Rusijos istorija

Graikija ir Roma (iki 3 a.)

VIII a. pr. m. e. graikų pirkliai persikėlė į Tanajų ir Fanagoriją. Bosporo karalystė (graikų karalystė) tapo Romos imperijos dalimi. II mūsų eros amžiuje prie Juodosios jūros atsikraustė germanų gotai. III ir IV mūsų eros amžiuje pietų Rusioje gyvavo gotų oiumas, kol jį užkariavo hunai.

Hunų ir tiurkų kolonizacija (3 a. - 10 a.)

III-VI mūsų eros amžiuje į Bosforo karalystę taip pat įsiveržė Rytų klajokliai, pavyzdžiui, hunai ir turkų avarai.

Iki VIII a. žemutinės Volgos baseino stepes tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų užkariavo tiurkų tauta - chazarai. Jie garsėjo savo įstatymais, tolerancija ir kosmopolitizmu. Chazarai prekiavo su Baltijos šalimis ir musulmonų Abasidų imperija, kurios centras buvo Bagdade. Jie buvo svarbūs Bizantijos imperijos sąjungininkai ir padėjo laimėti karus prieš arabų kalifatus. VIII a. chazarai tapo žydais.

tiurkų chazarų imperija Rusijoje. Chazarai atvyko iš Rytų, iš Vidurinės Azijos ir Mongolijos.

Rytų slavai (7 a. - 13 a.)

Vieni iš šiuolaikinių rusų protėvių buvo slavų gentys. Jie kilę iš Pripetės pelkių miškų. Ankstyvieji rytų slavai palaipsniui apgyvendino Vakarų Rusią, judėdami nuo Kijevo link dabartinės Suzdalės ir Muromo, o vėliau nuo Polocko link Novgorodo ir Rostovo.

Nuo VII a. rytų slavai sudarė Vakarų Rusijos gyventojų daugumą. Jie lėtai ir taikiai maišėsi su vietinėmis finougrų gentimis, tokiomis kaip meriai, muromiai ir mešcherai.

Šiuo laikotarpiu taip pat paplito IX a. šiuolaikinėje Bulgarijoje išrasta kirilica.

Kijevo Rusia (882-1283 m.)

Vikingai arba varangai piratavo ir prekiavo visoje Šiaurės Europoje. IX a. viduryje jie užkariavo rytinę Baltijos jūros dalį iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Apie 860 m. Novgorodo valdovu tapo varangietis Riurikas, o paskui jie persikėlė į pietus ir užkariavo Kijevą, kuris anksčiau priklausė tiurkų chazarams. Ruriko sūnus Igoris ir Igorio sūnus Sviatoslavas užkariavo rytų slavų gentis, sunaikino chazarų kaganatą ir kariavo su Bizantija bei Persija.

Taip IX a. Dniepro upės slėnyje gimė Rusia. Kijevo Rusia kontroliavo prekybą kailiais, vašku ir vergais tarp Skandinavijos ir Bizantijos imperijos palei Volchovo ir Dniepro upes.

Apie XI a. šiauriečių valdančioji klasė susimaišė su rytų slavais. Bandydami apiplėšti Konstantinopolį, slavai perėmė graikų krikščionių įtaką. Viename tokiame žygyje pergalę iškovojo SviatoslavasI; jis taip pat nugalėjo chazarus prie Volgos. Bizantijos imperija nyko, bet darė Rusijai kultūrinę įtaką.

Pavyzdžiui, per Bizantiją Kijevo Rusia įvedė slaviškąjį Rytų ortodoksų krikščionybės variantą. 988 m. jie tapo krikščionimis.

Tada Jaroslavas Išmintingasis parašė keletą įstatymų.

XI a. Jaroslavas Išmintingasis padėjo pagerinti ekonomiką ir literatūrą. Rusų kalbai graikų ir lotynų kalbos darė ne tokią didelę įtaką. Vietoj jos liturgijoje tiesiogiai buvo vartojama bažnytinė slavų kalba.

