Nacionaliniai parkai: apibrėžimas, istorija ir didžiausi pasaulio pavyzdžiai

Nacionaliniai parkai: apibrėžimas, istorija ir įspūdingiausi pasaulio pavyzdžiai — nuo Yellowstone iki Šiaurės rytų Grenlandijos. Gidas apie gamtos apsaugą ir biologinę įvairovę.

Autorius: Leandro Alegsa

Nacionalinis parkas – tai šalies vyriausybės oficialiai pripažintas parkas, kuriame saugomos gamtinės vertybės, kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Nacionaliniai parkai dažnai steigiami siekiant apsaugoti juose gyvenančius gyvūnus, augalus, geologinius darininius arba pačią žemę nuo intensyvios žmogaus veiklos. Pasaulyje yra daug nacionalinių parkų, kurie skiriasi dydžiu, paskirtimi ir valdymo tvarka.

Apibrėžimas ir tarptautiniai standartai

Tarptautinė organizacija – Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) ir jos Pasaulinė saugomų teritorijų komisija apibrėžė nacionalinius parkus kaip II kategorijos saugomų teritorijų tipą. Pagal šį apibrėžimą nacionaliniai parkai turi būti valdomi taip, kad būtų išsaugota natūrali aplinka, palaikomas ekosistemų stabilumas ir leista mokslinė, švietimo bei ribota rekreacinė veikla, kuri netrikdytų apsaugos tikslų.

Istorija

Pirmasis modernus nacionalinis parkas laikomas 1872 m. įkurtu Jungtinių Valstijų Yellowstone'o nacionaliniu parku. Nuo to laiko idėja apsaugoti didesnes teritorijas plito po visą pasaulį: XIX–XX a. valstybės pradėjo steigti parkus siekdamos išsaugoti retas rūšis, ekosistemas ir gamtinius kraštovaizdžius. Nacionalinių parkų tinklas nuolat plečiasi, o jų valdymo praktikos vystėsi – nuo griežtos apsaugos iki įtraukiančių modelių, kai į sprendimų priėmimą įtraukiamos vietinės bendruomenės ir vietos gyventojai.

Paskirtys ir nauda

  • Biodiversiteto išsaugojimas: apsauga nuo išnykimo, buveinių saugojimas.
  • Ekosistemų paslaugos: vandens reguliacija, dirvožemio apsauga, klimato reguliavimas ir pan.
  • Mokslas ir švietimas: laukai tyrimai, gamtos pažinimas, ekologinis švietimas mokyklose ir visuomenei.
  • Turizmas ir ekonomika: ekoturizmas generuoja pajamas vietinėms bendruomenėms ir valstybei, skatina darbo vietų kūrimą.
  • Kultūrinė reikšmė: daugelis parkų saugo archeologines ir kultūrines vietas bei tradicines gyvenimo formas.

Valdymas ir teisėtvarka

Nacionalinius parkus paprastai valdo specialios valstybinės institucijos arba agentūros, kurios prižiūri apsaugos režimą, leidžia mokslines išvykas, reguliuoja turizmą ir vykdo kontrolę prieš neteisėtą veiklą (pvz., brakonieriavimą, neteisėtą kirtimą). Valdymo modeliai gali skirtis: kai kuriose šalyse parkai valdomi centrinės valdžios, kitur – regioninių institucijų ar bendradarbiaujant su vietinėmis bendruomenėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Iššūkiai ir grėsmės

  • Klimato kaita: keičia ekosistemas, migracijos maršrutus ir rūšių pasiskirstymą.
  • Invazinės rūšys: gali sunaikinti vietinę florą ir fauną.
  • Per didelis turizmas: pėsčiųjų takų ir infrastruktūros spaudimas, šiukšlinimas, triukšmas.
  • Ekonominis spaudimas: žemės naudojimo interesai, žemės ūkis, kasyba ar infrastruktūros projektai šalia saugomų teritorijų.
  • Socialiniai klausimai: konfliktai su vietinėmis bendruomenėmis, jų teisės į tradicines teritorijas ir išteklius.

Didžiausi ir žymiausi pasaulio nacionaliniai parkai

Pagal IUCN apibrėžimą, didžiausias nacionalinis parkas pasaulyje yra Šiaurės rytų Grenlandijos nacionalinis parkas, įsteigtas 1974 m. Jis užima milžinišką teritoriją poliarinėje zonoje ir saugo unikalius arktinius ekosistemų kompleksus. Kiti gerai žinomi ir dideli parkai yra, pavyzdžiui, Serengečio nacionalinis parkas, Krugerio nacionalinis parkas, Banfo nacionalinis parkas (Kanada), Kakadu nacionalinis parkas (Australija) ir, žinoma, istorinis Yellowstone'o nacionalinis parkas.

