Tiurkų tautos yra etnolingvistinė grupė, kurios ištakos siejamos su rytine (Mandžiūrijos ir Mongolijos) Eurazija. Manoma, kad jos formavimasis prasidėjo šiaurės rytų Azijoje — iš ten tiurkų bendruomenės plito į Centrinę Aziją, Sibirą, Altajų ir tolimesnes teritorijas. Istorinė ir archeologinė informacija siejasi su regionais, tokiais kaip Mandžiūrija, šiaurės rytų Kinija ir Mongolija. Šiandien tiurkų tautos daugiausia gyvena Šiaurės ir Centrinėje Eurazijoje, tačiau jų palikuonių rasta plačiai visame pasaulyje.
Tiurkai kalba tiurkų šeimos kalbomis, kurios sudaro didelę kalbų grupę. Tiurkų kalbos pasižymi aglutinacine sandara (daugybė priesagų), balsių harmonija ir vaisių išvesties sistemomis. Pagrindinės šiuolaikinės tiurkų kalbos yra: turkų (Turkija), azerbaidžaniečių, uzbekų, kazachų, kirgizų, turkmėnų, uigūrų, tatarų, baškirų, jakutų (sacha) ir kt. Daugelyje šių kalbų yra tarpusavio suprantamumo laipsnių, bet jos taip pat labai įvairuoja pagal regioną ir istorinius ryšius.
Tiurkų paskirstymas pasaulyje yra platus. Jie dominuoja šiuolaikinėje Vidurinėje Azijoje, turi gausias bendruomenes Kaukazo regione, Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje. Taip pat tiurkų kilmės žmonių yra Pakistane ir Indijoje, dažnai kaip istorinių migracijų ir politinių dinastijų palikuonys; dėl daugelio kartų mišėjimo su vietos gyventojais jų kilmė ir tapatybė gali būti sudėtingesnė (pvz., įvairios Mogolų palikuonių ar kitų mišrių grupių bendruomenės). Kai kurios socialinės ar istorinės bendruomenės pavadinimais (pvz., muhadžirai) žymi specifiškesnes migracines ar etnines grupes, kurios ne visuomet atitinka vien tik tiurkų kilmę.
Fizinė išvaizda tiurkų tarpe yra labai įvairi. Vietomis tiurkai yra ryškesnio rytuazijinčio tipo (tamsūs plaukai, tamsios akys, riebesnė odos įvairove), o kitur — labiau mišrios ar europoidinės bruožų (ypač Vakarų Turkijoje ir Kaukaze) dėl ilgalaikio maišymosi su kitomis tautinėmis grupėmis. Istoriškai tiurkų populiacijas apibūdindavo kaip dažniausiai juodaplaukes, tamsiaakių ir įvairios odos spalvos; kai kurių senųjų aprašymų kontekste vartojamas terminas mongoloidai), tačiau ši terminija yra archajiška ir šiuolaikinėje antropologijoje jau netaikoma be didesnio konteksto. Vakarų Turkijos, Azerbaidžano ir kitų Vakarų regionų tiurkai dažnai atrodo panašiai į vietinius iraniečių ar kitų indoeuropiečių palikuonis dėl gausių genetinių ir kultūrinių sąsajų su indoeuropiečių grupėmis.
Senovės tiurkai, kartais vadinami prototiurkais, turėjo artimesnių ryšių su Rytų Azijos populiacijomis; kai kurie archeologiniai radiniai ir antropologinės išvados rodo panašumą su kinų ar mongolų grupėmis. Viena iš spėjamų prototiurkų ištakų yra Xinglongwa kultūra Mandžiūrijoje — ši teritorija minima kaip svarbi ankstyvai tiurkų migracijai ir kultūrų formavimuisi (Mandžiūrijoje, šiaurės rytų Kinijoje). Iš šių pradinės kilmės rajonų tiurkų grupės laikui bėgant išsiplėtė į Sibirą ir Altajaus kalnus bei toliau į Centrinę Aziją ir Europą; todėl tiurkų kilmė dažnai siejama su Rytų Azijos regionu, o vėlesnės migracijos ir tarpusavio maišymasis lėmė didelę etninę ir kultūrinę įvairovę.
Trumpai apie istorinius ir kultūrinius aspektus: per pastaruosius tūkstantmečius tiurkų kilmės bendruomenės kūrė svarbias politines ir kultūrines struktūras — nuo Göktürkų kaganato iki Chazarų chanato, seldžiukų imperijos, Osmanų imperijos ir kitų dinastijų. Tiurkų kultūros ir religijos tradicijos keitėsi: tradicinė nomadinė ekonomika ir šamanistinės religijos buvo palaipsniui papildytos ir pakeistos islamu, krikščionybe ar kitomis religijomis priklausomai nuo regiono. Šiandien tiurkų tautos yra įvairios pagal religiją, kalbą, gyvenimo būdą ir kultūrą, bet jų kalbiniai ir istorinių šaknų ryšiai jungia daugelį šių bendruomenių į platesnį tiurkų pasaulį.
Dažniausiai minimos didžiosios tiurkų grupės ir tautos: turkai (Turkija), azerbaidžaniečiai, uzbekai, kazachai, kirgizai, turkmėnai, uigūrai, tatarai, baškirai, jakutai, nogajai, karakalpakai, gagauzai ir kt. Kiekviena iš jų turi savitus istorinius kelius, kalbines atmainas ir kultūrines tradicijas.
Apibendrinant: tiurkų tautos yra plačiai paplitusi, seniai susiformavusi ir įvairovių turinti etnolingvistinė grupė, kurios ištakos siejamos su Šiaurės Rytų Azija, o per istoriją jų įtaka ir migracijos išplito per didelę Euroazijos dalį.
