Džamu ir Kašmyro konfliktas (hindi: कश्मीर विवाद, urdu: مسئلہ کشمیر) - ginčas dėl Kašmyro teritorijos. Ginčas vyksta tarp Indijos ir Pakistano. Indija pretenduoja į visą regioną, kuris kadaise buvo kunigaikštystės valstybė. Šiuo metu ji kontroliuoja apie 43 % teritorijos, įskaitant didžiąją dalį Džamu, Kašmyro slėnį, Ladaką ir Siačeno ledyną. Indijos pretenzijas ginčija Pakistanas, kuris kontroliuoja apie 45 % Džamu ir Kašmyro, įskaitant Azad Kašmyrą ir šiaurines Gilgito ir Baltistano teritorijas. Pakistanas teigia, kad Kašmyre turėtų būti surengtas referendumas dėl to, ar gyventojai nori prisijungti prie Indijos, Pakistano, ar tapti nepriklausomais.

Priežastys

Pagrindinės konflikto priežastys yra tiek istorinės, tiek politinės ir geografinės:

  • Istorinė ir teisinė pretenzija: pasibaigus Britanijos valdžiai 1947 m., princely states (kunigaikštystės) turėjo pasirinkti, prisijungti prie Indijos arba Pakistano. Kašmyro valdovas Hari Singh nusprendė pradžioje išsaugoti neutralią padėtį, o vėliau pasirašė prisijungimo aktą Indijai, kai kilo sukilimas ir Pakistano pajėgos įsikišo.
  • Religinis ir etninis aspektas: nors daugumoje slėnio gyvena musulmonai, regione yra mišrios bendruomenės (Džamu hindu ir sikh dominavimo zonos; Ladakas – budistinė populiacija), todėl klausimas apie valstybės priklausomybę turi ir identiteto dimensiją.
  • Strateginė reikšmė: Kašmyras turi svarbią geopolitinę padėtį – ribojasi su Kinija, prieigos prie Himalajų ir vandens ištekliai (šeimos upės), todėl kaimyninės valstybės turi didelį strateginį susidomėjimą.

Istorija (santrauka)

Po Britanijos Indijos padalijimo 1947 m. į Indiją ir Pakistaną kilo karštas ginčas dėl Kašmyro. 1947–1948 m. vyko pirmasis Indijos ir Pakistano karas, po kurio Jungtinių Tautų tarpininkavimo dėka 1949 m. buvo nustatyta vadinamoji kontrolės linija, vėliau tapusi Line of Control (LoC). Jungtinės Tautos siūlė referendumo idėją, tačiau jis niekada nebuvo surengtas.

1962 m. Kinija ir Indija kare Kinija užėmė Aksaj Čino (Aksai Chin) teritoriją, kuri yra dalis didesnio Kašmyro regiono ir šiuo metu kontroliuojama Kinijos. 1965 m. įvyko platesnės konfrontacijos tarp Indijos ir Pakistano, o 1971 m. konflikto padariniai susiję su Bangladešo (tuomet Rytų Pakistano) atsiskyrimu. 1972 m. pasirašyta Simlos sutartis, kuria šalių santykiai tam tikra prasme buvo reglamentuoti.

1989–1990 m. Indijos kontroliuojamame Kašmyre prasidėjo ginkluotas sukilimas ir didelis ginkluotųjų grupuočių veikimas, kurias Indija kaltina Pakistano paramą teikiančiomis pajėgomis. 1999 m. kilo Kargilio (Kargil) konfliktas tarp Indijos ir Pakistano. Nuo 2000-ųjų iki dabar konflikte fiksuojamos reguliarios susišaudymų, sprogimų ir teroristinių aktų serijos.

Dabartinė padėtis

Situacija regione išlieka įtempta ir kompleksiška:

  • Teritorinė padėtis: Indija kontroliuoja apie 43 % istorinio Kašmyro, Pakistanas – apie 45 %, o Kinija valdo apie 12 % (įskaitant Aksaj Činą ir kai kurias kitas teritorijas).
  • Administraciniai pokyčiai: 2019 m. rugpjūčio 5 d. Indija panaikino ypatingą Jammu ir Kašmyro regiono autonomiją (Article 370) ir reorganizavo jį į dvi Centrinės valdžios kontroliuojamas teritorijas: Jammu ir Kašmyrą bei Ladaką. Šis žingsnis sukėlė didelį tarptautinį susidomėjimą ir padidino įtampą su Pakistanu.
  • Karinis režimas ir saugumas: Line of Control išlieka militarizuota, nors 2003 m. buvo paskelbta šaudyklų sustabdymo susitarimas palei LoC. Nepaisant to, reguliariai fiksuojami pažeidimai ir atnaujinami susirėmimai. 2021 m. šalys patvirtino 2003 m. paliaubų susitarimą, tačiau įtampa lieka.
  • Indija–Kinija santykiai: Ladako regione per pastaruosius metus kilo naujų susidūrimų su Kinija (pvz., 2020 m. Galvano slėnio susirėmimai), kas dar labiau komplikuoja saugumo situaciją šiauriniuose Kašmyro ruožuose.

Žmonių padėtis ir žmogaus teisės

Konfliktas paveikė civilius gyventojus: yra aukų, vidaus perkeltųjų asmenų, ekonominių nuostolių ir ilgalaikio psichologinio poveikio. Tarptautinės ir nevalstybinės organizacijos dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus – neteisėtus areštus, savavališką sulaikymą, kankinimus ir krašto apgyvendinimo problemas. Abi pusės kaltina viena kitą tarptautinės teisės pažeidimais. Be to, vietos ekonomika (turizmas, žemės ūkis) patiria nuostolių dėl nestabilumo.

Tarptautinė reakcija ir perspektyvos

Tarptautinė bendruomenė ilgą laiką ragino dvi puses siekti taikos dialogu. Pakistanas dažnai siekė tarptautinės tarpininkavimo rolės, o Indija tradiciškai priešinasi trečiųjų šalių mediacijai ir teikia pirmenybę dvišiams pokalbiams. Jungtinės Tautos nuo pat 1948 m. priėmė rezoliucijas, siūlančias sprendimus, įskaitant galimybę surengti referendumo tipo balsavimą, tačiau praktiškas įgyvendinimas neįvyko.

Ateities perspektyvos priklauso nuo kelių veiksnių: politinės valios dialogui, vietinių gyventojų nuostatų, regioninių galybių (Indijos, Pakistano, Kinijos) interesų ir tarptautinių veiksnių. Galimi sprendimo keliai apima dvišalį susitarimą dėl specialaus statuso, laipsnišką demilitarizaciją, platesnes ekonomines ir žmonių mainų iniciatyvas arba tarptautinę mediaciją, jei abi šalys sutiktų.

Santrauka

Džamu ir Kašmyro konfliktas yra istorinis, kompleksinis ir ilgalaikis ginčas, apimantis teritorines pretenzijas, etninius ir religinius aspektus bei strateginį susidomėjimą. Nors per dešimtmečius buvo keli karai, susitarimai ir tarpininkavimo bandymai, nuolatinis taikus sprendimas dar nepasiektas. Konflikto sprendimas reikalauja ne tik geopolitinių sprendimų, bet ir dėmesio vietos gyventojų teisėms bei jų ilgalaikei gerovei.