Gyventojai ir paplitimas: Apie 102 000 gyventojų Džamu ir Kašmyre (1997 m.). Šis skaičius apima apie 29 800–33 300 shamų (Voegelin ir Voegelin 1977:328). Bendra kalbėtojų populiacija visose šalyse įvertinta apie 114 000 žmonių. Ladakų kalba vartojama daugiausia Ladako regione (daug kaimų ir kaimelių), taip pat tam tikrose pasienio zonose Indijoje ir kaimyninėse šalyse, įskaitant Kiniją.
Pavadinimai ir teritorijos
Alternatyvūs pavadinimai: Ladaphi, Ladhakhi, Ladak, Ladwags. Kalba gyvena daugiausia Ladako rajone, apima apie 250 kaimų ir kaimelių. Rašytinėje ir mokslinėje literatūroje vartojami įvairūs transkripcijos variantai.
Tarmės ir tarminis suprantamumas
Pagrindinės tarmės: Leh (centrinė ladakų tarmė), Shamma (dažnai vadinama Sham, Shamskat arba Žemutinė ladakų) ir Nubra (Nubros tarmė). Kiti vietiniai variantai apima purikų ir kitus gretimus dialektus. Leksikos panašumas su kitomis artimomis kalbomis: 71–83 % su purikų, 53–60 % su tibetiečių (plačiau suprantama kaip standartine tibetiečių kalba), o tarp penkių pagrindinių ladakų tarmių – 84–94 %.
Tarp kalbų suprantamumo nurodoma, kad lehų (Leh) tarmė vartojama kaip bendrinė kalba: Leho kalbėtojai, atlikę įrašyto teksto testus, daugiau kaip 90 % supranta zangskari ir čangthang tarmes. Tačiau nėra pilnų duomenų, ar visų tarmių kalbėtojai gerai supranta Leho tarmę.
Klasifikacija
Kalba priskiriama kinotibetiečių (Sino-Tibetan) šeimai, Tibeto-Burman šakai, himalajų grupės ribose — tibetiečių (Tibetic) pogrupyje, priklausanti vakarinių tibetiečių dialektams (vadinama ladakų grupe). Tai artima kitoms vakarinėms tibetiečių kalboms, tokioms kaip balti (Balti).
Kalbos vartojimas ir raštingumas
Kalbama visų amžiaus grupių tarpe. Miestuose daug kalbėtojų yra dvikalbiai arba daugiakalbiai ir dažnai vartoja urdu arba anglų kalbą (ypač jaunimas ir miestų gyventojai). Kaimo bendruomenėse ladakų kalba išlieka vyraujanti ir dažnai – pirmoji (kartais vienintelė) kalba.
Raštingumo lygis antrąja kalba (1991 m.): vyrai apie 36 %, moterys apie 12 % — daugiausia antrinėse kalbose: urdu, tibetiečių arba anglų kalbose.
Rašyba ir kalbos raida
Rašytinė ladakų kalba paprastai naudoja tibetietišką rašmenų sistemą (tibeto raštą), tačiau rašytinė norma dažnai skiriasi nuo šnekamosios kalbos struktūros ir leksikos. Standartine šnekamąja ladakų kalba yra pripažinta Leho tarmė: Leho tarmė naudojama radijo laidose iš Leho ir dažnai veikia kaip tarpinė bendravimo priemonė tarp skirtingų Ladako dialektų, įskaitant čangthangų ir zangskarų tarmes (Paldan 2002).
Gramatinės savybės
Trumpas gramatikos apibūdinimas:
- Sakinio tvarka: SOV (subjektas – objektas – veiksmažodis).
- Atrama: postpozicijos (vietoj prepozicijų).
- Modifikatoriai: genityvinės frazės dažnai prieš daiktavardį; determinatoriai, būdvardžiai ir skaitvardžiai gali būti išreikšti po daiktavardžio arba per galūnes, priklausomai nuo tarmės ir konstrukcijos.
- Morfologija: daugiausia priesaginė; galimi ergatyviniai bruožai (ergatyvi sandara tam tikrose laiko-aspektinėse konstrukcijose), kauzatyvinės formos ir komparatyviniai konstruktai.
- Fonotaktika: maksimalūs priebalsių/vogalų grupavimo modeliai nurodomi kaip CCVCC arba CCCVV (tas pats gali skirtis tarp tarminių realijų).
- Kitų bruožų paminėjimas: kai kurios konstrukcijos ir morfeminės priemonės gali skirtis tarp rašytinės ir šnekamosios formos; kalba turi netarminius (non-dialectal) elementus, susijusius su registromis ir stiliumi.
Geografija, gyvenimo būdas ir religija
Kalba vartojama kalnų slėniuose nuo maždaug 2400 iki 5000 metrų aukščio. Gyvenimo būdas apima:
- žemdirbystę: pagrindinės kultūros – kviečiai, miežiai;
- ganyklų ūkį: jakai, ožkos, avys (pvz., kašmyro vilnos gamyba);
- amatus ir namudinę pramonę: audimas, papuošalų ir religinių dirbinių gamyba;
- turizmas ir su juo susijusios paslaugos – svarbi pajamų dalis kai kuriuose regionuose.
Religijų įvairovė: dauguma gyventojų yra budistai; yra taip pat musulmonų bei smulkesni krikščionių bendruomenių ir kitų konfesijų atstovų.
Pastabos
Leh tarmė atlieka svarbų tarminį vaidmenį kaip bendrinė kalba tarp Ladako dialektų. Rašytinė kalba ir vietiniai variantai vystosi skirtingai, o socialiniai pokyčiai (mobilumas, švietimas, masinė žiniasklaida) daro įtaką vartojimui ir kalbos išsaugojimui. Dėl ribotų duomenų kai kurių tarminių santykių bei suprantamumo intervalai gali būti apytiksliai ir priklauso nuo tyrimų metodologijos.