Džamu ir Kašmyro konfliktas: priežastys, istorija ir dabartinė padėtis
Džamu ir Kašmyro konfliktas (hindi: कश्मीर विवाद, urdu: مسئلہ کشمیر) - ginčas dėl Kašmyro teritorijos. Ginčas vyksta tarp Indijos ir Pakistano. Indija pretenduoja į visą regioną, kuris kadaise buvo kunigaikštystės valstybė. Šiuo metu ji kontroliuoja apie 43 % teritorijos, įskaitant didžiąją dalį Džamu, Kašmyro slėnį, Ladaką ir Siačeno ledyną. Indijos pretenzijas ginčija Pakistanas, kuris kontroliuoja apie 45 % Džamu ir Kašmyro, įskaitant Azad Kašmyrą ir šiaurines Gilgito ir Baltistano teritorijas. Pakistanas teigia, kad Kašmyre turėtų būti surengtas referendumas dėl to, ar gyventojai nori prisijungti prie Indijos, Pakistano, ar tapti nepriklausomais.
Priežastys
Pagrindinės konflikto priežastys yra tiek istorinės, tiek politinės ir geografinės:
- Istorinė ir teisinė pretenzija: pasibaigus Britanijos valdžiai 1947 m., princely states (kunigaikštystės) turėjo pasirinkti, prisijungti prie Indijos arba Pakistano. Kašmyro valdovas Hari Singh nusprendė pradžioje išsaugoti neutralią padėtį, o vėliau pasirašė prisijungimo aktą Indijai, kai kilo sukilimas ir Pakistano pajėgos įsikišo.
- Religinis ir etninis aspektas: nors daugumoje slėnio gyvena musulmonai, regione yra mišrios bendruomenės (Džamu hindu ir sikh dominavimo zonos; Ladakas – budistinė populiacija), todėl klausimas apie valstybės priklausomybę turi ir identiteto dimensiją.
- Strateginė reikšmė: Kašmyras turi svarbią geopolitinę padėtį – ribojasi su Kinija, prieigos prie Himalajų ir vandens ištekliai (šeimos upės), todėl kaimyninės valstybės turi didelį strateginį susidomėjimą.
Istorija (santrauka)
Po Britanijos Indijos padalijimo 1947 m. į Indiją ir Pakistaną kilo karštas ginčas dėl Kašmyro. 1947–1948 m. vyko pirmasis Indijos ir Pakistano karas, po kurio Jungtinių Tautų tarpininkavimo dėka 1949 m. buvo nustatyta vadinamoji kontrolės linija, vėliau tapusi Line of Control (LoC). Jungtinės Tautos siūlė referendumo idėją, tačiau jis niekada nebuvo surengtas.
1962 m. Kinija ir Indija kare Kinija užėmė Aksaj Čino (Aksai Chin) teritoriją, kuri yra dalis didesnio Kašmyro regiono ir šiuo metu kontroliuojama Kinijos. 1965 m. įvyko platesnės konfrontacijos tarp Indijos ir Pakistano, o 1971 m. konflikto padariniai susiję su Bangladešo (tuomet Rytų Pakistano) atsiskyrimu. 1972 m. pasirašyta Simlos sutartis, kuria šalių santykiai tam tikra prasme buvo reglamentuoti.
1989–1990 m. Indijos kontroliuojamame Kašmyre prasidėjo ginkluotas sukilimas ir didelis ginkluotųjų grupuočių veikimas, kurias Indija kaltina Pakistano paramą teikiančiomis pajėgomis. 1999 m. kilo Kargilio (Kargil) konfliktas tarp Indijos ir Pakistano. Nuo 2000-ųjų iki dabar konflikte fiksuojamos reguliarios susišaudymų, sprogimų ir teroristinių aktų serijos.
Dabartinė padėtis
Situacija regione išlieka įtempta ir kompleksiška:
- Teritorinė padėtis: Indija kontroliuoja apie 43 % istorinio Kašmyro, Pakistanas – apie 45 %, o Kinija valdo apie 12 % (įskaitant Aksaj Činą ir kai kurias kitas teritorijas).
- Administraciniai pokyčiai: 2019 m. rugpjūčio 5 d. Indija panaikino ypatingą Jammu ir Kašmyro regiono autonomiją (Article 370) ir reorganizavo jį į dvi Centrinės valdžios kontroliuojamas teritorijas: Jammu ir Kašmyrą bei Ladaką. Šis žingsnis sukėlė didelį tarptautinį susidomėjimą ir padidino įtampą su Pakistanu.
