Rusijos istorija: nuo Kijevo Rusios iki Krymo aneksijos
Išsamus Rusijos istorijos kelias nuo Kijevo Rusios ir Mongolų įtakos iki Sovietų Sąjungos žlugimo ir 2014 m. Krymo aneksijos — kontekstas, faktai ir pasekmės.
Rusijos istorija prasideda nuo regiono gyvavusių tautų — rytų slavų, tiurkų ir ugrofinų. Pietinėje dabartinės Rusijos dalyje, aplink Juodąją jūrą, iki III a. gyveno graikų ir romėnų kolonijos. Vėliau, iki X a., į šiuos kraštus įsiveržė hunų ir įvairios tiurkų gentys, o galiausiai regione įsitvirtino rytų slavai.
Kijevo Rusios laikotarpis
IX–XII a. rytų slavų valstybingumo pagrindą sudarė Kijevo Rusios valstybė, kurią pagal kai kuriuos istorikus įkūrė vikingai (varangai). Kijevas tapo svarbiu politiniu ir prekybiniu centru tarp Skandinavijos, Bizantijos ir Vidurio Europos. Šis laikotarpis yra svarbus Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos senųjų valstybinių tradicijų šaltinis.
Mongolų invazija ir Viduramžių laikotarpis
XIII a. teritorijas užvaldė mongolai, kurie sukūrė Aukso Ordą. Dalis slavų kunigaikštysčių tapo mongolų vasalėmis ir mokėjo tribute — šis laikotarpis istorijoje vadinamas mongolų jungu. Per XIV–XV a. stiprėjo Maskvos kunigaikštystė, kuri palaipsniui suvienijo aplinkines žemes ir pradėjo priešintis ordos valdžiai.
Rusijos carystė ir imperija
XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje Maskva išsikovojo dominuojančią poziciją. Ivanas IV (Ivanas Rūsčiasis) 1547 m. tapo pirmuoju žinomu maskviečių caru, o vėliau XIX–XX a. Rusija išsiplėtė į rytus ir užkariavo dideles Sibirą teritorijas. XVII–XVIII a. valdžia buvo sutvirtinta Romanovų dinastijos (nuo 1613 m.). Petro I (Didžiojo) reformas pakeitė Rusiją — ji ėmė modernėti ir orientuotis į Vakarus, tapo Europos politiniu ir kariniu žaidėju. Epochos metu Rusija plečiasi į pietus ir vakarus, o XIX a. — į tolimesnes Azijos teritorijas.
Per šį laikotarpį Rusija ilgainiui susidūrė su kaimynėmis — Lenkija ir Lietuva turėjo didelį politinį poveikį Rytų Europoje ir kelis kartus konfliktavo su Maskva; galiausiai Maskva stiprėjo ir išplėtė savo įtaką. XIX a. viduryje įvyko baudžiavos panaikinimas ir intensyvi pramonės plėtra, o politinis gyvenimas kito — kilo revoliuciniai judėjimai, vadovavę politinėms permainoms XX a. pradžioje.
XIX–XX a. perkūtis: karai ir revoliucijos
Napoleonas 1812 m. mėgino užimti Maskvą, bet invazija žiemą ir rusų taktiniai žingsniai privertė Prancūzijos armiją trauktis. XIX–XX a. sandūroje Rusija dalyvavo tarptautiniuose konfliktuose ir patyrė pralaimėjimus (pvz., rusų–japonų karas 1904–1905 m.), o 1905 m. revoliucija privertė carienę dalį valdžios perduoti Dūmai.
1914 m. Rusija stojo į Pirmąjį pasaulinį karą, kur patyrė dideles aukas ir ekonominį išsekimą. 1917 m. įvyko dviguba revoliucija: pavasarį nusikaltė karalystės režimas (Dažnai vadinama Vasario revoliucija), o vėliau rudenį — Spalio revoliucija, o bolševikai, vadovaujami Lenino, perėmė valdžią. Tai atvedė prie pilietinio karo (1917–1922) ir galiausiai prie 1922 m. įkurtos Sovietų Sąjungos.