XI a. pabaigoje pietų stepėse vietoj ankstesnių pečenegų atsirado klajoklių tiurkų tauta - kipčiakai (arba kumanai). Jie įkūrė klajoklių valstybę prie Juodosios jūros (Desht-e-Kipchak). Kipčiakai ir kijeviečiai kovojo.

Gentys Rusijoje atvykus varangams ir prieš slavų kolonizaciją


Kijevo Rusia po 1097 m. Liubečo susirinkimo

Mongolų kolonizacija (13 a. - 15 a.)

XIII a. rusus užkariavo mongolų Aukso Orda. Kijevas buvo sugriautas. Haličo-Voluinė ilgainiui buvo įtraukta į Lenkijos-Lietuvos sandraugą, o mongolų dominuojama Vladimiro-Suzdalės sritis ir nepriklausoma Novgorodo respublika tapo šiuolaikinės Rusijos pagrindu.

1223 m. susiskaldę pietų kunigaikščiai prie Kalkos upės susidūrė su mongolų plėšikų būriu ir patyrė skaudų pralaimėjimą. 1237-1238 m. mongolai sudegino Vladimiro miestą (1238 m. vasario 4 d.) ir kitus didžiuosius šiaurės rytų Rusijos miestus, nugalėjo rusus prie Sičio upės, o tada patraukė į vakarus užkariauti Lenkijos ir Vengrijos. Iki to laiko jie buvo užkariavę didžiąją dalį Rusijos.

Mongolai sugriovė miestus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Kijevas ir Vladimiras, taip ir neatsigavo. Nauji miestai Maskva, Tverė ir Nižnij Novgorodas ėmė varžytis dėl hegemonijos mongolų valdomoje Rusijoje. XIV a. susikūrė Aukso Orda. Mongolų dominavimas Rusioje, kartu su duoklės reikalavimais iš rusų kunigaikščių, tęsėsi maždaug iki 1480 m.

Rusų ir totorių santykiai

X a., žlugus tiurkų chazarams, Volgą užkariavo Volgos Bulgarija, Didžiosios Bulgarijos dalis. X a. turkai priėmė islamą ir prekiavo su Artimaisiais Rytais bei Vidurine Azija. ^[]Po mongolų įsiveržimų 1230 m. Volgos Bulgariją aneksavo Aukso Orda. Jos gyventojai virto šiuolaikiniais čuvašais ir Kazanės totoriais.

Mongolai valdė Rusiją ir Volgos Bulgariją iš savo vakarinės sostinės Sarajų, vieno didžiausių viduramžių pasaulio miestų. Rusų kunigaikščiai turėjo mokėti duoklę Aukso ordos mongolams, paprastai vadinamiems totoriais. Rusų stačiatikių bažnyčia netgi išgyveno atgimimą, kai ją valdė Radonežo metropolitai Aleksijus ir Sergijus.

Mongolai padarė įtaką rusų karinei taktikai ir transportui. Per mongolų okupaciją Rusija sukūrė pašto kelių tinklą, gyventojų surašymą, mokesčių sistemą ir karinę organizaciją.

Maskvos Didžioji Kunigaikštystė (1283-1547 m.)

Daniilas Aleksandrovičius įkūrė Maskvą (Maskva). Iš pradžių jie buvo mongolų ir totorių vasalai.

Mongolų valdovai suteikė jiems Maskvos didžiojo kunigaikščio titulą ir liepė rinkti duoklę iš Rusijos kunigaikštysčių. Maskva tapo Rusijos stačiatikių bažnyčios centru.

Ivanas III Didysis

XV amžiuje Maskvos kunigaikščiai toliau stengėsi konsoliduoti Rusijos žemes, kad padidintų savo gyventojų skaičių ir turtus. Sėkmingiausias iš jų buvo Ivanas III, padėjęs pagrindus rusų tautai. Ivanas varžėsi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste dėl Dniepro ir Okos upių aukštupio baseinų kontrolės.

