Keturių imperatorių metai

Paveldėjimas

Neronas - Galbai

68 m. birželį senatas ėmėsi iniciatyvos atsikratyti Nerono ir paskelbė jį visuomenės priešu, o Galbą - imperatoriumi. Pretorijonų gvardija buvo papirkta, kad išduotų Neroną, ir Neronas nusižudė. Galba buvo pripažintas imperatoriumi ir su savo legionų vadais pasveikintas mieste.

Galba neilgai išliko populiarus. Žygiuodamas į Romą, jis sunaikino miestus, kurie jo iš karto nepriėmė, arba iš jų paėmė didžiules baudas. Romoje Galba atšaukė visas Nerono reformas, įskaitant lengvatas daugeliui svarbių asmenų. Kariuomenė taip pat nebuvo patenkinta. Saugiai atvykęs į Romą, Galba atsisakė išmokėti pažadėtus apdovanojimus jį rėmusiems kariams. Romos iždas po Nerono ekstravagancijos iš tiesų buvo blogoje padėtyje, tačiau Galba nesusitvarkė su situacija.

Kaip ir Neronas, Galba bijojo sąmokslininkų ir be teismo sušaudė daug senatorių ir raitelių. Be to, 69-ųjų pilietinių metų pradžioje, sausio 1 d., Germania Inferior legionai atsisakė prisiekti ištikimybę ir paklusnumą naujajam imperatoriui. Kitą dieną legionai savo valdytoją Vitellijų paskelbė imperatoriumi.

Markas Salvijus Otonas papirko į savo pusę pretorių gvardiją, kuri ir taip buvo labai nepatenkinta imperatoriumi. Išgirdęs apie perversmą, Galba išėjo į gatves, mėgindamas normalizuoti padėtį. Tai pasirodė esanti klaida, nes jam nepavyko pritraukti šalininkų. Netrukus po to pretorių gvardija jį nužudė Forume.

Otonas Vitelijui

Senatas tą pačią dieną Otoną pripažino imperatoriumi. Naujasis imperatorius buvo pasveikintas su palengvėjimu. Nors Otonas buvo ambicingas ir godus, jis nepasižymėjo tironija ar žiaurumu, todėl tikėtasi, kad jis bus teisingas imperatorius. Tačiau iš Vokietijos į Italiją žygiavo Vitellijus.

Vitellijus turėjo geriausius imperijos elitinius legionus, sudarytus iš germanų karų veteranų. Jie turėjo tapti geriausiais argumentais siekiant valdžios. Otonas nenorėjo pradėti dar vieno pilietinio karo ir pasiuntė pasiuntinius, kad šie pasiūlytų taiką ir pakviestų Vitellijų tapti jo svainiu. Buvo per vėlu tartis; Vitelijaus generolai pusę jo kariuomenės nukreipė į Italiją. Po kelių nedidelių pergalių Otonas buvo nugalėtas Bedriako mūšyje. Užuot bėgęs ir bandęs surengti kontrpuolimą, Otonas nusprendė nutraukti anarchiją ir nusižudė. Imperatoriumi jis buvo šiek tiek daugiau nei tris mėnesius.

nuo Vitelijaus iki Vespasiano

Gavęs žinią apie Otono savižudybę, senatas pripažino Vitellijų imperatoriumi. Gavęs šį pripažinimą, Vitellijus išvyko į Romą. Nuo pat valdymo pradžios jis susidūrė su problemomis. Miestas buvo nusiteikęs labai skeptiškai, kai Vitellijus pasirinko nepalankią dieną (pagal romėnų prietarus), kad priimtų Pontifex Maximus pareigas.

Įvykiai, regis, įrodys, kad jie buvo teisūs. Tvirtai užsitikrinęs sostą, Vitellijus surengė daugybę puotų, banketų ir triumfo paradų, kurie privedė imperatoriaus iždą prie bankroto. Greitai susidarė skolos ir skolintojai ėmė reikalauti jas grąžinti.

