69 m. — Keturi imperatoriai Romos imperijoje: pilietinis karas ir Vespasianas
69 m. — Keturi imperatoriai: dramatiškas pilietinis karas Romoje, greiti valdžių pasikeitimai ir Vespasiano iškilimas bei Flavijų dinastijos pradžia.
Keturių imperatorių metai - tai Romos imperijos istorijos metai (69 m. po Kr.), kai valdė keturi imperatoriai, kurių kaita buvo nepaprasta. Keturi imperatoriai buvo Galba, Otonas, Vitellijus ir Vespasianas. Šie įvykiai nušvietė, kaip stipriai armijos parama ir provincijų legionai galėjo lemti imperatoriaus likimą.
Kilmė ir politinė įtampa po Nerono
68 m., nusižudžius imperatoriui Neronui, Romoje nutrūko ilgai valdytos Julijaus-Klaukijų dinastijos nuoseklumas. Imperatorių pakeitimas vyko greitai ir smurtu: prasidėjo trumpas pilietinis karas — pirmasis toks rimtas karinis susipriešinimas nuo Marko Antonijaus mirties 30 m. pr. m. e. Įtampa kilo dėl to, kad legionai provincijose, ypač Germanijoje ir Rytų provincijose, turėjo didelę politinę įtaką ir vis labiau reiškė tiesioginį norą skirti sau patogius kandidatus į imperatoriaus postą.
Imperatorių kaita 68–69 m.
68–69 m. laikotarpiu valdžia Romoje stipriai svyravo. Nuo 68 m. birželio iki 69 m. gruodžio Romoje vienas po kito kilo ir krito Galba, Otonas ir Vitellijus, kol galiausiai į valdžią įžengė Vespasianas, pirmasis Flavijų dinastijos valdovas.
- Galba (valdė 68–69 m.) — Senas patricijus, kuriam pavyko susivienyti su dalimi Senato ir provincijų, tačiau jo sprendimai (pvz., nepopuliarios finansinės priemonės ir nepasitenkinimą keliantis įpėdinio paskyrimas) lėmė, kad jis neturėjo tvirtos kariuomenės paramos. Galba buvo nužudytas savo patalpose (adena) 69 m. sausį.
- Otonas (valdė 69 m. saus.–bal.) — Anksčiau Neronui ištikimas sąjungininkas, Otonas pasinaudojo Galbos nepopuliarumu ir surengė perversmą. Jo trumpa valdžia nutrūko po pergalės išprovokuotos kovos su Vitellijaus pajėgomis: po pralaimėjimo prie Bedriako (pirmoji Bedriako mūšio fazė) Otonas nusižudė, manydamas, kad taip apsaugos Romą nuo tolesnio kraujo praliejimo.
- Vitellijus (valdė 69 m. bal.–gruod.) — Remiamas Legionų Germanijos provincijose, jis nugalėjo Otoną ir laikinai užėmė sostą. Vitellijaus valdymo metu Romoje vyko smurtas ir išlaidus rėmimas armijai, o jo pajėgos išplėšė didžiulį įtakos laipsnį Senate ir sostinėje. Galiausiai Vespasiano rėmėjų štabai Italijoje ir Rytuose surengė karinę kampaniją prieš Vitellijų, kuri baigėsi jo nuvertinimu ir žūtimi 69 m. pabaigoje.
- Vespasianas (valdė nuo 69 m.) — Karinių pajėgų iniciatyva Rytuose (ypač Egipte ir Sirijoje) bei parama iš legiono Palestinoje ir Egipte atvedė Vespasianą į valdžią. Jis įkūrė Flavijų dinastiją, atstatė tvarką ir stabilizavo valstybės finansus po chaoso, kurį sukėlė pilietinis karas.