Sovietų Sąjunga, Antrasis pasaulinis karas ir šaltojo karo laikotarpis
Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga patyrė milžiniškus nuostolius, bet galiausiai nugalėjo Vokietiją; net Hitleriui nepavyko visiškai užimti Sovietų teritorijų. Po karo Sovietų Sąjunga išliko didžiule pasauline galia. Per Šaltojo karo laikotarpį ji kontroliavo ir reikšmingai įtakojo Rytų Vokietiją, Lenkiją ir daugelį Rytų Europos šalių, sudarydama Rytų bloką ir konkuruodama su Jungtinių Valstijų vadovaujamu Vakarų bloku.
Sovietų laikais vyko industrializacija, kolektyvizacija, taip pat represijos bei masinės permainos politikoje ir visuomenėje. 1979–1989 m. Sovietų invazija į Afganistaną ir kiti tarptautiniai konfliktai smarkiai paveikė Sąjungos ekonomiką ir reputaciją.
SSRS žlugimas ir šiuolaikinė Rusija
XX a. pabaigoje, Gorbachevo reformų (perestroika ir glasnost) metu, augo ekonominės problemos, politinės reformos ir nacionalinių judėjimų aktyvumas Baltijos valstybėse, Kaukaze ir kitur. 1991 m. bandymas įvykdyti perversmą (rugpjūčio pučas) sustiprino separatistines nuotaikas. Sovietų Sąjunga oficialiai nutraukė egzistavimą 1991 m. gruodį, kai nepriklausomybę paskelbė daug jos sudedamųjų dalių ir buvo pasirašytos sutartys, patvirtinančios naujų valstybių statusą. Tais metais prasidėjo ilgas pokyčių periodas, per kurį Rusija formavosi kaip nepriklausoma federacinė valstybė — Rusija.
1990–2000 m. Rusija susidūrė su sudėtinga ekonomine pertvarka, karais Čečėnijoje ir politine konsolidacija. Nuo 2000 m. prasidėjo valdžios stiprinimas, ekonominis atsigavimas ir aktyvūs tarptautiniai veiksmai, kurie kartais sukėlė įtampą su Vakarų šalimis.
Krymo aneksija ir tarptautinės pasekmės
2014 m. Rusija aneksavo Krymą iš Ukrainos, o tai sukėlė plačiai paplitusį tarptautinį pasipriešinimą. Dėl Krymo aneksijos ir susijusių veiksmų Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą, įvedė sankcijas prieš Rusiją. Šis įvykis dar labiau paaštrino saugumo ir politines problemas regione, paskatino ilgalaikes sanitarines ir ekonomines pasekmes bei tarptautinį dialogo sugriežtinimą.
Trumpai apibendrinant, Rusijos istorija — tai ilgų laikotarpių kaitos, didžiulių teritorinių pokyčių, didelių žmonių kančių ir reikšmingų kultūrinių bei politinių transformacijų istorija. Svarbu paminėti, kad daug istorijos epizodų (Kijevo Rusios pradžia, mongolų invazija, carystė, revoliucijos, sovietmetis ir Krymo aneksija) formavo tiek pačią valstybę, tiek jos santykius su kaimynais ir likusiu pasauliu.
Graikija ir Roma (iki 3 a.)
VIII a. pr. m. e. graikų pirkliai persikėlė į Tanajų ir Fanagoriją. Bosporo karalystė (graikų karalystė) tapo Romos imperijos dalimi. II mūsų eros amžiuje prie Juodosios jūros atsikraustė germanų gotai. III ir IV mūsų eros amžiuje pietų Rusioje gyvavo gotų oiumas, kol jį užkariavo hunai.
Hunų ir tiurkų kolonizacija (3 a. - 10 a.)
III-VI mūsų eros amžiuje į Bosforo karalystę taip pat įsiveržė Rytų klajokliai, pavyzdžiui, hunai ir turkų avarai.