Vitellijus parodė savo žiaurų charakterį įsakydamas kankinti ir sušaudyti tuos, kurie išdrįso iškelti tokius reikalavimus. Vitellijus ėmėsi žudyti piliečius, kurie nurodė jį kaip savo įpėdinį, dažnai kartu su kitais bendrapaveldėtojais. Be to, jis persekiojo visus įmanomus varžovus, kviesdamas juos į rūmus ir žadėdamas valdžią tik tam, kad juos nužudytų.

67 m. Neronas Vespasijanui suteikė specialų įsakymą Judėjoje, kurio užduotis buvo numalšinti Didįjį žydų sukilimą. Jis sulaukė Sirijos valdytojo Gajaus Licinijaus Mucijaus paramos. Iš Judėjos ir Sirijos legionų sudarytos stiprios pajėgos, vadovaujamos Mucijaus, žygiavo į Romą. Vespasianas pats nuvyko į Aleksandriją, kur liepos 1 d. buvo paskelbtas imperatoriumi, taip įgydamas gyvybiškai svarbių grūdų tiekimo iš Egipto kontrolę. Vespasiano sūnus Titas liko Judėjoje, kad susidorotų su žydų sukilimu. Rytų legionams dar nespėjus pasiekti Romos, rugpjūtį Vespasianą imperatoriumi taip pat paskelbė Raetijos ir Moesijos provincijų Danubijos legionai, kurie, vadovaujami Marko Antonijaus Primo, įsiveržė į Italiją. Spalio mėnesį Primo vadovaujamos pajėgos laimėjo triuškinančią pergalę prieš Vitelijaus kariuomenę antrajame Bedriako mūšyje.

Apsuptas priešų, Vitellijus paskutinį kartą bandė patraukti miestą į savo pusę, dalydamas kyšius ir valdžios pažadus. Dunojaus kariuomenė dabar buvo visai netoli Romos. Vitellijus pasislėpė ir ruošėsi bėgti, bet nusprendė paskutinį kartą apsilankyti rūmuose. Ten jį sugavo Vespasiano vyrai ir nužudė. Užimdami sostinę, jie sudegino Jupiterio šventyklą.

Kitą dieną senatas pripažino Vespasianą imperatoriumi. Tai buvo 69 m. gruodžio 21 d., metai, kurie prasidėjo soste sėdint Galbai.

Nero


Galba


Otho


Vitellius


Vespasianas

Chronologija

68

• Balandžio mėn. - Hispania Tarraconensis gubernatorius Servijus Sulpicijus Galba ir Gallia Lugdunensis gubernatorius Vindexas sukilo prieš Neroną.
• Gegužė - Reino legionai nugali ir nužudo Vindexą Galijoje
• Birželis - senatas paskelbė Neroną visuomenės priešu (hostis) (birželio 8 d.) ir jis nusižudė (birželio 9 d.); imperatoriumi pripažįstamas Galba.
• Lapkritis - Vitellijus paskirtas Germania Inferior valdytoju

69

• Sausio 1 d. - Reino legionai atsisako prisiekti ištikimybę Galbai
• Sausio 2 d. - Vitellijus paskelbtas imperatoriumi prie Reino
• Sausio 15 d. - pretorijonų gvardija nužudo Galbą; tą pačią dieną senatas pripažįsta Otoną imperatoriumi.
• Balandžio 14 d. - Vitellijus nugali Otoną
• Balandžio 16 d. - Otonas nusižudo; Vitellijus pripažįstamas imperatoriumi
• Liepos 1 d. - Romos kariuomenės vadas Judėjoje Vespasianas Tiberijaus Julijaus Aleksandro vadovaujamų Egipto legionų paskelbtas imperatoriumi.
• Rugpjūtis - Dunojaus legionai paskelbia paramą Vespasianui (Sirijoje) ir rugsėjo mėn. jo vardu įsiveržia į Italiją.
• Spalis - Dunojaus armija nugali Vitellijų, o Vespasianas užima Egiptą.
• Gruodžio 20 d. - imperatoriaus rūmuose kareiviai nužudė Vitellijų.
• Gruodžio 21 d. Vespasianas pripažįstamas imperatoriumi.

Susiję puslapiai

• Tacitas, Istorijos
• Penkių imperatorių metai (193)
• Šešių imperatorių metai (238)