Karinės kampanijos ir sukilimai
Šio pilietinio karo sukelta karinė ir politinė anarchija turėjo rimtų pasekmių. Tuo pačiu metu jau vyko žydų sukilimas (66–73 m.), kuriame Vespasianas ėmėsi vaidmens kaip kariuomenės vadas prieš judaeis. 69–70 m. taip pat prasidėjo ir Batavijos sukilimas — didelis sukilimas Rūro lygumose, kurį vadovavo Gajus Julijus Civilis. Šie konfliktai parodė, kad imperijos gynyba ir vidaus saugumas gali būti silpninami, kai centrinė valdžia silpna.
Pasekmės ir reikšmė
69 m. įvykiai turėjo ilgalaikes pasekmes:
- Prasidėjo Flavijų dinastija, kurios pirmasis valdovas buvo Vespasianas, o vėliau jį pakeitė sūnūs Titas ir Domicianas.
- Padidėjo kariuomenės įtaka imperatoriškoje bei politinėje praktikoje — tapo aišku, kad legionų parama gali lemti imperatoriaus iškilimą arba žūtį.
- Imperijos finansai ir administracija patyrė smūgį: reikėjo atstatyti tvarką, naujai sutvarkyti mokesčių sistemą, aprūpinti kareivius ir atstatyti kariuomenės drausmę.
- Karai ir sukilimai (žydų sukilimas, Batavijos sukilimas) pavedė naujai administracijai spręsti platesnes provincijų valdymo problemas ir griežčiau kontroliuoti frontus.
Galutinai žvelgiant, 69 m. — „Keturių imperatorių metai“ — tai pamoka apie tai, kaip silpnas centrinis autoritetas ir kariuomenės bei provincijų įsikišimas gali sukelti greitus, smurtinius imperatoriškos valdžios pasikeitimus. Tačiau situacijos pabaigoje Vespasiano sugebėjimas sutvirtinti valdžią ir atstatyti tvarką padėjo Romai išeiti iš krizės ir pradėti naują politinį etapą.
Romos imperija, 69. Po imperatoriaus Nerono mirties keturi įtakingiausi imperijos generolai paeiliui varžėsi dėl imperatoriaus valdžios.
Paveldėjimas
Neronas - Galbai
68 m. birželį senatas ėmėsi iniciatyvos atsikratyti Nerono ir paskelbė jį visuomenės priešu, o Galbą - imperatoriumi. Pretorijonų gvardija buvo papirkta, kad išduotų Neroną, ir Neronas nusižudė. Galba buvo pripažintas imperatoriumi ir su savo legionų vadais pasveikintas mieste.
Galba neilgai išliko populiarus. Žygiuodamas į Romą, jis sunaikino miestus, kurie jo iš karto nepriėmė, arba iš jų paėmė didžiules baudas. Romoje Galba atšaukė visas Nerono reformas, įskaitant lengvatas daugeliui svarbių asmenų. Kariuomenė taip pat nebuvo patenkinta. Saugiai atvykęs į Romą, Galba atsisakė išmokėti pažadėtus apdovanojimus jį rėmusiems kariams. Romos iždas po Nerono ekstravagancijos iš tiesų buvo blogoje padėtyje, tačiau Galba nesusitvarkė su situacija.
Kaip ir Neronas, Galba bijojo sąmokslininkų ir be teismo sušaudė daug senatorių ir raitelių. Be to, 69-ųjų pilietinių metų pradžioje, sausio 1 d., Germania Inferior legionai atsisakė prisiekti ištikimybę ir paklusnumą naujajam imperatoriui. Kitą dieną legionai savo valdytoją Vitellijų paskelbė imperatoriumi.
Markas Salvijus Otonas papirko į savo pusę pretorių gvardiją, kuri ir taip buvo labai nepatenkinta imperatoriumi. Išgirdęs apie perversmą, Galba išėjo į gatves, mėgindamas normalizuoti padėtį. Tai pasirodė esanti klaida, nes jam nepavyko pritraukti šalininkų. Netrukus po to pretorių gvardija jį nužudė Forume.