- Karinis režimas ir saugumas: Line of Control išlieka militarizuota, nors 2003 m. buvo paskelbta šaudyklų sustabdymo susitarimas palei LoC. Nepaisant to, reguliariai fiksuojami pažeidimai ir atnaujinami susirėmimai. 2021 m. šalys patvirtino 2003 m. paliaubų susitarimą, tačiau įtampa lieka.
- Indija–Kinija santykiai: Ladako regione per pastaruosius metus kilo naujų susidūrimų su Kinija (pvz., 2020 m. Galvano slėnio susirėmimai), kas dar labiau komplikuoja saugumo situaciją šiauriniuose Kašmyro ruožuose.
Žmonių padėtis ir žmogaus teisės
Konfliktas paveikė civilius gyventojus: yra aukų, vidaus perkeltųjų asmenų, ekonominių nuostolių ir ilgalaikio psichologinio poveikio. Tarptautinės ir nevalstybinės organizacijos dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus – neteisėtus areštus, savavališką sulaikymą, kankinimus ir krašto apgyvendinimo problemas. Abi pusės kaltina viena kitą tarptautinės teisės pažeidimais. Be to, vietos ekonomika (turizmas, žemės ūkis) patiria nuostolių dėl nestabilumo.
Tarptautinė reakcija ir perspektyvos
Tarptautinė bendruomenė ilgą laiką ragino dvi puses siekti taikos dialogu. Pakistanas dažnai siekė tarptautinės tarpininkavimo rolės, o Indija tradiciškai priešinasi trečiųjų šalių mediacijai ir teikia pirmenybę dvišiams pokalbiams. Jungtinės Tautos nuo pat 1948 m. priėmė rezoliucijas, siūlančias sprendimus, įskaitant galimybę surengti referendumo tipo balsavimą, tačiau praktiškas įgyvendinimas neįvyko.
Ateities perspektyvos priklauso nuo kelių veiksnių: politinės valios dialogui, vietinių gyventojų nuostatų, regioninių galybių (Indijos, Pakistano, Kinijos) interesų ir tarptautinių veiksnių. Galimi sprendimo keliai apima dvišalį susitarimą dėl specialaus statuso, laipsnišką demilitarizaciją, platesnes ekonomines ir žmonių mainų iniciatyvas arba tarptautinę mediaciją, jei abi šalys sutiktų.
Santrauka
Džamu ir Kašmyro konfliktas yra istorinis, kompleksinis ir ilgalaikis ginčas, apimantis teritorines pretenzijas, etninius ir religinius aspektus bei strateginį susidomėjimą. Nors per dešimtmečius buvo keli karai, susitarimai ir tarpininkavimo bandymai, nuolatinis taikus sprendimas dar nepasiektas. Konflikto sprendimas reikalauja ne tik geopolitinių sprendimų, bet ir dėmesio vietos gyventojų teisėms bei jų ilgalaikei gerovei.
JT Kašmyro žemėlapis
Istorija
Konfliktas prasidėjo per Indijos padalijimą (1947-48 m.). 1947 m. spalio 20 d. į Kašmyrą įsiveržė Pakistano remiamos gentys. Džamu ir Kašmyro maharadža iš pradžių priešinosi, bet spalio 27 d. kreipėsi pagalbos į generalgubernatorių Louisą Mountbatteną, kuris sutiko su sąlyga, kad valdovas prisijungs prie Indijos. Kai prisijungimo prie Indijos dokumentai buvo pasirašyti, Indijos kariai įžengė į Kašmyrą su įsakymu sustabdyti bet kokią tolesnę okupaciją, tačiau jiems nebuvo leista nieko išvaryti iš valstijos. Indija kreipėsi į Jungtines Tautas. JT rezoliucijoje Pakistano buvo paprašyta atlaisvinti okupuotas teritorijas, o Indijos - padėti JT Plebiscito komisijai surengti plebiscitą tautos valiai nustatyti. Pakistanas atsisakė atlaisvinti okupuotas teritorijas.
1947-1988 m. Indija ir Pakistanas kariavo pirmąjį karą dėl Džamu ir Kašmyro. Prižiūrint Jungtinėms Tautoms, jos susitarė nutraukti ugnį pagal liniją, pagal kurią trečdalis valstijos, kurią Pakistanas vadina Azad Džamu ir Kašmyru, ir šiaurinės teritorijos buvo administruojamos Pakistano, o du trečdaliai - Džamu, Ladakas ir Kašmyro slėnis - buvo kontroliuojami Indijos. 1972 m. pagal Simlos susitarimo sąlygas paliaubų linija buvo pervadinta Kontrolės linija.
