Jehudo Medinata (Yehud): Persijos provincija po Babilono užkariavimo

Jehudo Medinata (Yehud) — Persijos Achemenidų provincija po Babilono užkariavimo: istorija, teritorija ir likimas iki Aleksandro Didžiojo.

Jehudas Medinata (aramėjų kalba - Judo valstybė) arba tiesiog Jehudas buvo Persijos Achemenidų imperijos dalis. Ji priklausė Eber-Nari satrapijai. Provincija atsirado po Persijos užkariavimo ir persiorganizacijos regione, apėmė daugiausia buvusios Judo karalystės rytines ir centrines žemes, tačiau jos teritorija buvo mažesnė nei priešbabiloniniu laikotarpiu.

Istorija ir laikas

Persai užėmė Babiloną apie 539 m. pr. m. e., o nauja administracinė padėtis leido suformuoti provincijas, tarp jų ir Jehudą. Jos teritorija ir valdysena daugmaž sutapo su Babilono laikais sukurta Jehudo provincija, kuri buvo įsteigta po to, kai į Judo karalystę įsiveržė Neobabilonijos imperija (apie 597 m.). Jehudas Medinata gyvavo maždaug du šimtmečius, kol apie 332 m. pr. m. e. jį užkariavo ir į savo karalystę įtraukė Aleksandras Didysis.

Gyventojai ir religija

Provincijos gyventojų daugumą sudarė judejai — tiek grįžusieji iš tremties, tiek vietos gyventojai, likę nuo ankstesnių laikų. Persų laikais Jeruzalė (Yehud) tapo svarbiu religiniu centru: prasidėjo ir vyko Antrinio Šventyklos (vėliau vadinamos Antrąja šventykla) statyba bei atnaujinimas. Pagal tradicinį pasakojimą, po Ciro įsako dalies ištremtųjų leista grįžti ir atstatyti šventyklą, kuri buvo pabaigta apie VI a. pr. m. e. Antrojo šventyklos laikotarpio religinis gyvenimas vėliau formavosi ir per tokius veikėjus kaip Zerubabelis, kunigas Jozuas, o vėliau per rašytinius ir teisėtvarkos iniciatorius Ezra ir Nehemiją.

Administracija ir teisė

Jehudoje veikė persų administracinė sistema: provincija priklausė platesnei satrapijai ir buvo valdyta vietinio ar persų paskirto pareigūno, dažnai vadinamo „peha“ arba gubernatoriumi. Nors Persų imperija užtikrino mokesčių surinkimą ir priežiūrą, Jehudas turėjo tam tikrą vidaus autonomiją, ypač religijos ir bendruomeninės teisės srityse. Bibliniuose tekstuose minimi persų laikų pareigūnai, pavyzdžiui, Tattenai, kuris vaidina vaidmenį ginčuose dėl šventyklos rekonstrukcijos.

Kalba, raštija ir monetos

Administracinė kalba imperijoje buvo aramėjų kalba, todėl aramėjų poveikis jaustinas ir Jehudoje. Religijoje ir raštijoje toliau gyvavo hebrajų kalbos tradicija, kuri persų laikotarpiu palaipsniui keitėsi. Archeologiniai radiniai atskleidžia vietinę monetų gamybą ir raišką: XIX–IV a. pr. m. e. datuojami vietiniai monetų tipai ir žymenys su paleohebrajiškomis raidėmis (pvz., užrašas YHD), taip pat vietinės žymės ir antspaudai (bullea), kurie liudija administracinį ir komercinį gyvenimą.

Ūkis ir kasdienis gyvenimas

Ekonomika grindėsi žemės ūkiu (kviečiai, alyvuogės, vynuogės), gyvulininkyste ir regionine prekyba, naudota persų imperijos plati prekybos ir komunikacijų tinklą. Taip pat reikšmingas buvo šventyklos ir platesnės bendruomenės vaidmuo kaip darbo vietų ir prekių vartojimo centras.

Archeologija ir šaltiniai

Persų laikotarpio Jehudo archeologiniai sluoksniai, antspaudai, bulla ir monetos duoda informaciją apie administraciją, religinę praktiką ir kasdienybę. Taip pat svarbūs yra biblijiniai tekstai (pvz., Ezra ir Nehemija) ir regioniniai užrašai bei dokumentai, leidžiantys rekonstruoti santykius su Persų imperijos valdžia ir su kitomis provincijomis.

Paveldas

Jehudo Medinata buvo pereinamasis laikotarpis tarp senosios Judejos monarchijos ir vėlesnių helenistinių bei žydų savivaldos formų. Persų valdymo metu sustiprėjo bendruomeninė ir religinė organizacija, kuri tapo pagrindu vėlesniems religiniams, teisiniams ir kultūriniams pokyčiams regione. Po Aleksandro užkariavimo regione prasidėjo helenistinis laikotarpis, kuris toliau transformavo tiek politinę, tiek kultūrinę aplinką.

Paieška pagal raidę