Gilgitas-Baltistanas: istorija, geografija ir politinis ginčas
Gilgitas‑Baltistanas: išsamus istorijos, geografijos ir Kašmyro ginčo analizės gidas — regiono kilmė, ribos, politinė įtampa ir ateities perspektyvos.
Gilgitas Baltistanas (anksčiau vadintas Šiaurės sritimis), urdu: گلگت بلتستان – šiauriausia Pakistano autonominė teritorija. Pagal plotą ji didesnė už Siera Leonę, bet mažesnė už Panamą. XIX a. ši teritorija buvo buvusios Kašmyro ir Džamu kunigaikštystės dalis; vėliau kai kurios jos dalys buvo administruojamos britų. Po 1947 m. įvykių ir vietinių sukilimų, tarp jų ir žymiojo Gilgito skautų judėjimo, regionas pateko į sudėtingą politinį ir administracinį statusą. 1970 m. Gilgitas Baltistanas tapo vienu administraciniu vienetu, suformuotu sujungus Gilgito agentūrą, Ladako vazarato Baltistano rajoną ir buvusias Hunzos bei Nagaro valstijas. Regionas tebėra Kašmyro ginčo dalis; Pakistano vyriausybė laiko visą Džamu ir Kašmyro teritoriją „ginčytina teritorija“ ir teigia, kad sprendimas dėl jos statuso turi būti priimtas plebiscitu, kuriame gyventojai nuspręstų, prisijungs teritorija prie Indijos ar susijungs su Pakistanu. Gilgito Baltistano administraciją sudaro gubernatorius ir vyriausiasis ministras, kuriuos remia išrinkta įstatymų leidžiamoji asamblėja. Teritorija užima apie 64 817 km² (28 174 mi²).
Istorija
Teritorija turi ilgą istoriją: nuo senovės prekybos kelių iki vietinių valdijų ir princo valdymo. XIX a. čia stiprino įtaką tiek vietinės dinastijos, tiek britų imperija. 1947 m. Britų Indijos padalijimo metu susidariusioje Džamu ir Kašmyro problematikos aplinkoje Gilgitas Baltistanas tapo strateginiu regionu. 1947–1948 m. vyko kariniai ir politiniai veiksmai: vietinės jėgos, įskaitant Gilgito skautus, prisidėjo prie valdysenos pasikeitimo. 1970 m. Pakistanui administruojant regioną, jis buvo sujungtas į vieną vienetą. Vėliau, 2009 m., Pakistano vyriausybė priėmė Gilgito–Baltistano Įgalinimo ir Savivaldos (Empowerment and Self-Governance) tvarką, kuri suteikė regionui tam tikrą savivaldą ir teisę į vietinę įstatymų leidžiamąją asamblėją, tačiau pilnas konstitucinis statusas iki šiol nėra aiškiai išspręstas ir kelia tarptautinių bei vidaus politinių diskusijų.
Geografija ir gamta
Gilgitas Baltistanas yra kalnuotas regionas, kur susikerta Karakorumo, Himalajų ir Hindu Kušo kalnų grandinės. Čia stūkso vieni aukščiausių Žemės kalnų: K2 (antras pagal aukštį pasaulyje) ir Nanga Parbat yra tarp žymiausių viršukalnių. Regioną raižo didžiulės ledynų sistemos (pvz., Baltoro ledynas), iš kurių daugelis maitina Indų upę ir jos intakus. Klimatas svyruoja nuo alpiniško aukštikalnėse iki šaltų ir sausų dykumų kai kuriose slėniuose.
Administracija ir politika
Gilgitas Baltistane veikia vietinė administracija: yra gubernatorius (federacinės vyriausybės atstovas), vyriausiasis ministras ir įstatymų leidžiamoji asamblėja. Nors regionas turi tam tikrą laipsnį savivaldos, jis nėra pilnai integruotas į Pakistano konstitucinę sistemą, kas ir lemia nuolatinį politinį ginčą tiek tarptautiniu, tiek vietiniu lygiu. Be vidaus politinių reikalų, didelę įtaką turi tarptautiniai projektai — ypač China–Pakistan Economic Corridor (CPEC) — ir kaimynystės santykiai su Kinija bei Afganistanu per Vachano (Wakhan) koridorių.
