Mažumos Turkijoje

Lentelės

Tautybių pasiskirstymas Anatolijoje
Otomanų oficialioji statistika, 1910 m.
Sanjak	Turkai	Graikai	Armėnai	Žydai	Kiti	Iš viso
Stambulas (Azijos pakrantė)	135,681	70,906	30,465	5,120	16,812	258,984
İzmit	184,960	78,564	50,935	2,180	1,435	318,074
Aidin (İzmir)	974,225	629,002	17,247	24,361	58,076	1,702,911
Bursa	1,346,387	274,530	87,932	2,788	6,125	1,717,762
Konija	1,143,335	85,320	9,426	720	15,356	1,254,157
Ankara	991,666	54,280	101,388	901	12,329	1,160,564
Trebizondas	1,047,889	351,104	45,094	-	-	1,444,087
Sivas	933,572	98,270	165,741	-	-	1,197,583
Kastamonas	1,086,420	18,160	3,061	-	1,980	1,109,621
Adana	212,454	88,010	81,250	- –	107,240	488,954
Bigha	136,000	29,000	2,000	3,300	98	170,398
Iš viso	8,192,589	1,777,146	594,539	39,370	219,451	10,823,095
Procentinė dalis	75.7%	16.42%	5.50%	0.36%	2.03%
Ekumeninio patriarchato statistika, 1912 m.
Iš viso	7,048,662	1,788,582	608,707	37,523	218,102	9,695,506
Procentinė dalis	72.7%	18.45%	6.28%	0.39%	2.25%

 

Tautybių pasiskirstymas Rytų Trakijoje
Otomanų oficialioji statistika, 1910 m.
Sanjak	Turkai	Graikai	Bulgarai	Kiti	Iš viso
Edirnė	128,000	113,500	31,500	14,700	287,700
Kirk Kilisse	53,000	77,000	28,500	1,150	159,650
Tekirdağ	63,500	56,000	3,000	21,800	144,300
Gallipoli	31,500	70,500	2,000	3,200	107,200
Çatalca	18,000	48,500	-	2,340	68,840
Konstantinopolis	450,000	260,000	6,000	130,000	846,000
Iš viso	744,000	625,500	71,000	173,190	1,613,690
Procentinė dalis	46.11%	38.76%	4.40%	10.74%
Ekumeninio patriarchato statistika, 1912 m.
Iš viso	604,500	655,600	71,800	337,600	1,669,500
Procentinė dalis	36.20%	39.27%	4.30%	20.22%

 

Turkijos musulmonų ir nemusulmonų gyventojai 1914-2005 m. (tūkstančiais)
Metai	1914	1927	1945	1965	1990	2005
Musulmonai	12,941	13,290	18,511	31,139	56,860	71,997
Graikai	1,549	110	104	76	8	3
Armėnai	1,204	77	60	64	67	50
Žydai	128	82	77	38	29	27
Kiti	176	71	38	74	50	45
Iš viso	15,997	13,630	18,790	31,391	57,005	72,120
Ne musulmonų procentinė dalis	19.1	2.5	1.5	0.8	0.3	0.2

Santrauka

Numeris	Etninis	Minimalios sąmatos	Didžiausi įverčiai	Daugiau informacijos
Balkanų
1	Albanija	1,500,000	5,000,000	Albanai Turkijoje / Albanai
2	Bosnija ir Hercegovina	100,000	2,000,000	Bosniai Turkijoje / Bosniai
3	Bulgarija	350,000	750,000	Bulgarai Turkijoje / Pomaks Turkijoje / Bulgarai
4	Graikija	2,000	30,000	Turkijos graikai / Ponto graikai / Kaukazo graikai / graikai
5	Serbija	15,000	60,000	Turkijos serbai / Serbai
1	Iš viso	2,000,000	7,900,000	Balkanų tautos
Kaukazas
1	Abchazija	600,000	600,000	Abchazai / Abchazų kalba
2	Armėnija	150,000	5,000,000	Armėnai Turkijoje / Pasislėpę armėnai / Armėnai
3	Čečėnija	100,000	100,000	Čečėnai Turkijoje / Čečėnai
4	Šablonas:Šalies duomenys Circassia	150,000	7,000,000	Juodkalniečiai Turkijoje / Juodkalniečiai
5	Gruzija	100,000	1,500,000	Gruzinai Turkijoje / Gruzinai
6	Šablonas:Šalies duomenys Lazica	45,000	2,250,000	Lazo žmonės Turkijoje / Lazo žmonės
2	Iš viso	1,100,000	16,450,000	Kaukazo tautos Turkijoje / Kaukazo tautos
Vidurinė Azija
1	Kazachstanas	10,000	10,000	Kazachai
2	Kirgizija	1,600	1,600	Kirgizija
3	Tadžikistanas	1,000	1,000	Tadžikai
4	Turkmėnistanas	1,500	1,500	Turkmėnai
5	Rytų Turkestanas	50,000	50,000	Uigūrai
6	Uzbekistanas	45,000	45,000	Uzbekai
3	Iš viso	120,000	120,000	Centrinės Azijos tautos
Turkų tautos
1	Azerbaidžanas	530,000	800,000	Azerbaidžaniečiai Turkijoje / Azerbaidžaniečiai
2	Krymas	150,000	6,000,000	Krymo totoriai Turkijoje / Krymo totoriai
3	Šablonas:Šalies duomenys Karačaj-Čerkesija	20,000	20,000	Karačajus
4	Turkija	40,000	75,000	Meškėtijos turkai
4	Iš viso	740,000	6,895,000	Turkų tautos
Irano tautos
1	Afganistanas	25,000	50,000	Afganistaniečiai Turkijoje / Afganistaniečiai
2	Iranas	500,000	650,000	Irano diaspora / persai
3	Kurdistanas	13,000,000	23,000,000	Kurdai Turkijoje / Kurdų populiacija / Turkijos Kurdistanas / Kurdai
4	Kurdistanas	1,000,000	3,000,000	Zaza kurdai / Zaza nacionalizmas / Zaza kalba
5	Šablonas:Šalies duomenys Šiaurės Osetija-Alanija	50,000	50,000	Osetinai Turkijoje / Osetinai
5	Iš viso	14,600,000	26,750,000	Irano tautos
Europos tautos
1	Nyderlandai	15,000	15,000	Olandai
2	Vokietija	50,000	50,000	Vokiečiai Turkijoje / Vokiečiai
3	Didžioji Britanija	35,000	35,000	Britai Turkijoje / britai
4	Italija	35,000	35,000	Levantiečiai Turkijoje / Levantiečiai (lotynų katalikai)
5	Lenkija	4,000	4,000	Lenkų diaspora / Lenkai
6	Rusija	50,000	50,000	Rusai Turkijoje / Rusai
6	Iš viso	190,000	190,000	Europos tautos
Kitos mažumos
1	Šablonas:Šalies duomenys Afrikos Sąjunga	100,000	100,000	Afro turkai / Afrikos diaspora / afrikiečiai
2	Arabų lyga	1,500,000	5,000,000	Arabai Turkijoje / Irakiečiai Turkijoje / Arabai
3	Šablonas:Šalies duomenys Assyria	15,000	65,000	Asirai Turkijoje / Asirų genocidas / Asirai
4	Izraelis	15,000	18,000	Žydai Turkijoje / Antisemitizmas Turkijoje / Žydai
5	Šablonas:Šalies duomenys Romani	700,000	5,000,000	Romai Turkijoje / Romai
7	Iš viso	2,330,000	10,200,000	Kitos Turkijos mažumos
37 grupė	Bendra suma	21,080,000	68,505,000	Mažumos Turkijoje

