suskirstyta į kategorijas (mongolai, Semu — įvairių kitų tautybių atstovai, šiaurės kinai ir pietų kinai), kas leido mongolams išlaikyti privilegijas administracijoje ir kariuomenėje.
  • Ekonomika: valstybė skatino prekybą ir transportą, palaikė Karvės kelio (Silk Road) saugumą, taip pat išplėtė valstybinę kontrolę kai kuriuose monopoliuose. Juanai plačiai naudojo popierinius pinigus kaip oficialią valiutą.
  • Administracinės reformos: buvo stiprinama centralizuota biurokratija, paleista posta (yam) sistema greitam žinių ir žmonių judėjimui, įdiegta mišinė administracija, kurioje dirbo mongolai, kinai ir užsieniečiai.

Kultūra, religija ir menas

Juanų laikais kultūrinis gyvenimas buvo gyvas ir įvairialypis. Dinastija rėmė budizmą (ypač tibetietiškąją formą), taip pat toleravo konfučionizmą, daoizmą ir islamiškas bendruomenes. Teatro forma zaju bei kiti dramatiški žanrai tapo populiarūs. Dailė ir keramika vystėsi, o tarptautiniai ryšiai atnešė naujų technologijų ir idėjų į Kiniją.

Santykiai su Vakarais ir keliautojų pasakojimai

Daugelį amžių Vakaruose pagrindinis šaltinis apie Juanų Kiniją buvo keliautojų ir prekeivių pasakojimai. Vienas žymiausių jų — Marko Polo, kurio aprašymai apie gyvenimą ir jėgą Kublajaus imperijoje sužadino Europos susidomėjimą Rytu.

Žlugimas ir pasekmės

Juanų valdžia susidūrė su ekonominiais sunkumais, korupcija, natūraliais nepritekliais ir kilusiomis maištingomis jėgomis, ypač pietuose. 14 a. viduryje kilo plačios tautinės ir socialinės atšilimo bangos — viena reikšmingiausių buvo Raudonųjų skarelaičių (Red Turban) sukilimas. 1368 m. Mingų vadovaujama jėga nuvertė Juanų paskutinį valdantįjį imperatorių, ir Mingų dinastija. įkūrė naują, etniškai kinų valdomą režimą. Juanų valdžia baigėsi, o mongolai traukėsi atgal į Mongoliją, kur toliau gyvavo vadinamoji Šiaurės Juanų (Northern Yuan) sfera.

Paveldas

Juanų dinastija paliko sudėtingą palikimą: ji sujungė daugelį Kinijos regionų vieningos centrinės valdžios rėmuose, paskatino tarptautinę prekybą, administracines permainas ir kultūrinius mainus tarp Kinijos, Mongolijos ir kitų Azijos regionų. Nors valdymas buvo trumpas palyginti su ilgosiomis kinų dinastijomis, Juanai reikšmingai pakeitė Kinijos politinį ir socialinį veidą XIII–XIV a.