Nors Indija tvirtina, kad visa valstija yra Indijos dalis, ji pasirengusi pripažinti kontrolės liniją kaip tarptautinę sieną su tam tikrais pakeitimais. JAV ir Jungtinė Karalystė taip pat pasisakė už tai, kad Kontrolės linija taptų tarptautiniu mastu pripažinta siena.
Tačiau Pakistanas nuolat atsisako pripažinti kontrolės liniją kaip sieną, nes daugiausia musulmoniškas Kašmyro slėnis liktų Indijos dalimi. Be to, įteisinant status quo neatsižvelgiama į tų kašmyriečių, kurie nuo 1989 m. kovoja už visos valstybės ar jos dalies nepriklausomybę, siekius.
Ginčas dėl vandens
Kita ginčo dėl Kašmyro priežastis - vanduo. Kašmyre prasideda daug upių. Kai kurios iš jų yra Indo upės baseino intakai, pavyzdžiui, Dželumas ir Čenabas. Jos teka į Pakistaną ir ten naudojamos drėkinimui. Kitos upės, pavyzdžiui, Ravis, Beasas ir Sutledžas, teka į šiaurės Indiją.
Viena iš konflikto priežasčių yra ta, kad 1947 m. priėmus sprendimą dėl sienų, daug Pakistano drėkinimo sistemų gali būti kontroliuojamos iš Indijos. Pakistanas baiminosi, kad Indija gali sustabdyti upių, kurios prasideda Indijos kontroliuojamame Kašmyre ir teka į Pakistaną, tekėjimą. Tai pakenktų Pakistano agrarinei ekonomikai. Indo vandenų sutartis, pasirašyta 1960 išsprendė daugumą šių ginčų dėl vandens pasidalijimo.
Dabartinė būsena
Šiandien Kašmyras padalytas taip:
- Indijos Respublika kontroliuoja Džamu ir Kašmyro valstiją. Ją sudaro Džamu regionas, Kašmyro slėnis ir Ladakas. Pakistanas šią teritoriją vadina Indijos okupuotu Kašmyru, Indijos kontroliuojamu Kašmyru, Indijos aneksuotu Kašmyru ir Indijos valdomu Kašmyru.
- Teritorijos, vadinamos šiaurinėmis teritorijomis ir Azad Džamu ir Kašmyru, yra administruojamos Pakistano. Islamabadas jas vadina Pakistano administruojamu Kašmyru. Indija jas vadina Pakistano administruojamu Kašmyru.
- Aksai Činu vadinamą regioną kontroliuoja Kinija. Kinija taip pat kontroliuoja iš Pakistano gautą teritoriją, vadinamą Trans-Karakoramo traktą. Šio apsikeitimo teisėtumą ginčija Indija.
- Siačeno ledynas šiuo metu yra ginčytina teritorija: Indija kontroliuoja ledyną, o Pakistanas - slėnį po juo.
- Užkarakoramo traktas yra teritorija, kurią Pakistanas 1963 m. kovo 3 d. perdavė Kinijai. Pakistanas teigia, kad ši teritorija buvo negyvenama, todėl dėl to nėra jokių problemų. Indija teigia, kad ši teritorija yra jos Džamu ir Kašmyro valstijos dalis.
Kašmyras jau daugiau kaip 60 metų yra Indijos ir Pakistano konflikto židinys. Šiuo metu regioną į dvi dalis dalija siena - Kontrolės linija, kurios vieną dalį užima Indija, o kitą kariniu požiūriu administruoja Pakistanas. Indija norėtų įteisinti šį status quo ir paversti jį tarptautine siena. Tačiau Pakistanas ir Kašmyro aktyvistai nepritaria šiam planui, nes abu nori didesnės regiono kontrolės.
Žemėlapio problemos
· 
JT Pietų Azijos regiono žemėlapis
· 
JT Pakistano versijos žemėlapis
· 
JT Kašmyro regiono versijos žemėlapis
Kaip ir kitose ginčytinose teritorijose, kiekviena vyriausybė išleidžia žemėlapius, kuriuose savo pretenzijas Kašmyre vaizduoja kaip savo teritorijos dalį, neatsižvelgiant į faktinę kontrolę. Indijoje neteisėta žemėlapyje išskirti visą Kašmyrą ar jo dalį. Pakistane taip pat neteisėta neįtraukti Džamu ir Kašmyro valstijos. Nedalyvaujančios šalys dažnai naudoja Kontrolės liniją ir Faktinės kontrolės liniją kaip vaizduojamas ribas, kaip tai daroma CŽV Pasaulio faktų knygoje, o regionas dažnai pažymimas hashmark'ais, nors Indijos vyriausybė griežtai prieštarauja tokiai praktikai. Kai "Microsoft" išleido žemėlapį "Windows 95" ir "MapPoint 2002", kilo ginčas, nes jame Kašmyro dalys nebuvo parodytos kaip Indijos dalis, kaip teigia Indija. Tačiau visos neutralios kompanijos tvirtina, kad vadovaujasi JT žemėlapiu, ir daugiau kaip 90 % visų žemėlapių, kuriuose yra Kašmyro teritorija, ją rodo kaip ginčytiną teritoriją.