Etninės mažumos

Balkanų tautos

Albanai

2008 m. Turkijos nacionalinio saugumo tarybos (MGK) ataskaitoje teigiama, kad Turkijoje gyvena apie 1,3 mln. albanų kilmės žmonių, o daugiau kaip 500 000 pripažįsta savo kilmę, kalbą ir kultūrą. Tačiau yra ir kitų vertinimų, pagal kuriuos Turkijoje gyvena iki 5 mln. albanų kilmės žmonių.

Tačiau mokslininkai atmeta šias Turkijos vyriausybės prielaidas ir aiškina, kad jos neturi jokio pagrindo.Šablonas:Qn

Bosniai

Šiandien bosnių buvimas šalyje akivaizdus visur. Tokiuose miestuose kaip Stambulas, Eskišehiras, Ankara, Izmiras ar Adana nesunkiai galima rasti rajonų, gatvių, parduotuvių ar restoranų su tokiais pavadinimais kaip Bosna, Jenibosna, Mostaras ar Novi Pazaras. Tačiau labai sunku apskaičiuoti, kiek bosnių gyvena šioje šalyje. Kai kurie Bosnijos tyrinėtojai mano, kad Turkijoje gyvena apie keturis milijonus bosnių. Turkijos politikai žino, kad Turkijoje gyvena daug bosnių, ir 2010 m. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Ahmet Davutoğlu), kalbėdamas apie tai, sakė "Turkijoje gyvena daugiau bosnių nei Bosnijoje".

Bulgarai

Tarp bulgarais priskiriančių save žmonių yra daug pomakų ir nedaug stačiatikių bulgarų. Etnologijos duomenimis, šiuo metu 300 000 Europos Turkijoje gyvenančių pomakų bulgarų kalba yra jų gimtoji kalba. Labai sunku apskaičiuoti, kiek pomakų kartu su Turkijoje gyvenančiais turkifikuotais pomaksais yra Turkijoje, nes jie yra įsilieję į turkų visuomenę ir dažnai yra lingvistiškai ir kultūriškai disimiliuoti. Remiantis Milliyet ir Turkish Daily News pranešimais, šalyje gyvena apie 600 000 pomakų ir turkifikuotų pomakų. Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bulgarų stačiatikių bendruomenę Turkijoje sudaro 500 narių.

Graikai

Graikai - tai graikų ir graikiškai kalbančių Rytų ortodoksų krikščionių populiacija, daugiausia gyvenanti Stambule, įskaitant jo rajoną Princų salose, taip pat dviejose salose prie vakarinio įėjimo į Dardanelų sąsiaurį: Imbro ir Tenedo (turkiškai: Gökçeada ir Bozcaada). Dalis graikiškai kalbančių Bizantijos krikščionių per pastarąjį tūkstantį metų buvo asimiliuoti.

Tai likusieji maždaug 200 000 graikų, kuriems pagal Lozanos sutarties nuostatas buvo leista pasilikti Turkijoje po 1923 m. įvykusio gyventojų apsikeitimo, per kurį iš Anatolijos ir Rytų Trakijos prievarta buvo perkelta apie 1,5 mln. graikų, o iš visos Graikijos, išskyrus Vakarų Trakiją, - pusė milijono turkų. Po daugelį metų trukusio persekiojimo (pvz., Varlık Vergisi ir Stambulo pogromo) etninių graikų emigracija iš Stambulo regiono labai pagreitėjo, todėl prieš išpuolį buvusi 119 822 graikų mažuma iki 1978 m. sumažėjo iki maždaug 7 000 žmonių. Turkijos užsienio reikalų ministerijos 2008 m. paskelbtais duomenimis, šiuo metu graikų kilmės Turkijos piliečių skaičius siekia 3-4 000. Milliyet duomenimis, Turkijoje gyvena 15 000 graikų, o Human Rights Watch duomenimis, 2006 m. Turkijoje gyveno 2 500 graikų. To paties šaltinio teigimu, graikų populiacija Turkijoje mažėjo, nes tuo metu bendruomenė jau buvo gerokai per maža, kad demografiškai išsilaikytų dėl emigracijos, daug didesnio mirtingumo nei gimstamumo ir besitęsiančios diskriminacijos. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po ekonominės krizės Graikijoje, ši tendencija pasikeitė. Nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio graikų dabar kasmet migruoja į Turkiją darbo ar mokymosi tikslais.

Krikščionys graikai buvo priversti migruoti. Šiandien Turkijoje gyvena graikai musulmonai. Jie gyvena Trabzono ir Rizės miestuose. Ponto graikai yra graikų kilmės ir kalba Ponto graikų kalbos dialektu - savita standartinės graikų kalbos forma, kuri dėl Ponto atokumo patyrė skirtingą kalbinę raidą nei likusiame graikų pasaulyje. Ponto graikai mažiausiai nuo 700 m. pr. m. e. iki 1922 m. nuolat gyveno Ponto regione (dabartinėje šiaurės rytų Turkijoje), Gruzijoje ir Rytų Anatolijoje.