Otonas Vitelijui
Senatas tą pačią dieną Otoną pripažino imperatoriumi. Naujasis imperatorius buvo pasveikintas su palengvėjimu. Nors Otonas buvo ambicingas ir godus, jis nepasižymėjo tironija ar žiaurumu, todėl tikėtasi, kad jis bus teisingas imperatorius. Tačiau iš Vokietijos į Italiją žygiavo Vitellijus.
Vitellijus turėjo geriausius imperijos elitinius legionus, sudarytus iš germanų karų veteranų. Jie turėjo tapti geriausiais argumentais siekiant valdžios. Otonas nenorėjo pradėti dar vieno pilietinio karo ir pasiuntė pasiuntinius, kad šie pasiūlytų taiką ir pakviestų Vitellijų tapti jo svainiu. Buvo per vėlu tartis; Vitelijaus generolai pusę jo kariuomenės nukreipė į Italiją. Po kelių nedidelių pergalių Otonas buvo nugalėtas Bedriako mūšyje. Užuot bėgęs ir bandęs surengti kontrpuolimą, Otonas nusprendė nutraukti anarchiją ir nusižudė. Imperatoriumi jis buvo šiek tiek daugiau nei tris mėnesius.
nuo Vitelijaus iki Vespasiano
Gavęs žinią apie Otono savižudybę, senatas pripažino Vitellijų imperatoriumi. Gavęs šį pripažinimą, Vitellijus išvyko į Romą. Nuo pat valdymo pradžios jis susidūrė su problemomis. Miestas buvo nusiteikęs labai skeptiškai, kai Vitellijus pasirinko nepalankią dieną (pagal romėnų prietarus), kad priimtų Pontifex Maximus pareigas.
Įvykiai, regis, įrodys, kad jie buvo teisūs. Tvirtai užsitikrinęs sostą, Vitellijus surengė daugybę puotų, banketų ir triumfo paradų, kurie privedė imperatoriaus iždą prie bankroto. Greitai susidarė skolos ir skolintojai ėmė reikalauti jas grąžinti.
Vitellijus parodė savo žiaurų charakterį įsakydamas kankinti ir sušaudyti tuos, kurie išdrįso iškelti tokius reikalavimus. Vitellijus ėmėsi žudyti piliečius, kurie nurodė jį kaip savo įpėdinį, dažnai kartu su kitais bendrapaveldėtojais. Be to, jis persekiojo visus įmanomus varžovus, kviesdamas juos į rūmus ir žadėdamas valdžią tik tam, kad juos nužudytų.
67 m. Neronas Vespasijanui suteikė specialų įsakymą Judėjoje, kurio užduotis buvo numalšinti Didįjį žydų sukilimą. Jis sulaukė Sirijos valdytojo Gajaus Licinijaus Mucijaus paramos. Iš Judėjos ir Sirijos legionų sudarytos stiprios pajėgos, vadovaujamos Mucijaus, žygiavo į Romą. Vespasianas pats nuvyko į Aleksandriją, kur liepos 1 d. buvo paskelbtas imperatoriumi, taip įgydamas gyvybiškai svarbių grūdų tiekimo iš Egipto kontrolę. Vespasiano sūnus Titas liko Judėjoje, kad susidorotų su žydų sukilimu. Rytų legionams dar nespėjus pasiekti Romos, rugpjūtį Vespasianą imperatoriumi taip pat paskelbė Raetijos ir Moesijos provincijų Danubijos legionai, kurie, vadovaujami Marko Antonijaus Primo, įsiveržė į Italiją. Spalio mėnesį Primo vadovaujamos pajėgos laimėjo triuškinančią pergalę prieš Vitelijaus kariuomenę antrajame Bedriako mūšyje.
Apsuptas priešų, Vitellijus paskutinį kartą bandė patraukti miestą į savo pusę, dalydamas kyšius ir valdžios pažadus. Dunojaus kariuomenė dabar buvo visai netoli Romos. Vitellijus pasislėpė ir ruošėsi bėgti, bet nusprendė paskutinį kartą apsilankyti rūmuose. Ten jį sugavo Vespasiano vyrai ir nužudė. Užimdami sostinę, jie sudegino Jupiterio šventyklą.