Iki VIII a. žemutinės Volgos baseino stepes tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų užkariavo tiurkų tauta - chazarai. Jie garsėjo savo įstatymais, tolerancija ir kosmopolitizmu. Chazarai prekiavo su Baltijos šalimis ir musulmonų Abasidų imperija, kurios centras buvo Bagdade. Jie buvo svarbūs Bizantijos imperijos sąjungininkai ir padėjo laimėti karus prieš arabų kalifatus. VIII a. chazarai tapo žydais.
tiurkų chazarų imperija Rusijoje. Chazarai atvyko iš Rytų, iš Vidurinės Azijos ir Mongolijos.
Rytų slavai (7 a. - 13 a.)
Vieni iš šiuolaikinių rusų protėvių buvo slavų gentys. Jie kilę iš Pripetės pelkių miškų. Ankstyvieji rytų slavai palaipsniui apgyvendino Vakarų Rusią, judėdami nuo Kijevo link dabartinės Suzdalės ir Muromo, o vėliau nuo Polocko link Novgorodo ir Rostovo.
Nuo VII a. rytų slavai sudarė Vakarų Rusijos gyventojų daugumą. Jie lėtai ir taikiai maišėsi su vietinėmis finougrų gentimis, tokiomis kaip meriai, muromiai ir mešcherai.
Šiuo laikotarpiu taip pat paplito IX a. šiuolaikinėje Bulgarijoje išrasta kirilica.
Kijevo Rusia (882-1283 m.)
Vikingai arba varangai piratavo ir prekiavo visoje Šiaurės Europoje. IX a. viduryje jie užkariavo rytinę Baltijos jūros dalį iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Apie 860 m. Novgorodo valdovu tapo varangietis Riurikas, o paskui jie persikėlė į pietus ir užkariavo Kijevą, kuris anksčiau priklausė tiurkų chazarams. Ruriko sūnus Igoris ir Igorio sūnus Sviatoslavas užkariavo rytų slavų gentis, sunaikino chazarų kaganatą ir kariavo su Bizantija bei Persija.
Taip IX a. Dniepro upės slėnyje gimė Rusia. Kijevo Rusia kontroliavo prekybą kailiais, vašku ir vergais tarp Skandinavijos ir Bizantijos imperijos palei Volchovo ir Dniepro upes.
Apie XI a. šiauriečių valdančioji klasė susimaišė su rytų slavais. Bandydami apiplėšti Konstantinopolį, slavai perėmė graikų krikščionių įtaką. Viename tokiame žygyje pergalę iškovojo SviatoslavasI; jis taip pat nugalėjo chazarus prie Volgos. Bizantijos imperija nyko, bet darė Rusijai kultūrinę įtaką.
Pavyzdžiui, per Bizantiją Kijevo Rusia įvedė slaviškąjį Rytų ortodoksų krikščionybės variantą. 988 m. jie tapo krikščionimis.
Tada Jaroslavas Išmintingasis parašė keletą įstatymų.
XI a. Jaroslavas Išmintingasis padėjo pagerinti ekonomiką ir literatūrą. Rusų kalbai graikų ir lotynų kalbos darė ne tokią didelę įtaką. Vietoj jos liturgijoje tiesiogiai buvo vartojama bažnytinė slavų kalba.
XI a. pabaigoje pietų stepėse vietoj ankstesnių pečenegų atsirado klajoklių tiurkų tauta - kipčiakai (arba kumanai). Jie įkūrė klajoklių valstybę prie Juodosios jūros (Desht-e-Kipchak). Kipčiakai ir kijeviečiai kovojo.
Gentys Rusijoje atvykus varangams ir prieš slavų kolonizaciją
Kijevo Rusia po 1097 m. Liubečo susirinkimo
Mongolų kolonizacija (13 a. - 15 a.)
XIII a. rusus užkariavo mongolų Aukso Orda. Kijevas buvo sugriautas. Haličo-Voluinė ilgainiui buvo įtraukta į Lenkijos-Lietuvos sandraugą, o mongolų dominuojama Vladimiro-Suzdalės sritis ir nepriklausoma Novgorodo respublika tapo šiuolaikinės Rusijos pagrindu.