Nuo 1924 m. graikų mažumos statusas Turkijoje buvo dviprasmiškas. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio vyriausybė ėmėsi represinės politikos, privertusios daug graikų emigruoti. Kaip pavyzdį galima paminėti Antrojo pasaulinio karo metu iš nemusulmonų sudarytus darbo batalionus, taip pat tuo pačiu laikotarpiu daugiausiai iš nemusulmonų surinktą Turto mokestį. Dėl to daugelis graikų buvo finansiškai sužlugdyti ir mirė. Dar didesnį postūmį egzodui suteikė 1955 m. rugsėjo mėn. įvykęs Stambulo pogromas, dėl kurio tūkstančiai graikų pabėgo iš miesto, ir galiausiai iki 1978 m. krikščionių graikų sumažėjo iki maždaug 7 000, o iki 2006 m. - iki maždaug 2 500, o po 2008 m. vėl pradėjo augti.

Serbai

1965 m. gyventojų surašymo duomenimis, 6 599 Turkijos piliečiai serbų kalbą mokėjo kaip pirmąją, o 58 802 - kaip antrąją.

Kaukazo tautos

Abchazų

Abchazai arba abchazai (abchazų kalba: Аҧсуа, Apswa; gruzinų kalba: აფხაზები [ɑpʰxɑzɛbi]) - šiaurės vakarų Kaukazo etninė grupė, daugiausia gyvenanti Abchazijoje, ginčytiname regione Juodosios jūros pakrantėje. Turkijoje gyvena didelė abchazų diaspora, kurios ištakos - gyventojų judėjimas iš Kaukazo XIX a. pabaigoje. Daug abchazų taip pat gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos dalyse, ypač Rusijoje ir Ukrainoje.

Armėnai

Armėnai gyvena Armėnijos aukštumoje, kuri apima rytinę dabartinės Turkijos dalį, Armėnijos Respubliką, pietų Gruziją, vakarų Azerbaidžaną ir šiaurės vakarų Iraną. Nors 1880 m. Turkijos spaudoje, mokykliniuose vadovėliuose ir valstybinėse įstaigose buvo uždrausta vartoti žodį Armėnija, o vėliau jis buvo pakeistas tokiais žodžiais kaip Rytų Anatolija ar Šiaurės Kurdistanas, armėnai išsaugojo didžiąją dalį savo kultūros ir paveldo. Armėnų populiacija Turkijoje labai sumažėjo po Hamidianų žudynių ir ypač po armėnų genocido, kai buvo išžudyta daugiau kaip pusantro milijono armėnų, t. y. beveik visi Anatolijos armėnai. Iki 1914 m. genocido Turkijoje gyveno apie 1 914 620 armėnų. Osmanų imperijos armėnų bendruomenėje iki armėnų genocido veikė apie 2 300 bažnyčių ir 700 mokyklų (jose mokėsi 82 000 mokinių). Į šį skaičių neįtrauktos protestantų ir katalikų armėnų parapijoms priklausančios bažnyčios ir mokyklos, nes buvo skaičiuojamos tik tos bažnyčios ir mokyklos, kurios priklausė Stambulo armėnų patriarchato ir Apaštališkosios bažnyčios jurisdikcijai. Tačiau manoma, kad po armėnų genocido Turkijoje liko 200 000 armėnų. Šiandien Turkijoje gyvena apie 40-70 tūkst. armėnų, neskaitant hamšėnų.

Turkijos respublikonų laikais armėnai patyrė daugybę politikos priemonių, kuriomis buvo bandoma panaikinti armėnų kultūrinį paveldą, pavyzdžiui, pavardžių tiurkizaciją, islamizaciją, geografinių pavadinimų keitimą, turto konfiskavimą, gyvūnų vardų keitimą, armėnų istorinių asmenybių vardų keitimą (pvz., žymios Balianų šeimos vardas buvo paslėptas po paviršutiniška italų šeimos Baliani tapatybe), armėnų istorinių įvykių keitimą ir iškraipymą.

Šiandien armėnai daugiausia gyvena Stambule. Armėnai remia savo laikraščius ir mokyklas. Dauguma jų priklauso armėnų apaštališkajam tikėjimui, daug mažiau yra armėnų katalikų ir armėnų evangelikų. Šiuo metu bendruomenėje veikia 34,^{[reikia paaiškinti]} 18 mokyklų ir 2 ligoninės.

Čečėnai ir ingušai

Čečėnai Turkijoje - tai čečėnų kilmės Turkijos piliečiai ir Turkijoje gyvenantys čečėnų pabėgėliai. Čečėnai ir ingušai gyvena Stambulo, Kahramanmaraso, Mardino, Sivaso ir Mušo provincijose. ^[]

Čerkesai

"Milliyet" duomenimis, Turkijoje gyvena apie 2,5 mln. čerkesų. Tačiau tokios prielaidos neturi jokio pagrindo. Mokslininkų ir ES duomenimis, Turkijoje gyvena nuo trijų iki penkių milijonų čerkesų. Artimai susijusios etninės grupės abazinai (10 000) ir abchazai (39 000) taip pat priskiriami čerkesams. Čerkesai yra Kaukazo imigrantų tauta; didžioji dauguma jų asimiliavosi ir tik 20 % vis dar kalba čerkesų kalba. Turkijoje jie dažniausiai yra musulmonai sunitai (hanafitai).

Dagestano tautos

Turkijoje gyvena įvairios etninės grupės iš Dagestano. Dagestaniečiai gyvena kaimuose tokiose provincijose kaip Balıkesir, Tokat, taip pat išsibarstę kitose šalies dalyse. Dauguma jų yra nogaičiai; kitos svarbios etninės grupės - lezginai ir avarai. Taip pat yra kumykų. ^[]

Gruzinai

Laikraščio "Milliyet" duomenimis, Turkijoje gyvena apie 1 mln. gruzinų kilmės žmonių. Turkijoje gyvenantys gruzinai daugiausia yra musulmonai sunitai, išpažįstantys hanafitų madh'hab. Imigrantai gruzinai vadinami chveneburiais, tačiau šį terminą vartoja ir autochtonai gruzinai musulmonai. Musulmonai gruzinai sudaro daugumą Artvino provincijos dalyse į rytus nuo Čoruh upės. Imigrantų musulmonų gruzinų kilmės grupės, išsibarsčiusios Turkijoje, vadinamos chveneburiais. Mažiausia gruzinų grupė yra Stambule gyvenantys katalikai.