Tarptautiniai atsakymai
| Vyriausybės | Politikos pareiškimas |
|
| Žemėlapyje pateiktos ribos, pavadinimai ir naudojami pavadinimai nereiškia, kad Jungtinės Tautos juos oficialiai patvirtino ar pripažino. Punktyrinė linija maždaug atitinka Džamu ir Kašmyro kontrolės liniją, dėl kurios Indijos Respublika ir Pakistano Vyriausybė susitarė nuo 1972. Abi šalys dar nesusitarė dėl galutinio regiono statuso ir nuo taikos proceso pradžios nieko svarbaus neįgyvendinta. 2004. JT Džamu ir Kašmyro žemėlapį, kuriam pritarė dauguma pasaulio šalių |
|
| Pakistano vyriausybė besąlygiškai ir besąlygiškai tvirtina, kad "Džamu ir Kašmyro prisijungimo" teisėtumą turi nuspręsti JT plebiscitas. Ji sutinka su JT parengtu teritorijos žemėlapiu. Ji taip pat pareiškia, kad pavadinimai ir Kašmyro regiono žemėlapio pateikimas remiantis JT praktika nereiškia, kad Sandraugos sekretoriatas ar leidėjai išreiškia kokią nors nuomonę dėl kurios nors šalies, teritorijos ar vietovės teisinio statuso, jos valdžios institucijų ar sienų ar ribų nustatymo. Neketinama apibrėžti Džamu ir Kašmyro teisinio statuso, dėl kurio šalys dar nesusitarė. Be to, joje teigiama, kad sienos turi būti nustatomos atsižvelgiant į religines, kultūrines, rasines, istorines ir geografines žmonių orientacijas, o ne į politiką. Tačiau ji teigia, kad tai nėra kurios nors ginčo šalies teritorinių pretenzijų patvirtinimas. |
|
| Indijos Vyriausybė teigia, kad "Indijos Respublikos išorinės dirbtinės sienos, ypač susijusios su jos jurisdikcijai priklausančiomis tarptautinėmis sienomis, kurias nustatė užsienio institucija, nėra nei teisingos, nei autentiškos". |
| Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė kontroliuoja vadinamąjį Kinijos Kašmyrą, tačiau į šį regioną pretenduoja ir Indijos Respublika; Kinija teigia, kad Aksai Činas yra Kinijos Sindziango autonominio regiono dalis. []
|
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Džamu ir Kašmyro konfliktas?
A: Džamu ir Kašmyro konfliktas - tai Indijos, Pakistano ir Kinijos ginčas dėl Kašmyro teritorijos.
Klausimas: Į ką Indija pretenduoja dėl Kašmyro teritorijos?
A: Indija pretenduoja į visą regioną, kuris kadaise buvo kunigaikštystė ir kurį ji laiko savo teritorija.
K: Kokią dalį Kašmyro regiono šiuo metu kontroliuoja Indija?
A: Šiuo metu Indija kontroliuoja apie 43 % teritorijos, įskaitant didžiąją dalį Džamu, Kašmyro slėnį, Ladaką ir Siačeno ledyną.
K: Dėl ko Indija ir Pakistanas nesutaria dėl Džamu ir Kašmyro?
A: Pakistanas ginčija Indijos pretenzijas ir kontroliuoja apie 45 % Džamu ir Kašmyro, įskaitant Azad Kašmyrą ir Gilgitą-Baltistaną.
K: Ką Pakistanas siūlo kaip Džamu ir Kašmyro konflikto sprendimą?
A: Pakistanas siūlo Kašmyre surengti referendumą dėl to, ar žmonės nori prisijungti prie Indijos, Pakistano, ar tapti nepriklausomais.
K: Kas dar dalyvauja Džamu ir Kašmyro konflikte, be Indijos ir Pakistano?
A.: Džamu ir Kašmyro konflikte taip pat dalyvauja Kinija.
K: Kurias Džamu ir Kašmyro teritorijas kontroliuoja Indija?
A: Indija kontroliuoja didžiąją dalį Džamu, Kašmyro slėnį, Ladaką ir Siačeno ledyną, kuris sudaro apie 43 % teritorijos.
