Chazarai
Chazarai buvo pusiau klajokliška tiurkų tauta. VI-X a. po Kr. jie Rusijoje sukūrė imperiją, vadinamą Chazarija. Jie kilo iš Eurazijos stepių Vakarų tiurkų kaganato, kai jį užkariavo Tangų Kinija.
Chazarija buvo tarptautinis prekybos centras. Ji buvo svarbi vieta Šilko kelyje, kuris jungė Kiniją, Artimuosius Rytus ir Kijevo Rusią. Tris šimtmečius (apie 650-965 m.) chazarai užkariavo teritoriją nuo Volgos-Dono stepių iki Krymo ir Kaukazo.
Chazarija buvo tarp Bizantijos imperijos, stepių klajoklių ir Umajadų kalifato. Ji padėjo Bizantijai apsiginti nuo Sasanidų Persijos imperijos. Aljansas baigėsi apie 900 m. 965-969 m. Chazariją pakeitė Kijevo Rusia.
Tengrizmas galėjo būti pagrindinė religija, kaip ir hunams bei tiurkų tautoms. Populiarios buvo ir abraominės religijos. Valdančioji klasė VIII a. galėjo atsiversti į judaizmą.
Kai kurie žmonės mano, kad kazokai, musulmonai kumykai, kazachai ir kai kurie žydai, pavyzdžiui, aškenaziai, yra kilę iš chazarų. Kai kurie su tuo nesutinka.
Pavadinimas
Chazarai arba Xazarai gali būti kilę iš *Qasar. Tiurkų kalbos šaknis qaz- reiškia "klajoti, klajoti" (vartojama Qazaqsa arba kazachų kalboje). Ji panaši į bendrinės tiurkų kalbos kez-.
Kiti sako, kad tai yra iš qas- ("tironizuoti, engti, terorizuoti"), nes jis panašus į uigūrų vardą Qasar.
Kiti mano, kad tai yra asmens ar genties pavadinimas. Pavyzdžiui, kiniškas pavadinimas Kesa, reiškiantis "chazarus", gali būti vienas iš Uyğur Toquz Oğuz (Gokturkų) genčių pavadinimų, būtent Gésà. Tačiau kiti sako, kad Kesa buvo ne genties vardas, o Toquz Oğuz genties 思结 Sijie vado vardas. Be to, vidurinėje kinų kalboje pavadinimas "chazarai" visada eina prieš žodį Tūjué (Tūjué Kěsà bù: 突厥可薩部; Tūjué Hésà: 突厥曷薩).
Chazarų kalba yra išnykusi. Tačiau šiuolaikinėse tiurkų kalbose Kaspijos jūra vis dar vadinama "chazarų jūra".
Kalba
Nėra išlikę jokių žinomų chazarų kalbos įrašų. Valstybė buvo poliglotinė (kalbėjo keliomis kalbomis) ir daugiatautė. Valdantysis elitas tikriausiai kalbėjo rytine šazų tiurkų kalbos tarme. Paprasti žmonės galėjo kalbėti lirų tiurkų kalba, pavyzdžiui, ogurų, bulgarų, čiuvašų ir hunų kalbomis. Persų istorikas al-Iṣṭakhrī sakė, kad chazarų kalba skyrėsi nuo visų kitų žinomų kalbų.
Chazarams tapus žydais, jie galėjo rašyti hebrajiška abėcėle. Nors jie kalbėjo tiurkų kalba, tačiau galėjo kalbėti ir hebrajiškai.
Istorija
Iš kur jie yra?
Atrodo, kad jie atvyko iš Mongolijos arba Šiaurės Kinijos po to, kai Xiōngnú (hunai) nugalėjo Kinijos Han dinastiją (Han-Xiongnu karas). Tikėtina, kad šiose gentyse gyveno iranėnai, protomongolai, uraliečiai ir paleosibiriečiai.
Turkų gentys Vakarų Eurazijos stepes galėjo užkariauti jau 463 m.
552 m. jie užkariavo Rourano kaganatą ir judėjo į vakarus, paimdami daugiau žmonių iš Sogdijos.