Laz

Dauguma lazų šiandien gyvena Turkijoje, tačiau lazų tautinė mažuma Turkijoje neturi oficialaus statuso. Apskaičiuota, kad šiandien jų yra 2 250 000. Lazai yra musulmonai sunitai. Tik mažuma jų moka dvi kalbas: turkų ir savo gimtąją lazų kalbą, kuri priklauso Pietų Kaukazo grupei. Laz kalba kalbančių žmonių skaičius mažėja ir dabar jie gyvena daugiausia Rizės ir Artvino srityse. Istorinis terminas Lazistanas, anksčiau reiškęs siaurą žemės ruožą palei Juodąją jūrą, kuriame gyveno lazai, taip pat kelios kitos etninės grupės, buvo uždraustas oficialiai vartoti ir pakeistas terminu Doğu Karadeniz (kuris apima ir Trabzoną). Per 1877-1878 m. Rusijos ir Turkijos karą Rusijoje netoli karo zonų gyvenę musulmonai buvo etniškai valomi; daugelis Batume gyvenusių lazų pabėgo į Osmanų imperiją ir apsigyveno pietinėje Juodosios jūros pakrantėje į rytus nuo Samsuno.

Centrinės Azijos tautos

Per Sovietų Sąjungos ir Afganistano karą Turkija priėmė 3 800 pabėgėlių iš Pakistane gyvenančių kazachų, turkmėnų, kirgizų ir uzbekų, kilusių iš Afganistano. Kayseri, Van, Amasva, Cicekdag, Gaziantep, Tokat, Urfa ir Serinvol per Adaną priėmė 3 800 Pakistane gyvenančių kazachų, turkmėnų, kirgizų ir uzbekų pabėgėlių iš Pakistano, kuriems padėjo JTVPK.

Kazachai

Zeytinburnu Stambule gyvena apie 30 000 kazachų. Žinoma, kad kazachų yra ir kitose Turkijos dalyse, pavyzdžiui, Manisoje, Konjoje. 1969 ir 1954 m. kazachai migravo į Anatolijos Salihli, Develi ir Altajaus regionus. Turkija tapo kazachų pabėgėlių namais. Kazachų turkų fondas (Kazak Türkleri Vakfı) yra Turkijos kazachų organizacija. Kazachai į Turkiją atvyko per Pakistaną ir Afganistaną. Kazak Kültür Derneği (Kazachų kultūros asociacija) - kazachų diasporos Turkijoje organizacija.

Kirgizija

Turkijos Vano ežero regione gyvena kirgizų pabėgėliai iš Afganistano. Turkija tapo kirgizų pabėgėlių iš Afganistano Vachano srities paskirties vieta dėl Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo. 500 pabėgėlių iš Afganistano Vachano srities liko ir neišvyko į Turkiją kartu su kitais. Kirgizijos draugystės ir kultūros draugija (Кыргызстан Достук жана Маданият Коому) (Kırgızistan Kültür ve Dostluk Derneği Resmi Sitesi) - Kirgizijos diasporos organizacija Turkijoje.

1982 m. jie buvo pergabenti iš Pakistano, kur ieškojo prieglobsčio po 1979 m. pabaigoje Sovietų Sąjungos įvykdytos invazijos į Afganistaną. Pirminė jų gyvenamoji vieta buvo rytiniame Vachano koridoriaus gale, Pamyro kalnuose, besiribojančiuose su Kinija. Nėra žinoma, kiek kirgizų vis dar gyvena Vane ir kiek jų persikėlė į kitas Turkijos dalis.

Turkmėnų

Turkijoje gyvena tik 1 500 etninių turkmėnų.

Tadžikų

Turkijoje gyvena tik 1 000 etninių tadžikų.

Uzbekai

Turkijoje gyvena 45 000 uzbekų. XIX a. Konijos šiaurinėje dalyje Bogrudelike apsigyveno totoriai buharlykai. 1981 m. Afganistano Turkestano pabėgėliai iš Pakistano persikėlė į Turkiją ir prisijungė prie jau egzistuojančių Kaizerio, Izmiro, Ankaros ir Zeytinburnu bendruomenių. Turkijoje gyvenantys uzbekai užmezgė ryšius su Saudo Arabijoje gyvenančiais uzbekais.

Uigūrai

Turkijoje gyvena 50 000 uigūrų. Turkijoje gyvena uigūrų bendruomenė. 1966-1967 m. Kayseri per JTVPK iš Pakistano priėmė beveik 360 uigūrų. Turkijoje gyvenanti uigūrų diaspora turėjo nemažai šeimos narių tarp Saudo Arabijoje, Afganistane, Indijoje ir Pakistane gyvenančių uigūrų, kurie pasiliko, o JTVPK ir Turkijos vyriausybė 1967 m. į Kayseri priėmė 75 uigūrus, 1965 m. - 230 uigūrų, o 1964 m. - dar tiek pat uigūrų, vadovaujant Alptekinui ir Bughrai. Mes niekada vieni kitų nevadiname uigūrais, o vadiname save tik Rytų Turkestano arba Kašgarliko, Turpanli ar net turkais. - teigia kai kurie Turkijoje gimę uigūrai.

Stambule gyvena uigūrų bendruomenė. Stambule uigūrai naudojasi Tuzlos ir Zeytinburnu mečetėmis. Turkijoje gyvenantiems uigūrams būdingas pamaldumas.

Stambulo Küçükçekmece, Sefaköy ir Zeytinburnu rajonuose gyvena uigūrų bendruomenės. Rytų Turkistano švietimo ir solidarumo asociacija yra įsikūrusi Turkijoje. Abdurahmonas Abdulahadas iš Rytų Turkestano švietimo asociacijos rėmė uzbekų islamistus, kurie protestavo prieš Rusiją ir Islamo Karimovo Uzbekistano vyriausybę. Uigūrai dirba Küçükçekmece ir Zeytinburnu restoranuose. Rytų Turkistano imigracijos asociacija, Rytų Turkistano kultūros ir solidarumo asociacija ir Rytų Turkistano švietimo ir solidarumo asociacija yra uigūrų diasporos Turkijoje organizacijos.

Turkų tautos

Azerbaidžaniečiai

Sunku nustatyti, kiek etninių azerbaidžaniečių šiuo metu gyvena Turkijoje, nes etninė priklausomybė šioje šalyje yra gana nepastovi sąvoka. ir "Looklex Encyclopaedia" duomenimis, azerbaidžaniečiai sudaro 800 000 Turkijos gyventojų. Iki 300 000 Turkijoje gyvenančių azerbaidžaniečių yra Azerbaidžano piliečiai. Rytų Anatolijos regione azerbaidžaniečiai kartais vadinami acem (žr. Ajam) arba tat. Šiuo metu jie yra didžiausia etninė grupė Iğdır mieste ir antra pagal dydį etninė grupė Karse.

