1 (I) metai buvo paprastieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Julijaus kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių metai prasidėdavo pirmadienį — čia ir toliau kalbama apie Grigaliaus kalendoriaus proleptinį taikymą, t. y. Grigaliaus kalendorius pritaikytas atgal į istoriją prieš jo įvedimą 1582 m. Skirtumas tarp dienų kyla dėl skirtingo metų ilgio ir skaičiavimo taisyklių abiem kalendoriams. Tai buvo pirmieji I amžiaus ir I tūkstantmečio metai.
Kalendorinis kontekstas ir skaičiavimo ypatumai
Metai 1 AD reiškia pradžią Anno Domini eros, pagal kurią skaičiuojami mūsų dabartiniai metai. Svarbu pabrėžti, kad tradicinėje Anno Domini skaičiavimo sistemoje nėra metų „0“ — po 1 m. pr. m. e. (1 prieš mūsų erą) iš karto seka 1 mūsų eros metais. Dėl šios priežasties amžių ir tūkstantmečių skaičiavimas kartais sukelia painiavą (pvz., I a. prasideda 1 AD).
Romėniškas ženklas ir metų žymėjimas
Tai vieni iš septynerių metų, kuriuose naudojamas tik vienas romėniškas skaitmuo. Kiti septyni skaičiai yra šie: 1 m. (I), 5 m. (V), 10 m. (X), 50 m. (L), 100 m. (C), 500 m. (D) ir 1000 m. (M). Romėniški skaitmenys dažnai naudoti dokumentuose, epitafuose ir datacijose senovės Romoje bei vėlesniais laikotarpiais, o vieno simbolio žymėjimai išlieka paprasti ir aiškūs.
Tuo metu metai dažnai buvo žymimi pagal konsulų vardus: jie buvo vadinami Cezario ir Pauliaus konsuliavimo metais. Konsuliavimo metai romėnų dokumentuose padėjo atskirti ir datuoti įvykius be skaitmeninio metų numerio. Pavadinimas „1“ šiems metams pradėtas plačiau naudoti nuo ankstyvųjų viduramžių, kai Anno Domini kalendorinė era Europoje tapo pagrindiniu metų pavadinimų suteikimo metodu. Plačiai naudojamame Julijaus kalendoriuje prieš tai buvę metai yra 1 m. pr. m. e.