1223 m. susiskaldę pietų kunigaikščiai prie Kalkos upės susidūrė su mongolų plėšikų būriu ir patyrė skaudų pralaimėjimą. 1237-1238 m. mongolai sudegino Vladimiro miestą (1238 m. vasario 4 d.) ir kitus didžiuosius šiaurės rytų Rusijos miestus, nugalėjo rusus prie Sičio upės, o tada patraukė į vakarus užkariauti Lenkijos ir Vengrijos. Iki to laiko jie buvo užkariavę didžiąją dalį Rusijos.
Mongolai sugriovė miestus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Kijevas ir Vladimiras, taip ir neatsigavo. Nauji miestai Maskva, Tverė ir Nižnij Novgorodas ėmė varžytis dėl hegemonijos mongolų valdomoje Rusijoje. XIV a. susikūrė Aukso Orda. Mongolų dominavimas Rusioje, kartu su duoklės reikalavimais iš rusų kunigaikščių, tęsėsi maždaug iki 1480 m.
Rusų ir totorių santykiai
X a., žlugus tiurkų chazarams, Volgą užkariavo Volgos Bulgarija, Didžiosios Bulgarijos dalis. X a. turkai priėmė islamą ir prekiavo su Artimaisiais Rytais bei Vidurine Azija. []Po mongolų įsiveržimų 1230 m. Volgos Bulgariją aneksavo Aukso Orda. Jos gyventojai virto šiuolaikiniais čuvašais ir Kazanės totoriais.
Mongolai valdė Rusiją ir Volgos Bulgariją iš savo vakarinės sostinės Sarajų, vieno didžiausių viduramžių pasaulio miestų. Rusų kunigaikščiai turėjo mokėti duoklę Aukso ordos mongolams, paprastai vadinamiems totoriais. Rusų stačiatikių bažnyčia netgi išgyveno atgimimą, kai ją valdė Radonežo metropolitai Aleksijus ir Sergijus.
Mongolai padarė įtaką rusų karinei taktikai ir transportui. Per mongolų okupaciją Rusija sukūrė pašto kelių tinklą, gyventojų surašymą, mokesčių sistemą ir karinę organizaciją.
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė (1283-1547 m.)
Daniilas Aleksandrovičius įkūrė Maskvą (Maskva). Iš pradžių jie buvo mongolų ir totorių vasalai.
Mongolų valdovai suteikė jiems Maskvos didžiojo kunigaikščio titulą ir liepė rinkti duoklę iš Rusijos kunigaikštysčių. Maskva tapo Rusijos stačiatikių bažnyčios centru.
Ivanas III Didysis
XV amžiuje Maskvos kunigaikščiai toliau stengėsi konsoliduoti Rusijos žemes, kad padidintų savo gyventojų skaičių ir turtus. Sėkmingiausias iš jų buvo Ivanas III, padėjęs pagrindus rusų tautai. Ivanas varžėsi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste dėl Dniepro ir Okos upių aukštupio baseinų kontrolės.
Ivanas III sugebėjo aneksuoti Novgorodą ir Tverę. Dėl to Maskvos Didžioji Kunigaikštystė patrigubėjo.
Tada Ivanas nuvertė valdančiuosius totorius ir Aukso Ordą, dabar susiskaldžiusią į keletą chanatų ir ordų. Ivanas norėjo apsaugoti pietines sienas nuo Krymo totorių ir kitų turkų-mongolų kariuomenių. Jis pastatė Didįjį Abato diržą, mainais už karinę tarnybą dalijo žemę didikams. Taip išplėtė kariuomenę.
Galiausiai Ivanas IV tapo pirmuoju Rusijos valdovu, pasivadinusiu caru.
Ivanas III patrigubino savo valstybės teritoriją, nutraukė Aukso ordos viešpatavimą Rusioje, atgaivino Maskvos Kremlių. Tačiau jis taip pat buvo nusistatęs prieš katalikybę ir izoliavo Rusiją nuo Vakarų civilizacijos.
Timuridų imperija (14 a.)
XIV a. Timūras užkariavo dalį Pietų Rusijos ir kurį laiką buvo užėmęs Maskvą.
