Gilgitas-Baltistanas

Istorija

Gilgitas Baltistanas istoriškai priklausė buvusiai Džamu ir Kašmyro kunigaikštystei. Netrukus po Indijos padalijimo 1947 m. Džamu ir Kašmyro maharadža Hari Singhas pasirašė prisijungimo dokumentą ir prisijungė prie Indijos Sąjungos. Taigi visas Kašmyras teisėtai yra neatskiriama Indijos dalis. Šią teritoriją neteisėtai kontroliuoja Pakistanas nuo 1947 m. spalio mėn., kai Pakistano armija surengė genčių invaziją į šią teritoriją.

Baltistanas

Gilgito nacionalistinės partijos Baltistano, Ladako (įskaitant Kargilą) ir Čitralio regionus taip pat laiko Balavaristano dalimi. Tautos nelaiko Gilgito ir Baltistano sričių teisiškai ar konstituciškai Pakistano ar Indijos dalimi. Jie taip pat nelaiko kaimyninių Ladako vazarato regionų teisėta Indijos ar Pakistano dalimi. Jie reikalauja laisvės ne tik Pakistano regionams, bet ir Indijai priklausančioms teritorijoms. Jie taip pat tvirtina, kad pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl Jungtinių Tautų ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo ir plėtros (UNCIP) rezoliucijas (Pakistanas ir Indija) turi išvesti savo okupacines ginkluotąsias pajėgas ir perduoti ginčijamo regiono kontrolę Gilgito Baltistano gyventojams, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, kol bus galutinai išspręstas visas Džamu ir Kašmyro klausimas pagal Jungtinių Tautų remiamą plebiscitą, kuris būtų surengtas tiek Pakistane, tiek Indijos valdomame Kašmyre."

Pusiau autonominis statusas ir dabartinis Gilgitas-Baltistanas

2009 m. rugpjūčio 29 d. Pakistano ministrų kabinetas priėmė 2009 m. Gilgito-Baltistano įgalinimo ir savivaldos įsakymą, kurį vėliau pasirašė šalies prezidentas. Šiuo įsaku buvusių šiaurinių teritorijų, dabar pervadintų Gilgito-Baltistano vardu, gyventojams buvo suteikta savivaldos teisė, be kita ko, įsteigiant renkamą įstatymų leidžiamąją asamblėją. Pakistane, Indijoje ir Gilgito-Baltistane šis žingsnis buvo kritikuojamas ir sulaukė pasipriešinimo.

Gilgito-Baltistano jungtinis judėjimas, atmesdamas naująjį paketą, pareikalavo, kad būtų sudaryta nepriklausoma ir autonominė Gilgito-Baltistano įstatymų leidžiamoji asamblėja, kurioje būtų įsteigta vietos valdžia, kaip numatyta JTKIP rezoliucijose, o Gilgito-Baltistano gyventojai rinktų savo prezidentą ir ministrą pirmininką.

2009 m. rugsėjo pradžioje Pakistanas pasirašė susitarimą su Kinijos Liaudies Respublika dėl milžiniško energetikos projekto Gilgito-Baltistane, pagal kurį numatyta pastatyti 7 000 megavatų galios užtvanką Bunji vietovėje Astorės rajone. Dėl to taip pat protestavo Indija, nors Pakistanas iš karto atmetė Indijos nuogąstavimus ir pareiškė, kad Indijos Vyriausybė neturi locus standi šiuo klausimu.

2009 m. rugsėjo 29 d. Pakistano ministras pirmininkas, kreipdamasis į didžiulį susirinkimą Gilgito-Baltistano mieste, paskelbė apie kelių milijardų rupijų vertės plėtros paketą, skirtą šio regiono gyventojų socialiniam ir ekonominiam pakilimui. Plėtros projektai apims švietimo, sveikatos apsaugos, žemės ūkio, turizmo ir pagrindinių gyvenimo poreikių sritis. Premjeras taip pat sakė:

"Šiandien gausite savo tapatybę. Tai yra jūsų teisė ir reikalavimas, ir šiandien mes jį įgyvendiname." Taip Gilgitas-Baltistanas de facto įgijo provincijos statusą, tačiau konstituciškai netapo Pakistano dalimi. Oficialusis Pakistanas atmetė Gilgito-Baltistano raginimus integruotis į Pakistaną, motyvuodamas tuo, kad tai pakenktų jo tarptautiniams įsipareigojimams dėl Kašmyro ginčo.

1982 m. Pakistano prezidentas generolas Zia ul Haqas paskelbė, kad šiaurinių teritorijų gyventojai yra pakistaniečiai ir neturi nieko bendra su Džamu ir Kašmyro valstybe.