Gyventojai, kalbos ir kultūra
Regionas yra etniškai ir lingvistine prasme įvairus. Čia gyvena kelios tautinės grupės, kalbančios tokiais vietiniais dialektais ir kalbomis kaip shina, balti, burushaski, wakhi, khowar ir kt.; Urdu naudojama kaip bendrinė kalba. Religinė sudėtis taip pat įvairi: daugumą sudaro musulmonai, tarp jų yra tiek sunitų, tiek įvairių shiitų krypčių (įskaitant ismailitus). Tradicinė kultūra stipriai susijusi su kalnų gyvenimo būdu, rankdarbiais, muzika ir vietine virtuve.
Ekonomika ir infrastruktūra
Pagrindinės gyvybingos ekonominės veiklos sritys yra žemės ūkis (šašlys, javai, vaisiai), gyvulininkystė, vietinis amatininkystė, turizmas (alpinizmas, pėsčiųjų maršrutai) ir hidroenergija. Turizmas ypač svarbus dėl aukštikalnių alpinistinių traukos objektų (K2, Nanga Parbat ir kt.). Svarbiausias transporto koridorius yra Karakorumo greitkelis (Karakoram Highway), jungiantis regioną su Kinija; taip pat veikia keli regioniniai oro uostai (pvz., Gilgit, Skardu), palengvinantys turizmą ir susisiekimą.
Aplinkos problemos ir iššūkiai
Didžiausi iššūkiai apima klimato kaitos poveikį ledynams (dėl to kinta vandens atsargos ir kyla potvynių rizika), ribotą infrastruktūrą atokiose vietovėse, ekologinį slėgį augančio turizmo metu ir poreikį subalansuoti plėtrą su aplinkos apsauga. Hidroenergetikos plėtra ir kasyba taip pat kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio kraštovaizdžiui ir vietos bendruomenėms.
Tarptautinis ir teisinis statusas
Gilgitas Baltistanas tebėra tarptautinės teisės ir politikos centre dėl platesnio Džamu ir Kašmyro ginčo tarp Indijos ir Pakistano. Nors Pakistanas administruoja regioną ir daliai gyventojų suteiktos savivaldos teisės, regiono konstitucinis statusas ir tarptautinis pripažinimas lieka nespręsti klausimai, kurie kartais grąžina diskusijas apie plebiscitą ir teisę į savarankišką sprendimą.
Apibendrinant, Gilgitas Baltistanas yra strategiškai svarbus, gamtiniu požiūriu unikalus ir kultūriškai turtingas regionas, kur susikerta dideli politiniai interesai, didžiulė gamtinė vertė ir augančios vystymosi galimybės.
Istorija
Gilgitas Baltistanas istoriškai priklausė buvusiai Džamu ir Kašmyro kunigaikštystei. Netrukus po Indijos padalijimo 1947 m. Džamu ir Kašmyro maharadža Hari Singhas pasirašė prisijungimo dokumentą ir prisijungė prie Indijos Sąjungos. Taigi visas Kašmyras teisėtai yra neatskiriama Indijos dalis. Šią teritoriją neteisėtai kontroliuoja Pakistanas nuo 1947 m. spalio mėn., kai Pakistano armija surengė genčių invaziją į šią teritoriją.
Baltistanas
Gilgito nacionalistinės partijos Baltistano, Ladako (įskaitant Kargilą) ir Čitralio regionus taip pat laiko Balavaristano dalimi. Tautos nelaiko Gilgito ir Baltistano sričių teisiškai ar konstituciškai Pakistano ar Indijos dalimi. Jie taip pat nelaiko kaimyninių Ladako vazarato regionų teisėta Indijos ar Pakistano dalimi. Jie reikalauja laisvės ne tik Pakistano regionams, bet ir Indijai priklausančioms teritorijoms. Jie taip pat tvirtina, kad pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl Jungtinių Tautų ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo ir plėtros (UNCIP) rezoliucijas (Pakistanas ir Indija) turi išvesti savo okupacines ginkluotąsias pajėgas ir perduoti ginčijamo regiono kontrolę Gilgito Baltistano gyventojams, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, kol bus galutinai išspręstas visas Džamu ir Kašmyro klausimas pagal Jungtinių Tautų remiamą plebiscitą, kuris būtų surengtas tiek Pakistane, tiek Indijos valdomame Kašmyre."
