Rusijos istorija prasideda nuo regiono gyvavusių tautų — rytų slavų, tiurkų ir ugrofinų. Pietinėje dabartinės Rusijos dalyje, aplink Juodąją jūrą, iki III a. gyveno graikų ir romėnų kolonijos. Vėliau, iki X a., į šiuos kraštus įsiveržė hunų ir įvairios tiurkų gentys, o galiausiai regione įsitvirtino rytų slavai.

Kijevo Rusios laikotarpis

IX–XII a. rytų slavų valstybingumo pagrindą sudarė Kijevo Rusios valstybė, kurią pagal kai kuriuos istorikus įkūrė vikingai (varangai). Kijevas tapo svarbiu politiniu ir prekybiniu centru tarp Skandinavijos, Bizantijos ir Vidurio Europos. Šis laikotarpis yra svarbus Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos senųjų valstybinių tradicijų šaltinis.

Mongolų invazija ir Viduramžių laikotarpis

XIII a. teritorijas užvaldė mongolai, kurie sukūrė Aukso Ordą. Dalis slavų kunigaikštysčių tapo mongolų vasalėmis ir mokėjo tribute — šis laikotarpis istorijoje vadinamas mongolų jungu. Per XIV–XV a. stiprėjo Maskvos kunigaikštystė, kuri palaipsniui suvienijo aplinkines žemes ir pradėjo priešintis ordos valdžiai.

Rusijos carystė ir imperija

XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje Maskva išsikovojo dominuojančią poziciją. Ivanas IV (Ivanas Rūsčiasis) 1547 m. tapo pirmuoju žinomu maskviečių caru, o vėliau XIX–XX a. Rusija išsiplėtė į rytus ir užkariavo dideles Sibirą teritorijas. XVII–XVIII a. valdžia buvo sutvirtinta Romanovų dinastijos (nuo 1613 m.). Petro I (Didžiojo) reformas pakeitė Rusiją — ji ėmė modernėti ir orientuotis į Vakarus, tapo Europos politiniu ir kariniu žaidėju. Epochos metu Rusija plečiasi į pietus ir vakarus, o XIX a. — į tolimesnes Azijos teritorijas.

Per šį laikotarpį Rusija ilgainiui susidūrė su kaimynėmis — Lenkija ir Lietuva turėjo didelį politinį poveikį Rytų Europoje ir kelis kartus konfliktavo su Maskva; galiausiai Maskva stiprėjo ir išplėtė savo įtaką. XIX a. viduryje įvyko baudžiavos panaikinimas ir intensyvi pramonės plėtra, o politinis gyvenimas kito — kilo revoliuciniai judėjimai, vadovavę politinėms permainoms XX a. pradžioje.

XIX–XX a. perkūtis: karai ir revoliucijos

Napoleonas 1812 m. mėgino užimti Maskvą, bet invazija žiemą ir rusų taktiniai žingsniai privertė Prancūzijos armiją trauktis. XIX–XX a. sandūroje Rusija dalyvavo tarptautiniuose konfliktuose ir patyrė pralaimėjimus (pvz., rusų–japonų karas 1904–1905 m.), o 1905 m. revoliucija privertė carienę dalį valdžios perduoti Dūmai.

1914 m. Rusija stojo į Pirmąjį pasaulinį karą, kur patyrė dideles aukas ir ekonominį išsekimą. 1917 m. įvyko dviguba revoliucija: pavasarį nusikaltė karalystės režimas (Dažnai vadinama Vasario revoliucija), o vėliau rudenį — Spalio revoliucija, o bolševikai, vadovaujami Lenino, perėmė valdžią. Tai atvedė prie pilietinio karo (1917–1922) ir galiausiai prie 1922 m. įkurtos Sovietų Sąjungos.

Sovietų Sąjunga, Antrasis pasaulinis karas ir šaltojo karo laikotarpis

Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga patyrė milžiniškus nuostolius, bet galiausiai nugalėjo Vokietiją; net Hitleriui nepavyko visiškai užimti Sovietų teritorijų. Po karo Sovietų Sąjunga išliko didžiule pasauline galia. Per Šaltojo karo laikotarpį ji kontroliavo ir reikšmingai įtakojo Rytų Vokietiją, Lenkiją ir daugelį Rytų Europos šalių, sudarydama Rytų bloką ir konkuruodama su Jungtinių Valstijų vadovaujamu Vakarų bloku.

Sovietų laikais vyko industrializacija, kolektyvizacija, taip pat represijos bei masinės permainos politikoje ir visuomenėje. 1979–1989 m. Sovietų invazija į Afganistaną ir kiti tarptautiniai konfliktai smarkiai paveikė Sąjungos ekonomiką ir reputaciją.

SSRS žlugimas ir šiuolaikinė Rusija

XX a. pabaigoje, Gorbachevo reformų (perestroika ir glasnost) metu, augo ekonominės problemos, politinės reformos ir nacionalinių judėjimų aktyvumas Baltijos valstybėse, Kaukaze ir kitur. 1991 m. bandymas įvykdyti perversmą (rugpjūčio pučas) sustiprino separatistines nuotaikas. Sovietų Sąjunga oficialiai nutraukė egzistavimą 1991 m. gruodį, kai nepriklausomybę paskelbė daug jos sudedamųjų dalių ir buvo pasirašytos sutartys, patvirtinančios naujų valstybių statusą. Tais metais prasidėjo ilgas pokyčių periodas, per kurį Rusija formavosi kaip nepriklausoma federacinė valstybė — Rusija.

1990–2000 m. Rusija susidūrė su sudėtinga ekonomine pertvarka, karais Čečėnijoje ir politine konsolidacija. Nuo 2000 m. prasidėjo valdžios stiprinimas, ekonominis atsigavimas ir aktyvūs tarptautiniai veiksmai, kurie kartais sukėlė įtampą su Vakarų šalimis.

Krymo aneksija ir tarptautinės pasekmės

2014 m. Rusija aneksavo Krymą iš Ukrainos, o tai sukėlė plačiai paplitusį tarptautinį pasipriešinimą. Dėl Krymo aneksijos ir susijusių veiksmų Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą, įvedė sankcijas prieš Rusiją. Šis įvykis dar labiau paaštrino saugumo ir politines problemas regione, paskatino ilgalaikes sanitarines ir ekonomines pasekmes bei tarptautinį dialogo sugriežtinimą.

Trumpai apibendrinant, Rusijos istorija — tai ilgų laikotarpių kaitos, didžiulių teritorinių pokyčių, didelių žmonių kančių ir reikšmingų kultūrinių bei politinių transformacijų istorija. Svarbu paminėti, kad daug istorijos epizodų (Kijevo Rusios pradžia, mongolų invazija, carystė, revoliucijos, sovietmetis ir Krymo aneksija) formavo tiek pačią valstybę, tiek jos santykius su kaimynais ir likusiu pasauliu.