1993 m. Azad Kašmyro Aukščiausiasis Teismas aneksavo Gilgitą-Baltistaną, tačiau Pakistano Aukščiausiasis Teismas atmetė bandymą aneksuoti Gilgitą-Baltistaną po to, kai prieš tai protestavo daugiausia šiitai Gilgito-Baltistano gyventojai, kurie baiminosi sunitų kašmyriečių dominavimo.

Demografija

Pagrindinės kalbos yra balti, šina burušaski, vakhi ir khovar.

Vyriausybė

Gilgito Baltistano vyriausybė, dar vadinama Šiaurės sričių valstijos vyriausybe, yra aukščiausia šios teritorijos ir jos 10 apygardų valdymo institucija. Ją sudaro vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja Gilgito Baltistano gubernatorius, teisminė ir įstatymų leidžiamoji valdžia.

Kaip ir kitose Indijos valstijose, Gilgito Baltistano valstybės vadovas yra gubernatorius. Gubernatorių renka Pakistano prezidentas, gavęs centrinės vyriausybės patarimą. Gubernatoriaus pareigos iš esmės yra ceremoninės. Jis neturi didelių galių. Vyriausybės vadovas yra vyriausiasis ministras, kuriam priklauso didžioji dalis vykdomosios valdžios galių.

Gilgito Baltistano įstatymų leidžiamoji asamblėja yra 33 vietų vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji institucija. Ji sudaryta pagal 2009 m. Gilgito-Baltistano įgaliojimų suteikimo ir savivaldos įsakymą. Šiuo įsaku regionui suteikta savivaldos teisė ir išrinkta įstatymų leidžiamoji asamblėja. Prieš tai regioną tiesiogiai valdė Islamabadas.

Gilgito Baltistano rajonai

• Astorės rajonas - (Diamir skyrius)
• Diamir rajonas - (Diamir Division)
• Ghančės rajonas - (Baltistano skyrius)
• Ghizaro rajonas - (Gilgito skyrius)
• Gilgito rajonas - (Gilgito skyrius)
• Hunzos rajonas - (Gilgito skyrius)
• Nagaro rajonas - (Gilgito skyrius)
• Skardu rajonas - (Baltistano skyrius)
• Šigaro rajonas - (Baltistano skyrius)
• Kharmango rajonas - (Baltistano skyrius)

Geografija ir klimatas

Gilgitas-Baltistanas šiaurės vakaruose ribojasi su Afganistano Vachano koridoriumi, šiaurės rytuose - su Kinijos uigūrų autonominiu Sindziango regionu, pietuose ir pietryčiuose - su ginčijama Džamu ir Kašmyro teritorija, pietuose - su Pakistano kontroliuojama Azad Džamu ir Kašmyro valstija, o vakaruose - su Pakistano Chaiber Pachtunchvos valstija.

Gilgi-Baltistane yra penkios iš "aštuonių tūkstantmečių" ir daugiau nei penkiasdešimt viršūnių, kurių aukštis viršija 7000 metrų. Gilgitas ir Skardu yra du pagrindiniai ekspedicijų į šiuos kalnus centrai. Regione yra keletas aukščiausių pasaulio kalnų grandinių - pagrindinės grandinės yra Karakorumo kalnai ir Vakarų Himalajai. Šiaurėje yra Pamyro kalnai, o vakaruose - Hindukušo kalnai. Tarp aukščiausių kalnų yra K2 (Godvino-Austeno kalnas) ir Nanga Parbatas, pastarasis yra vienas baisiausių kalnų pasaulyje.

Deosai lygumos yra aukščiau medžių linijos ir yra antras pagal aukštį pasaulyje plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 4 115 m (14 500 pėdų) po Kinijos Tibeto regiono. Ši plynaukštė yra į rytus nuo Astorės, į pietus nuo Skardu ir į vakarus nuo Ladako. Teritorija 1993 m. paskelbta nacionaliniu parku. Deosai lyguma užima beveik 5 000 kvadratinių kilometrų plotą. Daugiau nei pusę metų (nuo rugsėjo iki gegužės mėn.) Deozajus yra apsnigtas, o žiemą atkirstas nuo likusios Astorės ir Baltistano dalies. Deosai kaimas yra netoli Chilum chokki ir yra sujungtas su ginčytino Kašmyro regiono Ladako Kargilo rajonu, esančiu Kašmyro ginčytiname regione, visureigiu keliu.

K2, matomas iš "Concordia


Satparos ežeras, Skardu, 2002 m.