Krymo totoriai

Iki XX a. Krymo totoriai iš Krymo į Turkiją imigravo trimis bangomis: Pirmoji - po 1783 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, antroji - po 1853-56 m. Krymo karo, trečioji - po 1877-78 m. Rusijos ir Turkijos karo. Oficialus Krymo totorių skaičius^{[] yra} 150 000 (Eskišehiro centre), tačiau realus gyventojų skaičius (visoje Turkijoje) gali būti keli milijonai. Daugiausia jų gyvena Eskišehiro provincijoje ir Kazanėje-Ankaroje.

Karačajus

Karačajų tauta gyvena kaimuose, susitelkusiuose Konijoje ir Eskišehire.

Meškėtijos turkai

Turkijoje yra Meškėtijos turkų bendruomenė (Ahiskos turkai).

Irano tautos

Abdal

Klajoklių ir pusiau klajoklių klajoklių grupės, gyvenančios daugiausia centrinėje ir vakarinėje Anatolijoje. Jie kalba savo argotu ir išpažįsta alevių tikėjimą.

Afganistaniečiai

Afganistaniečiai yra viena didžiausių neteisėtų migrantų grupių Turkijoje. 2003-2007 m. sulaikytų afganistaniečių skaičius buvo didelis, o per pastaruosius metus šis skaičius išaugo beveik dvigubai. Dauguma jų bėgo nuo karo Afganistane. 2005 m. pabėgėlių iš Afganistano buvo 300 ir jie sudarė nemažą dalį Turkijoje registruotų migrantų. Dauguma jų buvo išsibarstę po satelitinius miestus, iš kurių specifiškiausios vietos buvo Vanas ir Agris. Vėlesniais metais į Turkiją atvykstančių afganistaniečių skaičius labai išaugo ir buvo antras po migrantų iš Irako; 2009 m. Irako ir Afganistano kategorijai priskirta 16 000 žmonių. Nepaisant to, kad iki 2010 m. jų skaičius smarkiai sumažėjo 50 proc. 2010 m. pranešimai patvirtino, kad Turkijoje gyvena ir dirba šimtai žmonių. 2010 m. sausio mėn. afganistaniečiai sudarė šeštadalį iš 26 000 likusių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų. Tikimasi, kad iki 2011 m. pabaigos jų skaičius išaugs iki 10 000, taigi jie taps didžiausiu gyventojų skaičiumi ir pralenks kitas grupes.

Kurdai

Etniniai kurdai yra didžiausia Turkijos mažuma, kuri, pasak "Milliyet", sudaro apie 20 % gyventojų, CŽV pasaulio faktų knygos duomenimis, 18 % visų gyventojų, t. y. apie 14 mln. žmonių, o kurdologo Davido McDowallo teigimu, net 23 %. Skirtingai nei turkai, kurdai kalba iraniečių kalba. Kurdų gyvena visoje Turkijoje, tačiau daugiausia jų gyvena šalies rytuose ir pietryčiuose, iš kur yra kilę.

XX a. trečiajame dešimtmetyje Turkijos vyriausybės politika buvo siekiama prievarta asimiliuoti ir tiurkizuoti vietos kurdus. Nuo 1984 m. kurdų pasipriešinimo judėjimai apėmė tiek taikią politinę veiklą, kuria buvo siekiama pagrindinių pilietinių teisių kurdams Turkijoje, tiek smurtinius ginkluotus sukilimus, kuriais buvo siekiama sukurti atskirą kurdų valstybę.

Osetijiečiai

Osetinai iš Šiaurės Osetijos emigravo nuo XIX a. antrosios pusės, pasibaigus Kaukazo karui. Šiandien dauguma jų gyvena Ankaroje ir Stambule. Centrinėje ir Rytų Anatolijoje yra 24 osetinų kaimai. Turkijoje gyvenantys osetinai pagal imigracijos istoriją ir vėlesnius įvykius skirstomi į tris pagrindines grupes: gyvenantys Karse (Sarıkamış) ir Erzurume, Sivase, Tokate ir Yozgate bei Muše ir Bitlyje.

Persai

500 000-650 000.

Zazas

Zazai yra etninių kurdų bendruomenė. Jų kalba Zazaki - tai kalba, kuria kalbama rytinėje Anatolijoje tarp Eufrato ir Tigro upių. Ji priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų iranėnų grupei. Zazų kalba gimininga kurdų, persų ir balčų kalboms. Tikslus Zaza kalba kalbančių žmonių skaičiaus nurodymas nežinomas. Vidiniuose Zaza šaltiniuose teigiama, kad bendras Zaza kalbančiųjų skaičius yra nuo 3 iki 6 mln.

Europos tautos

Britai

Turkijoje gyvena mažiausiai 34 000 britų. Daugiausia tai Britanijos piliečiai, susituokę su Turkijos piliečiais, į šalį sugrįžę Britanijos turkai, studentai ir ilgalaikių emigrantų šeimos, daugiausia dirbančios baltųjų apykaklių pramonėje.

Olandų kalba

Turkijoje gyvena apie 15 000 olandų.

Vokiečiai

Turkijoje gyvena daugiau kaip 50 000 vokiečių, daugiausia vokiečių, susituokusių su turkų kilmės sutuoktiniais, darbuotojų, pensininkų ir ilgalaikių turistų, kurie perka nekilnojamąjį turtą visoje Turkijos pakrantėje ir dažnai šalyje praleidžia didžiąją metų dalį. Be to, daug Turkijos vokiečių taip pat grįžo ir apsigyveno, todėl neretai Stambulo gatvėse galima išgirsti turkus kalbant vokiškai.

Levantines

Levantiečiai tebegyvena Stambule (daugiausia Galatos, Beyoğlu ir Nişantaşı rajonuose), Izmire (daugiausia Karşıyaka, Bornova ir Buca rajonuose) ir mažesniame uostamiestyje Mersine, kur jie turėjo įtakos kuriant ir gaivinant operos tradiciją. Žymūs dabartinės Turkijos levantiečių bendruomenės žmonės yra Maria Rita Epik, prancūzė levantietė Caroline Giraud Koç ir italas levantietis Giovanni Scognamillo. Turkijoje gyvena apie 35 000 levantiečių.

Stulpai

Turkijoje yra tik 4 000 etninių lenkų, kurie asimiliavosi į pagrindinę turkų kultūrą^. Imigracija vis dėlto prasidėjo Lenkijos-Lietuvos Respublikos padalijimų metu. Vienas pirmųjų imigrantų buvo Juzefas Bemas, o 1842 m. kunigaikštis Adomas Ježis Čartoriskis (Adam Jerzy Czartoryski) įkūrė Polonezkojus. Dauguma Turkijoje gyvenančių lenkų gyvena Polonezköy, Stambule.