Statistika ir tendencijos

IUCN duomenimis, pasaulyje yra apie 7000 nacionalinių parkų (2010 m. duomenys). Nuo tada saugomų teritorijų skaičius ir bendras jų plotas daugelyje pasaulio regionų didėjo dėl augančio supratimo apie gamtos apsaugos svarbą. Tačiau vien tik teritorijų paskelbimas neužtikrina efektyvios apsaugos – būtini tinkami valdymo planai, finansavimas ir bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis bei mokslininkais.

Išvados

Nacionaliniai parkai yra esminė pasaulinės gamtos apsaugos dalis: jie saugo biologinę įvairovę, teikia ekosistemų paslaugas, sudaro prielaidas moksliniams tyrimams ir skatina tvarų turizmą. Siekiant užtikrinti jų ilgalaikę sėkmę, reikia suderinti apsaugos tikslus su socialiniais ir ekonominiais interesais bei reaguoti į besikeičiančias grėsmes, tokias kaip klimato kaita ir invazinės rūšys.

Nacionalinis parkas "Šventieji kalnai", Donecko sritis, UkrainaZoom
Nacionalinis parkas "Šventieji kalnai", Donecko sritis, Ukraina

Banfo nacionalinis parkas, Alberta, KanadaZoom
Banfo nacionalinis parkas, Alberta, Kanada

Los Cardones nacionalinis parkas, ArgentinaZoom
Los Cardones nacionalinis parkas, Argentina

Apibrėžtys

1969 m. IUCN (Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga) paskelbė, kad nacionalinis parkas yra santykinai didelė teritorija, kurioje:

  • su viena ar keliomis ekosistemomis, kurias žmonės nedaug pakeitė. Joje turėtų būti augalų ir gyvūnų rūšių, geologinių vietovių ir buveinių. Jos turėtų būti ypatingos mokslinės, edukacinės ir rekreacinės svarbos arba jose turėtų būti nuostabaus grožio gamtinis kraštovaizdis.
  • šalis ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią išnaudojimui ar okupacijai toje teritorijoje arba ją panaikintų. Jos turi užtikrinti pagarbą jos ekologinėms, geomorfologinėms ar estetinėms savybėms.
  • lankytojams leidžiama įeiti specialiomis sąlygomis įkvėpimo, švietimo, kultūros ir poilsio tikslais.
  • ne mažesnis kaip 1000 hektarų plotas zonose, kuriose saugoma gamta.
  • įstatyminė teisinė apsauga
  • biudžetą ir personalą, kad būtų užtikrinta pakankamai veiksminga apsauga.
  • nenaudoti gamtos išteklių (įskaitant užtvankų kūrimą), išskyrus tokią veiklą, kaip sportas, žvejyba, valdymo poreikis, įrenginiai ir pan.

Nors paprastai laikoma, kad nacionalinius parkus administruoja nacionalinės vyriausybės (iš čia ir pavadinimas), Australijoje nacionalinius parkus administruoja valstijų vyriausybės ir jie atsirado dar prieš Australijos federaciją.

Kaviro nacionalinio parko (Iranas) "Landsat 7" nuotrauka.Zoom
Kaviro nacionalinio parko (Iranas) "Landsat 7" nuotrauka.

Teidės nacionalinis parkas, IspanijaZoom
Teidės nacionalinis parkas, Ispanija

Pavyzdžiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nacionalinis parkas?


A: Nacionalinis parkas - tai vyriausybės pripažinta ir saugoma žemės teritorija, kad būtų išsaugota joje esanti žemė ar gyvūnai.

K: Koks yra pirmasis nacionalinis parkas pasaulyje ir kada jis buvo įkurtas?


A: Pirmasis nacionalinis parkas pasaulyje yra 1872 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Yellowstone'o nacionalinis parkas.

K: Kas pasiūlė idėją saugoti teritorijas nuo žmonių plėtros?


A.: Amerikiečių dailininkas Džordžas Katlinas (George Catlin) 1830 m. pasiūlė idėją saugoti teritorijas nuo žmogaus plėtros.

K: Kas yra Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN)?


A: Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) yra tarptautinė organizacija, kuri apibrėžia ir klasifikuoja saugomas teritorijas, įskaitant nacionalinius parkus.

K: Kaip IUCN apibrėžia nacionalinius parkus?


A: IUCN apibrėžia nacionalinius parkus kaip II kategorijos saugomas teritorijas.

K: Koks yra didžiausias nacionalinis parkas pasaulyje, atitinkantis IUCN apibrėžimą?


A: 1974 m. įkurtas Šiaurės rytų Grenlandijos nacionalinis parkas yra didžiausias nacionalinis parkas pasaulyje, atitinkantis IUCN apibrėžimą.

K: Kiek nacionalinių parkų pasaulyje yra pagal IUCN apibrėžimą?


A: IUCN duomenimis, 2010 m. pasaulyje yra apie 7000 nacionalinių parkų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3