Gilgitas Baltistanas (anksčiau vadintas Šiaurės sritimis), urdu: گلگت بلتستان – šiauriausia Pakistano autonominė teritorija. Pagal plotą ji didesnė už Siera Leonę, bet mažesnė už Panamą. XIX a. ši teritorija buvo buvusios Kašmyro ir Džamu kunigaikštystės dalis; vėliau kai kurios jos dalys buvo administruojamos britų. Po 1947 m. įvykių ir vietinių sukilimų, tarp jų ir žymiojo Gilgito skautų judėjimo, regionas pateko į sudėtingą politinį ir administracinį statusą. 1970 m. Gilgitas Baltistanas tapo vienu administraciniu vienetu, suformuotu sujungus Gilgito agentūrą, Ladako vazarato Baltistano rajoną ir buvusias Hunzos bei Nagaro valstijas. Regionas tebėra Kašmyro ginčo dalis; Pakistano vyriausybė laiko visą Džamu ir Kašmyro teritoriją „ginčytina teritorija“ ir teigia, kad sprendimas dėl jos statuso turi būti priimtas plebiscitu, kuriame gyventojai nuspręstų, prisijungs teritorija prie Indijos ar susijungs su Pakistanu. Gilgito Baltistano administraciją sudaro gubernatorius ir vyriausiasis ministras, kuriuos remia išrinkta įstatymų leidžiamoji asamblėja. Teritorija užima apie 64 817 km² (28 174 mi²).
Istorija
Teritorija turi ilgą istoriją: nuo senovės prekybos kelių iki vietinių valdijų ir princo valdymo. XIX a. čia stiprino įtaką tiek vietinės dinastijos, tiek britų imperija. 1947 m. Britų Indijos padalijimo metu susidariusioje Džamu ir Kašmyro problematikos aplinkoje Gilgitas Baltistanas tapo strateginiu regionu. 1947–1948 m. vyko kariniai ir politiniai veiksmai: vietinės jėgos, įskaitant Gilgito skautus, prisidėjo prie valdysenos pasikeitimo. 1970 m. Pakistanui administruojant regioną, jis buvo sujungtas į vieną vienetą. Vėliau, 2009 m., Pakistano vyriausybė priėmė Gilgito–Baltistano Įgalinimo ir Savivaldos (Empowerment and Self-Governance) tvarką, kuri suteikė regionui tam tikrą savivaldą ir teisę į vietinę įstatymų leidžiamąją asamblėją, tačiau pilnas konstitucinis statusas iki šiol nėra aiškiai išspręstas ir kelia tarptautinių bei vidaus politinių diskusijų.
Geografija ir gamta
Gilgitas Baltistanas yra kalnuotas regionas, kur susikerta Karakorumo, Himalajų ir Hindu Kušo kalnų grandinės. Čia stūkso vieni aukščiausių Žemės kalnų: K2 (antras pagal aukštį pasaulyje) ir Nanga Parbat yra tarp žymiausių viršukalnių. Regioną raižo didžiulės ledynų sistemos (pvz., Baltoro ledynas), iš kurių daugelis maitina Indų upę ir jos intakus. Klimatas svyruoja nuo alpiniško aukštikalnėse iki šaltų ir sausų dykumų kai kuriose slėniuose.
Administracija ir politika
Gilgitas Baltistane veikia vietinė administracija: yra gubernatorius (federacinės vyriausybės atstovas), vyriausiasis ministras ir įstatymų leidžiamoji asamblėja. Nors regionas turi tam tikrą laipsnį savivaldos, jis nėra pilnai integruotas į Pakistano konstitucinę sistemą, kas ir lemia nuolatinį politinį ginčą tiek tarptautiniu, tiek vietiniu lygiu. Be vidaus politinių reikalų, didelę įtaką turi tarptautiniai projektai — ypač China–Pakistan Economic Corridor (CPEC) — ir kaimynystės santykiai su Kinija bei Afganistanu per Vachano (Wakhan) koridorių.
Gyventojai, kalbos ir kultūra
Regionas yra etniškai ir lingvistine prasme įvairus. Čia gyvena kelios tautinės grupės, kalbančios tokiais vietiniais dialektais ir kalbomis kaip shina, balti, burushaski, wakhi, khowar ir kt.; Urdu naudojama kaip bendrinė kalba. Religinė sudėtis taip pat įvairi: daugumą sudaro musulmonai, tarp jų yra tiek sunitų, tiek įvairių shiitų krypčių (įskaitant ismailitus). Tradicinė kultūra stipriai susijusi su kalnų gyvenimo būdu, rankdarbiais, muzika ir vietine virtuve.
Ekonomika ir infrastruktūra
Pagrindinės gyvybingos ekonominės veiklos sritys yra žemės ūkis (šašlys, javai, vaisiai), gyvulininkystė, vietinis amatininkystė, turizmas (alpinizmas, pėsčiųjų maršrutai) ir hidroenergija. Turizmas ypač svarbus dėl aukštikalnių alpinistinių traukos objektų (K2, Nanga Parbat ir kt.). Svarbiausias transporto koridorius yra Karakorumo greitkelis (Karakoram Highway), jungiantis regioną su Kinija; taip pat veikia keli regioniniai oro uostai (pvz., Gilgit, Skardu), palengvinantys turizmą ir susisiekimą.
Aplinkos problemos ir iššūkiai
Didžiausi iššūkiai apima klimato kaitos poveikį ledynams (dėl to kinta vandens atsargos ir kyla potvynių rizika), ribotą infrastruktūrą atokiose vietovėse, ekologinį slėgį augančio turizmo metu ir poreikį subalansuoti plėtrą su aplinkos apsauga. Hidroenergetikos plėtra ir kasyba taip pat kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio kraštovaizdžiui ir vietos bendruomenėms.
Tarptautinis ir teisinis statusas
Gilgitas Baltistanas tebėra tarptautinės teisės ir politikos centre dėl platesnio Džamu ir Kašmyro ginčo tarp Indijos ir Pakistano. Nors Pakistanas administruoja regioną ir daliai gyventojų suteiktos savivaldos teisės, regiono konstitucinis statusas ir tarptautinis pripažinimas lieka nespręsti klausimai, kurie kartais grąžina diskusijas apie plebiscitą ir teisę į savarankišką sprendimą.
Apibendrinant, Gilgitas Baltistanas yra strategiškai svarbus, gamtiniu požiūriu unikalus ir kultūriškai turtingas regionas, kur susikerta dideli politiniai interesai, didžiulė gamtinė vertė ir augančios vystymosi galimybės.