Valdančioji šeima galėjo būti kilusi iš vakarų tiurkų genčių Āshǐnà (阿史那) klano. Kinų ir arabų įrašai yra beveik identiški, o tai rodo stiprų šios teorijos palaikymą. Vadovas galėjo būti Yǐpíshèkuì (乙毗射匱). Jis mirė apie 651 m. Judėdami į vakarus, chazarai pasiekė Akatzirojų, vieną iš svarbių Bizantijos draugų, kovojusių su Atilos kariuomene.
Kaip tai prasidėjo?
Chazarija prasidėjo po 630 m. Ji kilo iš Göktürk Qağanate, po to, kai 630-650 m. jį sutriuškino Tangų Kinija.
549 m. Gočturko kariuomenė užkariavo Volgą. 552 m. atvyko Āšǐnà klanas, kurio genties pavadinimas buvo "Türk" (stiprusis). Jie nuvertė Rouranus ir sukūrė Göktürkų kağanatą.
Kinijos Tangų dinastija nugalėjo tiurkų Kağanatą ir įkūrė Anksi protektoratą (Tangų dinastija Vidinėje Azijoje). Kaganatas suskilo į daugybę genčių. Kai kurios gentys pasitraukė į vakarus, į Azovo jūros sritį. Ašina ir chazarai pasitraukė toliau į vakarus.
657 m. generolas Sū Dìngfāng (蘇定方) valdė turkus ir Vidurinę Aziją. Jie įvedė kinų viešpatavimą į rytus nuo šių tiurkų genčių. 659 m. kinai nugalėjo likusias gentis. Chazarai nedrįso grįžti.
Vietoj to chazarai nugalėjo bulgarus toliau į vakarus.
Taip iš klajoklių imperijos griuvėsių, kurią sunaikino rytuose esančios Tangų armijos, gimė Chazarų kaganatas. Jis tapo labiausiai į vakarus nutolusia Gokturkų įpėdine valstybe.
Chazarai užkariavo Volgos žemupį ir teritoriją tarp Dunojaus ir Dniepro. 670 m. jie taip pat užkariavo Onoguro-Bulgaro sąjungą ir Onoguro-Bulgaro kalbą padarė oficialia imperijos kalba (lingua franca).
Imperija kartais vadinama "stepių Atlantida" (stepnaja Atlantida, Степная Атлантида).
Istorikai šį laikotarpį dažnai vadina Pax Khazarica. Valstybė tapo tarptautiniu prekybos centru.
Ibn al-Balḫî Fârsnâmoje (apie 1100 m.) rašė, kad Sasanidų šachas (valdovas) Ḫusraw 1, Anûsîrvân, sakė, kad yra trys karaliai, kurie turi tiek pat galios, kiek ir jis: Kinijos karalius, Bizantijos karalius ir chazarų karalius.
Klausimai ir atsakymai
K. Kas buvo chazarai?
A: Chazarai buvo pusiau klajoklių tiurkų tauta, VI-X a. po Kr. Rusijoje sukūrusi imperiją, vadinamą Chazarija.
K: Iš kur atsirado chazarai?
Atsakymas: Chazarai atvyko iš Vakarų tiurkų kaganato Eurazijos stepėse po to, kai jį užkariavo Tangų Kinija.
K: Kuo ypatingi buvo chazarai?
A: Chazarija buvo tarptautinis prekybos centras ir svarbi vieta Šilko kelyje, kuris jungė Kiniją, Artimuosius Rytus ir Kijevo Rusią. Ji taip pat padėjo bizantiečiams apsiginti nuo Sasanijos Persijos imperijos.
K: Kokią religiją išpažino dauguma valdančiosios klasės atstovų?
Atsakymas: Dauguma valdančiosios klasės atstovų galėjo praktikuoti tengrizmą, kuris taip pat buvo populiarus tarp hunų ir kitų tiurkų tautų. Abraominės religijos taip pat buvo populiarios.
K: Kaip baigėsi Bizantijos imperijos ir Chazarijos sąjunga?
A: Bizantijos imperijos ir Chazarijos sąjunga baigėsi apie 900 m., kai juos 965-969 m. pakeitė Kijevo Rusia.
Klausimas: Ar kai kurie žmonės mano, kad kazachai, musulmonai mogolai, kazachai ar žydai aškenaziai yra kilę iš chazarų?
Atsakymas: Taip, kai kurie žmonės mano, kad kazachai, musulmonai mogolai, kazachai ar žydai aškenaziai yra kilę iš chazarų, o kiti su šia nuomone nesutinka.