Kitą dieną senatas pripažino Vespasianą imperatoriumi. Tai buvo 69 m. gruodžio 21 d., metai, kurie prasidėjo soste sėdint Galbai.
Nero
Galba
Otho
Vitellius
Vespasianas
Chronologija
68
- Balandžio mėn. - Hispania Tarraconensis gubernatorius Servijus Sulpicijus Galba ir Gallia Lugdunensis gubernatorius Vindexas sukilo prieš Neroną.
- Gegužė - Reino legionai nugali ir nužudo Vindexą Galijoje
- Birželis - senatas paskelbė Neroną visuomenės priešu (hostis) (birželio 8 d.) ir jis nusižudė (birželio 9 d.); imperatoriumi pripažįstamas Galba.
- Lapkritis - Vitellijus paskirtas Germania Inferior valdytoju
69
- Sausio 1 d. - Reino legionai atsisako prisiekti ištikimybę Galbai
- Sausio 2 d. - Vitellijus paskelbtas imperatoriumi prie Reino
- Sausio 15 d. - pretorijonų gvardija nužudo Galbą; tą pačią dieną senatas pripažįsta Otoną imperatoriumi.
- Balandžio 14 d. - Vitellijus nugali Otoną
- Balandžio 16 d. - Otonas nusižudo; Vitellijus pripažįstamas imperatoriumi
- Liepos 1 d. - Romos kariuomenės vadas Judėjoje Vespasianas Tiberijaus Julijaus Aleksandro vadovaujamų Egipto legionų paskelbtas imperatoriumi.
- Rugpjūtis - Dunojaus legionai paskelbia paramą Vespasianui (Sirijoje) ir rugsėjo mėn. jo vardu įsiveržia į Italiją.
- Spalis - Dunojaus armija nugali Vitellijų, o Vespasianas užima Egiptą.
- Gruodžio 20 d. - imperatoriaus rūmuose kareiviai nužudė Vitellijų.
- Gruodžio 21 d. Vespasianas pripažįstamas imperatoriumi.
Susiję puslapiai
- Tacitas, Istorijos
- Penkių imperatorių metai (193)
- Šešių imperatorių metai (238)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokie yra Keturių imperatorių metai?
A: Keturių imperatorių metai buvo nepaprastos kaitos metai, kai 69 m. po Kr. valdė keturi Romos imperatoriai.
K: Kas buvo keturi imperatoriai Keturių imperatorių metais?
A: Keturi imperatoriai Keturių imperatorių metais buvo Galba, Otonas, Vitellijus ir Vespasianas.
K.: Kada prieš Keturių imperatorių metus įvyko pirmasis Romos pilietinis karas?
A: Pirmasis romėnų pilietinis karas po Marko Antonijaus mirties 30 m. pr. m. e. vyko nuo 68 m. birželio iki 69 m. gruodžio mėn.
K: Kaip baigėsi Keturių imperatorių metai?
A: Keturių imperatorių metai baigėsi, kai į valdžią įžengė Vespasianas, pirmasis Flavijų dinastijos valdovas.
K: Kokios buvo karinės ir politinės anarchijos, kurią sukėlė Keturių imperatorių metai, pasekmės?
A: Keturių imperatorių metais kilusios karinės ir politinės anarchijos padariniai buvo Batavijos sukilimas ir besitęsiantis žydų sukilimas.
K: Kada įvyko žydų sukilimas?
A: Žydų sukilimas vyko jau Keturių imperatorių metais.
K: Kaip Keturių imperatorių metai prisidėjo prie politinių neramumų Romos imperijos istorijoje?
A: Keturių imperatorių metai buvo politinių neramumų Romos imperijos istorijoje pavyzdys, nes tai buvo nepaprastos kaitos ir pilietinio karo metai, turėję rimtų pasekmių.
Ieškoti