Rusai

Turkijoje gyvena apie 50 000 rusų. Rusai į Turkiją pradėjo migruoti pirmoje dešimtojo dešimtmečio pusėje. Dauguma jų gelbėjosi nuo ekonominių problemų, kilusių po Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos iširimo. Šiuo laikotarpiu daugelis rusų imigrantų susituokė ir asimiliavosi su vietiniais Turkijos gyventojais, todėl sparčiai daugėjo mišrių santuokų. Turkijoje veikia Rusų švietimo, kultūros ir bendradarbiavimo asociacija, kurios tikslas - plėtoti rusų kalbą ir kultūrą Turkijoje, taip pat propaguoti bendruomenės interesus.

Kitos mažumos

Afrikiečiai

Prieš kelis šimtmečius daugybė afrikiečių, dažniausiai per Zanzibarą, vadinamą Zanj, ir iš tokių vietovių kaip Nigeris, Saudo Arabija, Libija, Kenija ir Sudanas, atvyko į Osmanų imperiją ir apsigyveno Dalamano, Mendereso ir Gedizo slėniuose, Manavgate ir Čukurove. Šiuolaikiniuose dokumentuose minimi XIX a. İzmir afrikietiški kvartalai, įskaitant Sabırtaşı, Dolapkuyu, Tamaşalık, İkiçeşmelik ir Ballıkuyu. Dėl Balkanuose klestėjusios prekybos vergais Osmanų imperijoje, Juodkalnijos pakrantės Ulčino mieste gyveno juodaodžių bendruomenė. Pasakojama, kad dėl prekybos vergais ir privatininkų veiklos iki 1878 m. Ulčine gyveno 100 juodaodžių. Osmanų kariuomenė 1716-18 m. Austrijos-Turkijos karo metu į savo ekspediciją Vengrijoje taip pat pasiuntė apie 30 000 juodaodžių afrikiečių karių ir kavaleristų.

Arabai

Turkijoje gyvena nuo 800 000 iki 1 mln. arabų, daugiausia provincijose netoli Sirijos sienos, ypač Hatajaus regione, kur 1939 m. jie sudarė du trečdalius gyventojų. Tačiau, įskaitant neseniai iš Sirijos pabėgusius pabėgėlius, jie sudaro iki 5,3 %^[] gyventojų. Dauguma jų yra musulmonai sunitai. ^[] Tačiau yra nedidelė alavitų grupė ir dar viena arabų krikščionių grupė (daugiausia Hatajaus provincijoje), bendraujanti su Antiochijos stačiatikių bažnyčia. ^[]

1988-1991 m. Turkija patyrė didelį irakiečių antplūdį dėl Irano-Irako karo ir pirmojo Persijos įlankos karo - į šalį atvyko nuo 50 000 iki 460 000 irakiečių.

Turkijoje gyvenantys sirai - tai migrantai iš Sirijos į Turkiją ir jų palikuonys. Skaičiuojama, kad 2018 m. balandžio mėn. duomenimis, Turkijoje gyvena daugiau kaip 3,58 mln. sirų, daugiausia tai Sirijos pilietinio karo pabėgėliai.

Asirai

Kadaise asirai Osmanų imperijoje sudarė didelę etninę mažumą, tačiau po XX a. pradžioje vykdyto asirų genocido daugelis jų buvo nužudyti, deportuoti arba emigravo. Tie, kurie liko, nedideliu skaičiumi gyvena gimtojoje pietryčių Turkijoje (nors jų yra daugiau nei kitų grupių, nužudytų per armėnų ar graikų genocidą) ir Stambule. Jų yra apie 30 000.

Žydai

Mažojoje Azijoje žydų bendruomenės egzistavo mažiausiai nuo V a. pr. m. e., o XV a. pabaigoje į Osmanų imperiją (įskaitant dabartinės Turkijos regionus) atvyko daug Ispanijos ir Portugalijos žydų, ištremtų iš Ispanijos. Nepaisant XX a. emigracijos, šiuolaikinėje Turkijoje tebegyvena nedidelė žydų populiacija, kurią sudaro apie 20 000 žmonių.

Roma

Pasak "Milliyet", Turkijoje gyvena apie 700 000 romų. Sulukule yra seniausia romų gyvenvietė Europoje. Skirtingais turkų ir ne turkų skaičiavimais, romų skaičius siekia 4 ar 5 milijonus, o turkų šaltinio duomenimis, jie sudaro tik 0,05 % Turkijos gyventojų (arba maždaug asmenų). Osmanų imperijos romų palikuonys šiandien vadinami Xoraxane Roma ir yra islamo tikėjimo.

Nepilnametis užsienietis

Australai

Turkijoje gyvena net 12 000 australų. Didžioji dauguma jų gyvena sostinėje Ankaroje (apie 10 000), o likusieji - Stambule. Australijos emigrantai Turkijoje sudaro vieną didžiausių užjūrio australų grupių Europoje ir Azijoje. Didžioji dauguma Australijos piliečių Turkijoje yra Turkijos australai.

Brazilai

Turkijoje gyvenantys brazilai yra viena iš labai mažų brazilų bendruomenių už Brazilijos ribų - jų yra apie 275. Dauguma brazilų Turkijoje dirba ambasadose ir (arba) konsulatuose Stambule ir Ankaroje, nedidelis skaičius dirba privačiose įmonėse kituose didmiesčiuose.

Kanadiečiai

Turkijoje gyvena daugiau kaip 1100 kanadiečių, kurių dauguma, Kanados užsienyje registruotos organizacijos (ROCA) ir vietinių Kanados ambasadų bei konsulatų šalyje duomenimis, gyvena Ankaroje ir Stambule. Pastaraisiais metais Turkijoje apsigyvenusių kanadiečių skaičius smarkiai išaugo, o šalis ir toliau išlieka viena sparčiausiai augančių kanadiečių, vykstančių į užsienį, krypčių. Didėjantys skaičiai buvo siejami su sparčiai augančiu Kanados turistų, kasmet pasirenkančių aplankyti Turkiją, skaičiumi. 2009 m. Turkijoje lankėsi apie 150 000 kanadiečių, t. y. daugiau nei 1995 m., kai jų buvo 39 000.