Batu chano įvykdytas Suzdalės apiplėšimas 1238 m. vasarį: miniatiūra iš XVI a. kronikos
Rusijos carai (1547-1721)
Ivanas IV Baisusis
"Ivanas Baisusis" padidino caro galias. Jis atsikratė daugelio žmonių, kurie jam nepatiko dėl menkiausių smulkmenų. Tačiau jis padėjo vystyti Rusiją, pritaikė naujus įstatymus ir sumažino bažnyčios įtaką.
Ivanas aneksavo Kazanės, Astrachanės ir Sibiro chanatus. Dabar Rusijoje gyveno musulmonai totoriai ir ji tapo daugiataute ir daugiakonfesine valstybe. Stroganovai taip pat kontroliavo Uralą ir samdė rusų kazokus kolonizuoti Sibirą.
Ivanas padalijo Rusią ir sukūrė opričniną. Ten 1570 m. Ivanas nužudė didikus per Novgorodo žudynes. Kariniai nuostoliai, ligos ir maisto trūkumas silpnino Rusiją. Krymo totoriai sugebėjo apiplėšti centrinę Rusią ir 1571 m. sudeginti Maskvą. 1572 m. Ivanas sustojo.
Ivano IV valdymo pabaigoje į šiaurės vakarų Rusiją įsiveržė Lenkijos-Lietuvos ir Švedijos kariuomenės.
Sunkumų metas
Tuomet vyko daug pilietinių karų ir svetimšalių invazijų, vadinamų "neramumų laikotarpiu" (1606-13 m.). Itin šaltos vasaros (1601-1603 m.) sunaikino derlių, todėl 1601-1603 m. Rusijoje kilo badas ir padidėjo chaosas.
Per Lenkijos ir Maskvos karą (1605-1618 m.) Lenkijos ir Lietuvos pajėgos įsiveržė į Maskvą ir paskyrė marionetinius valdovus.
Tačiau 1612 m. lapkričio 4 d. (spalio 22 d.) Rusija galiausiai atsiėmė Maskvą.
Romanovų dinastija
1613 m. vasario mėn. valdovu buvo išrinktas Mykolas Romanovas. Romanovų dinastija valdė Rusiją iki 1917 m.
Rusijos imperija (1721-1917)
XVII a. Rusija labai išsiplėtė, įskaitant pirmąją Rusijos kolonizaciją Ramiojo vandenyno regione XVII a. viduryje, Rusų ir lenkų karą (1654-1657 m.) ir Rusijos įvykdytą Sibiro užkariavimą. Rusija didžiąją dalį savo teritorijos gavo iš Sibiro.
Rusijos revoliucija (1917-1922)
1917 m. vasarį per Spalio revoliuciją carinė sistema buvo visiškai nuversta.
Susiję puslapiai
- Eurazijos stepės
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo pirmieji žmonės, apsigyvenę Rusijoje?
A: Pirmieji Rusijoje apsigyveno rytų slavai, tiurkai ir ugrofinai.
K: Kas įvyko XIII a.?
A: XIII a. regioną užkariavo mongolai ir sukūrė Aukso Ordą.
K: Kaip Lenkija ir Lietuva įsiveržė į Maskvą?
A: Lenkija ir Lietuva įsiveržė į Maskvą jėga.
K: Kada Napoleonas bandė įsiveržti į Rusiją?
A: Napoleonas bandė įsiveržti į Rusiją 1812 m. žiemą.
K: Kas įvyko 1917 m. ir pakeitė Rusijos istoriją?
A: 1917 m. įvyko Spalio revoliucija ir Lenino vadovaujami komunistai sukūrė naują vyriausybę, pavadintą Sovietų Sąjunga.
K: Kam nepavyko įsiveržti į Rusiją per Antrąjį pasaulinį karą?
A: Hitleriui per Antrąjį pasaulinį karą nepavyko įsiveržti į Rusiją.
K: Dėl kokio įvykio 1990 m. susiformavo šiuolaikinė Rusija?
Atsakymas: Dėl tokių įvykių, kaip Jugoslavijos revoliucija, XX a. dešimtajame dešimtmetyje susiformavo šiuolaikinė Rusija.
Ieškoti