Ivanas III sugebėjo aneksuoti Novgorodą ir Tverę. Dėl to Maskvos Didžioji Kunigaikštystė patrigubėjo.

Tada Ivanas nuvertė valdančiuosius totorius ir Aukso Ordą, dabar susiskaldžiusią į keletą chanatų ir ordų. Ivanas norėjo apsaugoti pietines sienas nuo Krymo totorių ir kitų turkų-mongolų kariuomenių. Jis pastatė Didįjį Abato diržą, mainais už karinę tarnybą dalijo žemę didikams. Taip išplėtė kariuomenę.

Galiausiai Ivanas IV tapo pirmuoju Rusijos valdovu, pasivadinusiu caru.

Ivanas III patrigubino savo valstybės teritoriją, nutraukė Aukso ordos viešpatavimą Rusioje, atgaivino Maskvos Kremlių. Tačiau jis taip pat buvo nusistatęs prieš katalikybę ir izoliavo Rusiją nuo Vakarų civilizacijos.

Timuridų imperija (14 a.)

XIV a. Timūras užkariavo dalį Pietų Rusijos ir kurį laiką buvo užėmęs Maskvą.

Batu chano įvykdytas Suzdalės apiplėšimas 1238 m. vasarį: miniatiūra iš XVI a. kronikos

Rusijos carai (1547-1721)

Ivanas IV Baisusis

"Ivanas Baisusis" padidino caro galias. Jis atsikratė daugelio žmonių, kurie jam nepatiko dėl menkiausių smulkmenų. Tačiau jis padėjo vystyti Rusiją, pritaikė naujus įstatymus ir sumažino bažnyčios įtaką.

Ivanas aneksavo Kazanės, Astrachanės ir Sibiro chanatus. Dabar Rusijoje gyveno musulmonai totoriai ir ji tapo daugiataute ir daugiakonfesine valstybe. Stroganovai taip pat kontroliavo Uralą ir samdė rusų kazokus kolonizuoti Sibirą.

Ivanas padalijo Rusią ir sukūrė opričniną. Ten 1570 m. Ivanas nužudė didikus per Novgorodo žudynes. Kariniai nuostoliai, ligos ir maisto trūkumas silpnino Rusiją. Krymo totoriai sugebėjo apiplėšti centrinę Rusią ir 1571 m. sudeginti Maskvą. 1572 m. Ivanas sustojo.

Ivano IV valdymo pabaigoje į šiaurės vakarų Rusiją įsiveržė Lenkijos-Lietuvos ir Švedijos kariuomenės.

Sunkumų metas

Tuomet vyko daug pilietinių karų ir svetimšalių invazijų, vadinamų "neramumų laikotarpiu" (1606-13 m.). Itin šaltos vasaros (1601-1603 m.) sunaikino derlių, todėl 1601-1603 m. Rusijoje kilo badas ir padidėjo chaosas.

Per Lenkijos ir Maskvos karą (1605-1618 m.) Lenkijos ir Lietuvos pajėgos įsiveržė į Maskvą ir paskyrė marionetinius valdovus.

Tačiau 1612 m. lapkričio 4 d. (spalio 22 d.) Rusija galiausiai atsiėmė Maskvą.

Romanovų dinastija

1613 m. vasario mėn. valdovu buvo išrinktas Mykolas Romanovas. Romanovų dinastija valdė Rusiją iki 1917 m.

Rusijos imperija (1721-1917)

XVII a. Rusija labai išsiplėtė, įskaitant pirmąją Rusijos kolonizaciją Ramiojo vandenyno regione XVII a. viduryje, Rusų ir lenkų karą (1654-1657 m.) ir Rusijos įvykdytą Sibiro užkariavimą. Rusija didžiąją dalį savo teritorijos gavo iš Sibiro.

Rusijos revoliucija (1917-1922)

1917 m. vasarį per Spalio revoliuciją carinė sistema buvo visiškai nuversta.

Susiję puslapiai

• Eurazijos stepės