Kinų

Turkijoje gyvena nedidelė kinų bendruomenė, daugiausia laikini emigrantai. Keli šimtai kinų studentų mokosi įvairiuose Turkijos universitetuose. Turkijoje gyvena nemažai musulmonų uigūrų, kilusių iš Kinijos Sindziango regiono. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios jie gausiai atvyko iš šiaurės vakarinių Kinijos provincijų ir, migruodami į Artimuosius Rytus, daugelis pasirinko apsigyventi Turkijos miestų centruose. Šiandien jie veiksmingai įsitraukė į vietos ekonomiką ir verčiasi įvairiomis prekybos formomis.

Filipiniečiai

Filipinų užsienyje komisijos ir Filipinų ambasados Ankaroje duomenimis, 2008 m. Turkijoje gyveno 5500 filipiniečių. Dauguma iš jų yra tarnaitės ir "užjūrio darbininkai", įdarbinti diplomatinių bendruomenių ir elitinių turkų šeimų namų ūkiuose. Be to, dešimt procentų, t. y. apie 500 filipiniečių Turkijoje yra kvalifikuoti darbininkai ir specialistai, dirbantys inžinieriais, architektais, gydytojais ir mokytojais. Dauguma filipiniečių gyvena Stambule, Ankaroje, Izmire, Antalijoje ir aplinkinėse vietovėse.

Indėnai

Turkijoje indėnai yra nedidelė bendruomenė, kurią sudaro apie 100 šeimų ir kurią sudaro apie 300 žmonių. Dauguma jų dirba gydytojais, kompiuterių inžinieriais arba tarptautinių korporacijų darbuotojais. Indijoje taip pat veikia nedidelės verslo įmonės Turkijoje - "Reliance Industries", "Tata Motors" ir "Indorama" atstovybės.

Japonų

Turkijoje gyvena vidutinio dydžio japonų populiacija, kurią daugiausia sudaro neseniai emigravę japonai ir jų palikuonys, gimę Turkijoje. Japonijos užsienio reikalų ministerija 2010 m. rugsėjo mėn. duomenimis, jų buvo 1430. Dauguma Turkijoje gyvenančių japonų gyvena Ankaroje ir Stambule.

Pakistaniečiai

Pakistaniečiai Turkijoje - tai nedidelė bendruomenė, kurią daugiausia sudaro emigrantai ir studentai. Daugelis pakistaniečių studentų studijuoja Turkijos universitetuose ir koledžuose. Turkijoje taip pat yra daug ilgalaikių ir trumpalaikių ekonominių migrantų iš Pakistano, kurie dažnai ketina vykti į Europos Sąjungą. Pakistanas turi nuolatinę ambasadą Ankaroje ir generalinį konsulatą Stambule, kurių tikslas - tenkinti bendruomenės interesus visoje šalyje. Turkijoje studijuoja apie 800 pakistaniečių studentų.

Ponto regionas


Lazo ir Gruzijos gyventojų vieta šiandien


Tradicinės gyvenvietės


Žemėlapis, kuriame pavaizduotos Turkijos teritorijos, kuriose daugumą sudaro kurdai.


Turkijos kurdų procentinė dalis pagal regionus


Turkija Bendrasis gimstamumo rodiklis pagal provincijas (2013 m.). Kurdų daugumos provincijose gimstamumo rodiklis yra didesnis nei turkų daugumos provincijose.      4-5      3-4      2-3      1.5-2      1-1.5


Centrinės Anatolijos kurdų žemėlapis


Kurdų motina ir vaikas, Vanas, Turkija. 1973


Zazos daugumos teritorijos Turkijoje.


Regionai, kuriuose Turkijoje kalbama Zaza kalba, su trimis pagrindinėmis tarmių sritimis: Tunceli, Palu-Bingöl, Varto ir Siverek (ir diaspora Karse, Sarız, Aksaray ir Taraz).


Arabai Turkijoje

Religinės mažumos

Ateistai

Turkijoje ateizmas yra didžiausia grupė po islamo. Apklausų duomenimis, ateistų procentas padidėjo nuo maždaug 2 % 2012 m. iki maždaug 6 % 2016 m.

Bahajų

Turkijos miestai Edirnė ir Stambulas yra šios religijos šventosios vietos. Apytikriai Turkijoje gyvena 10 000 bahajų (2008 m.)

Budizmas

Apie 72 000 žmonių.

Krikščionys

Krikščionybė Anatolijoje, kuri dabar priklauso Turkijos Respublikos teritorijai, turi ilgą istoriją, gimė daugybė krikščionių apaštalų ir šventųjų, tokių kaip apaštalas Paulius iš Tarso, Timotiejus, šventasis Mikalojus iš Miros, šventasis Polikarpas iš Smirnos ir daugelis kitų. Du iš penkių senovės Pentarchijos centrų (patriarchatų) buvo dabartinėje Turkijoje: Konstantinopolis (Stambulas) ir Antiochija (Antakija). Visi septyni pirmieji ekumeniniai susirinkimai, kuriuos pripažįsta tiek Vakarų, tiek Rytų Bažnyčios, vyko dabartinėje Turkijoje. Iš jų Nikėjos tikėjimo išpažinimas, paskelbtas 325 m. Nikėjos (İznik) pirmajame Susirinkime, yra itin svarbus ir pateikė esminius dabartinės krikščionybės apibrėžimus.

Šiandien Turkijoje gyvena daugiau kaip 150 000 krikščionių, iš jų apie 70 000 armėnų ortodoksų, 35 000 Romos katalikų, 17 000 sirų ortodoksų, 8 000 chaldėjų katalikų, 3-4 000 graikų ortodoksų[4], 10 000-18 000 Antiochijos graikų ir mažiau bulgarų, gruzinų ir etninių turkų protestantų.

Ortodoksų krikščionys

Ortodoksų krikščionybė Turkijoje sudaro nedidelę mažumą, kuri sudaro mažiau nei dešimtadalį procento visų gyventojų. Stambulo ir Hatajaus provincijos, kurioms priklauso Antakija, yra pagrindiniai Turkijos krikščionybės centrai, kuriuose gyvena palyginti daug krikščionių, nors jie sudaro labai nedidelę mažumą. Pagrindinis Turkijoje esantis krikščionybės variantas yra Rytų ortodoksų atšaka, daugiausia susitelkusi Armėnų apaštališkojoje ir Sirijos/Graikų ortodoksų Bažnyčioje.