Pusiau autonominis statusas ir dabartinis Gilgitas-Baltistanas
2009 m. rugpjūčio 29 d. Pakistano ministrų kabinetas priėmė 2009 m. Gilgito-Baltistano įgalinimo ir savivaldos įsakymą, kurį vėliau pasirašė šalies prezidentas. Šiuo įsaku buvusių šiaurinių teritorijų, dabar pervadintų Gilgito-Baltistano vardu, gyventojams buvo suteikta savivaldos teisė, be kita ko, įsteigiant renkamą įstatymų leidžiamąją asamblėją. Pakistane, Indijoje ir Gilgito-Baltistane šis žingsnis buvo kritikuojamas ir sulaukė pasipriešinimo.
Gilgito-Baltistano jungtinis judėjimas, atmesdamas naująjį paketą, pareikalavo, kad būtų sudaryta nepriklausoma ir autonominė Gilgito-Baltistano įstatymų leidžiamoji asamblėja, kurioje būtų įsteigta vietos valdžia, kaip numatyta JTKIP rezoliucijose, o Gilgito-Baltistano gyventojai rinktų savo prezidentą ir ministrą pirmininką.
2009 m. rugsėjo pradžioje Pakistanas pasirašė susitarimą su Kinijos Liaudies Respublika dėl milžiniško energetikos projekto Gilgito-Baltistane, pagal kurį numatyta pastatyti 7 000 megavatų galios užtvanką Bunji vietovėje Astorės rajone. Dėl to taip pat protestavo Indija, nors Pakistanas iš karto atmetė Indijos nuogąstavimus ir pareiškė, kad Indijos Vyriausybė neturi locus standi šiuo klausimu.
2009 m. rugsėjo 29 d. Pakistano ministras pirmininkas, kreipdamasis į didžiulį susirinkimą Gilgito-Baltistano mieste, paskelbė apie kelių milijardų rupijų vertės plėtros paketą, skirtą šio regiono gyventojų socialiniam ir ekonominiam pakilimui. Plėtros projektai apims švietimo, sveikatos apsaugos, žemės ūkio, turizmo ir pagrindinių gyvenimo poreikių sritis. Premjeras taip pat sakė:
"Šiandien gausite savo tapatybę. Tai yra jūsų teisė ir reikalavimas, ir šiandien mes jį įgyvendiname." Taip Gilgitas-Baltistanas de facto įgijo provincijos statusą, tačiau konstituciškai netapo Pakistano dalimi. Oficialusis Pakistanas atmetė Gilgito-Baltistano raginimus integruotis į Pakistaną, motyvuodamas tuo, kad tai pakenktų jo tarptautiniams įsipareigojimams dėl Kašmyro ginčo.
1982 m. Pakistano prezidentas generolas Zia ul Haqas paskelbė, kad šiaurinių teritorijų gyventojai yra pakistaniečiai ir neturi nieko bendra su Džamu ir Kašmyro valstybe.
1993 m. Azad Kašmyro Aukščiausiasis Teismas aneksavo Gilgitą-Baltistaną, tačiau Pakistano Aukščiausiasis Teismas atmetė bandymą aneksuoti Gilgitą-Baltistaną po to, kai prieš tai protestavo daugiausia šiitai Gilgito-Baltistano gyventojai, kurie baiminosi sunitų kašmyriečių dominavimo.
Demografija
Pagrindinės kalbos yra balti, šina burušaski, vakhi ir khovar.
Vyriausybė
Gilgito Baltistano vyriausybė, dar vadinama Šiaurės sričių valstijos vyriausybe, yra aukščiausia šios teritorijos ir jos 10 apygardų valdymo institucija. Ją sudaro vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja Gilgito Baltistano gubernatorius, teisminė ir įstatymų leidžiamoji valdžia.
Kaip ir kitose Indijos valstijose, Gilgito Baltistano valstybės vadovas yra gubernatorius. Gubernatorių renka Pakistano prezidentas, gavęs centrinės vyriausybės patarimą. Gubernatoriaus pareigos iš esmės yra ceremoninės. Jis neturi didelių galių. Vyriausybės vadovas yra vyriausiasis ministras, kuriam priklauso didžioji dalis vykdomosios valdžios galių.
Gilgito Baltistano įstatymų leidžiamoji asamblėja yra 33 vietų vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji institucija. Ji sudaryta pagal 2009 m. Gilgito-Baltistano įgaliojimų suteikimo ir savivaldos įsakymą. Šiuo įsaku regionui suteikta savivaldos teisė ir išrinkta įstatymų leidžiamoji asamblėja. Prieš tai regioną tiesiogiai valdė Islamabadas.