Protestantai

Turkijoje protestantai sudaro kur kas mažiau nei dešimtadalį procento gyventojų. Nepaisant to, Turkijoje veikia protestantų bažnyčių aljansas. Turkijos konstitucijoje pripažįstama asmens religijos laisvė. Armėnų protestantams priklauso trys Stambulo bažnyčios, pastatytos XIX amžiuje. 2006 m. lapkričio 4 d. protestantų maldos namai buvo užpulti šešiais Molotovo kokteiliais. Turkijos žiniasklaida intensyviai kritikavo krikščionių misionierių veiklą.

Yra etninių turkų protestantų krikščionių bendruomenė, dauguma jų yra kilę ne iš etninių mažumų, o iš musulmonų turkų.

Romos katalikai

Katalikų yra apie 35 000, o tai sudaro 0,05 % gyventojų. Tikintieji išpažįsta lotynų, bizantiečių, armėnų ir chaldėjų apeigas. Dauguma lotynų apeigų katalikų yra levantiečiai, daugiausia italų ar prancūzų kilmės, nors keletas jų yra etniniai turkai (dažniausiai atsivertę per santuokas su levantiečiais ar kitais ne turkų kilmės katalikais). Bizantijos, armėnų ir chaldėjų apeigų katalikai paprastai priklauso atitinkamai graikų, armėnų ir asirų mažumoms. Turkijos katalikai susitelkę Stambule. ^[]

2006 m. vasario mėn. katalikų kunigas Andrea Santoro, 10 metų Turkijoje dirbęs italų misionierius, buvo du kartus nušautas savo bažnyčioje prie Juodosios jūros. Jis buvo parašęs laišką popiežiui su prašymu apsilankyti Turkijoje. 2006 m. lapkričio mėn. Turkijoje lankėsi popiežius Benediktas XVI. Santykiai su Turkija buvo pašliję nuo tada, kai Benediktas XVI pareiškė nepritariantis Turkijos stojimui į Europos Sąjungą. 2004 m. Katalikų vyskupų taryba susitiko su Turkijos ministru pirmininku aptarti apribojimų ir sunkumų, pavyzdžiui, nuosavybės klausimų. Neseniai, 2010 m. birželio 6 d., buvo nužudytas vyskupas Luigi Padovese, apaštališkasis vikaras Turkijoje.

Žydai

Mažojoje Azijoje žydų bendruomenės egzistavo mažiausiai nuo V a. pr. m. e., o XV a. pabaigoje daug Ispanijos ir Portugalijos žydų, ištremtų iš Ispanijos, buvo priimti Osmanų imperijoje (įskaitant dabartinės Turkijos regionus). Nepaisant XX a. emigracijos, šiuolaikinėje Turkijoje ir toliau gyvena nedidelė žydų populiacija. Yra nedidelė karaimų žydų populiacija, kurią sudaro apie 100 žmonių. Karaimų žydų Turkijos hakambašiai nelaiko žydais.

Musulmonai

Alavitai

Tikslus alavitų skaičius Turkijoje nežinomas, tačiau 1970 m. jų buvo 185 000. Kaip musulmonai, registruojant asmens tapatybės dokumentus jie neregistruojami atskirai nuo sunitų. Per 1965 m. gyventojų surašymą (paskutinį Turkijos gyventojų surašymą, kai informantų buvo klausiama jų gimtosios kalbos) 180 000 žmonių trijose provincijose nurodė, kad jų gimtoji kalba yra arabų. Tačiau į šį skaičių įtraukti ir arabiškai kalbantys sunitai bei krikščionys.

Alavitai tradiciškai kalba ta pačia Levanto arabų kalbos tarme kaip ir Sirijos alavitai. Arabų kalba geriausiai išsilaikiusi kaimo bendruomenėse ir Samandagoje. Jaunesni žmonės Çukurovo miestuose ir (kiek mažiau) İskenderune linkę kalbėti turkiškai. Alavitų vartojama turkų kalba išsiskiria tiek alavitams, tiek ne alavitams būdingais akcentais ir žodynu. Arabų abėcėlę moka tik religiniai lyderiai ir vyrai, dirbę ar studijavę arabų šalyse.

Alevis

Alevitai yra didžiausia religinė mažuma Turkijoje. Šiai grupei priklauso beveik 15-25 % visų Turkijos gyventojų. Daugiausia tai turkai, tačiau yra nemažai kurdų ir zazų, kurie yra aleviai.

Dvyniai šiitai

Turkijoje gyvena beveik 3 mln. dvylikamečių šiitų, dauguma jų - azerbaidžaniečiai. Pusė milijono džaharistų gyvena Stambule.

Jazidai

Turkija, kartu su Sirija ir Iraku, yra jazidų tėvynės teritorijoje. 1984 m. Turkijoje gyveno apie 22 000 jazidų. Ankstesnius duomenis sunku gauti ir patikrinti, tačiau kai kuriais vertinimais XX a. pradžioje Turkijoje gyveno apie 100 000 jazidų.

Dauguma jazidų paliko šalį ir išvyko į užsienį devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, daugiausia į Vokietiją ir kitas Europos šalis, kur gavo prieglobstį dėl Turkijoje vykstančio etninės ir religinės mažumos persekiojimo. Jie gyveno Turkijos pietrytinėje dalyje, kurioje vyko (vyksta) intensyvios PKK kovos. Manoma, kad dabar Turkijoje liko keli šimtai jazidų.

Namas, kuriame gyveno Bahajų tikėjimo įkūrėjas Bahá'u'llah, Edirnė


Antano Paduviečio bažnyčia Stambule.


Aya Triada graikų ortodoksų bažnyčia Bejoglu, Stambulas


Šventojo Pauliaus bažnyčia Tarse


Alevių populiacijos pasiskirstymas Turkijoje. Raudona = Anatolijos aleviai (turkai, kurdai ir zazai). Tamsiai raudona = alavitai (arabai) Pietų Turkijoje.


Alevitų dalis Turkijoje

Taip pat žr.

Turkijos demografinė padėtis Turkijos kalbos Geografinių pavadinimų pakeitimai Turkijoje Žmogaus teisės Turkijoje Turkijos Kurdistanas Vakarų Armėnija Turkų mažumos buvusioje Osmanų imperijoje Juodaodžiai Osmanų imperijoje Turkai buvusioje Sovietų Sąjungoje Juodaodžiai Turkijoje

Turkų nacionalizmas Rasizmas Turkijoje Turkifikacija Pavardė Law Antiarmėniškos nuotaikos Armėnų genocidas Graikų genocidas Asirų genocidas Dersimo sukilimas Yörüks