Gilgito Baltistano rajonai
- Astorės rajonas - (Diamir skyrius)
- Diamir rajonas - (Diamir Division)
- Ghančės rajonas - (Baltistano skyrius)
- Ghizaro rajonas - (Gilgito skyrius)
- Gilgito rajonas - (Gilgito skyrius)
- Hunzos rajonas - (Gilgito skyrius)
- Nagaro rajonas - (Gilgito skyrius)
- Skardu rajonas - (Baltistano skyrius)
- Šigaro rajonas - (Baltistano skyrius)
- Kharmango rajonas - (Baltistano skyrius)
Geografija ir klimatas
Gilgitas-Baltistanas šiaurės vakaruose ribojasi su Afganistano Vachano koridoriumi, šiaurės rytuose - su Kinijos uigūrų autonominiu Sindziango regionu, pietuose ir pietryčiuose - su ginčijama Džamu ir Kašmyro teritorija, pietuose - su Pakistano kontroliuojama Azad Džamu ir Kašmyro valstija, o vakaruose - su Pakistano Chaiber Pachtunchvos valstija.
Gilgi-Baltistane yra penkios iš "aštuonių tūkstantmečių" ir daugiau nei penkiasdešimt viršūnių, kurių aukštis viršija 7000 metrų. Gilgitas ir Skardu yra du pagrindiniai ekspedicijų į šiuos kalnus centrai. Regione yra keletas aukščiausių pasaulio kalnų grandinių - pagrindinės grandinės yra Karakorumo kalnai ir Vakarų Himalajai. Šiaurėje yra Pamyro kalnai, o vakaruose - Hindukušo kalnai. Tarp aukščiausių kalnų yra K2 (Godvino-Austeno kalnas) ir Nanga Parbatas, pastarasis yra vienas baisiausių kalnų pasaulyje.
Deosai lygumos yra aukščiau medžių linijos ir yra antras pagal aukštį pasaulyje plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 4 115 m (14 500 pėdų) po Kinijos Tibeto regiono. Ši plynaukštė yra į rytus nuo Astorės, į pietus nuo Skardu ir į vakarus nuo Ladako. Teritorija 1993 m. paskelbta nacionaliniu parku. Deosai lyguma užima beveik 5 000 kvadratinių kilometrų plotą. Daugiau nei pusę metų (nuo rugsėjo iki gegužės mėn.) Deozajus yra apsnigtas, o žiemą atkirstas nuo likusios Astorės ir Baltistano dalies. Deosai kaimas yra netoli Chilum chokki ir yra sujungtas su ginčytino Kašmyro regiono Ladako Kargilo rajonu, esančiu Kašmyro ginčytiname regione, visureigiu keliu.
K2, matomas iš "Concordia
Satparos ežeras, Skardu, 2002 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Gilgitas Baltistanas?
A.: Gilgitas Baltistanas yra autonominė Pakistano teritorija, anksčiau vadinta Šiaurės sritimis.
K: Kokio dydžio yra Gilgito Baltistanas, palyginti su kitomis šalimis?
A: Gilgito Baltistanas yra didesnis už Siera Leonę, bet mažesnis už Panamą.
K: Kaip jis tapo Pakistano dalimi?
A: XIX a. jis buvo buvusios Kašmyro ir Džamu kunigaikštystės dalis, vėliau buvo išnuomotas britams ir galiausiai išlaisvintas po suplanuoto išsivadavimo judėjimo, kuriam vadovavo Gilgito skautai.
K: Kokios yra tarptautinės sienos?
A: Pietuose ribojasi su Azad Džamu ir Kašmyru, pietryčiuose - su Indijos administruojamu Kašmyru, vakaruose - su Pakistano KPK provincija, o šiaurėje ribojasi su Afganistanu, nors Tadžikistaną skiria keturiolika kilometrų per Vachano koridorių, šiaurės rytuose - su Kinijos Liaudies Respublika.
K.: Kada ji buvo suformuota į vieną administracinį vienetą?
A: Gilgitas Baltistanas į vieną administracinį vienetą buvo suformuotas 1970 m.
K.: Kokios teritorijos buvo sujungtos į vieną, kad būtų suformuotas šis darinys? A.: Sudarant šį administracinį vienetą buvo sujungtos šios teritorijos: Gilgito agentūra, Ladako vazarato Baltistano rajonas ir Hunzos bei Nagaro valstijos.
Klausimas: Ar yra kokių nors ginčų dėl jos statuso? Atsakymas: Taip, dėl jo statuso kyla ginčų, nes jis tebėra Indijos ir Pakistano ginčo dėl Kašmyro dalis.
Ieškoti