Benediktas XVI — popiežius emeritas: gyvenimas, pontifikatas, atsistatydinimas

Benediktas XVI — išsamiai: gyvenimas, pontifikatas, istorinis atsistatydinimas, biografija, svarbiausi faktai ir įtaką turėjusi popiežiaus emerito istorija.

Autorius: Leandro Alegsa

Popiežius emeritas Benediktas XVI (lot. Benedictus PP. XVI; vok. Benedikt XVI; it. Benedetto XVI, g. 1927 m. balandžio 16 d., tikrasis vardas Joseph Aloisius Ratzinger) – Katalikų Bažnyčios popiežius emeritas. Jis buvo 265-asis popiežius – pontifikatas truko nuo 2005 iki 2013 m. Eidamas šias pareigas Benediktas XVI buvo ne tik Katalikų Bažnyčios dvasinis vadovas, bet ir Vatikano Miesto Valstybės galva. Jis buvo išrinktas 2005 m. balandžio 19 d. popiežiaus konklavoje po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties. Popiežiškąsias inauguracijos Mišias jis šventė 2005 m. balandžio 24 d., o Jono Laterano arkivyskupijos katedrą perėmė 2005 m. gegužės 7 d.

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Joseph Ratzinger gimė 1927 m. balandžio 16 d. Marktl am Inn miestelyje, Bavarijoje. Augo katalikiškoje šeimoje; jo tėvas buvo policijos pareigūnas. Jaunystėje dalyvavo parapijos gyvenime ir studijavo teologiją. Po karo jis tęsė studijas Miuncheno ir Freisingo teologijos fakultetuose, įgijo daktaro laipsnį ir greitai įsitraukė į akademinę veiklą.

Kunigystė ir akademinė karjera

1951 m. Ratzinger buvo įšventintas kunigu. Jis pelnė reputaciją kaip išskirtinis teologas ir dėstytojas: dirbo Braunschweigo, Freisingo ir Miuncheno dėstytoju, vėliau tapo Miuncheno universiteto katedros vedėju. Ratzinger parašė daug darbų teologijos, liturgijos ir Bažnyčios doktrinos klausimais, tapo žinomas už kruopštų ir tradicijai lojalų mąstymą.

Vyskupo tarnyba ir Romos pareigos

1977 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė Ratzingerį Miuncheno ir Freisingo arkivyskupu bei kardinolų kolegijos nariu. Netrukus jis tapo svarbia figūra Romoje: buvo paskirtas Šeimų ir Dievo žodžio kongregacijų darbus vykdančios institucijos prefektu (vėliau — Congregation for the Doctrine of the Faith, doktrinos kongregacija). Šiose pareigose Ratzingeris kontroliavo Bažnyčios doktrinos saugojimą, sprendė apie teologinius klausimus ir kovojo su erezijų interpretacijomis bei netikromis doktrinomis. Jo vadovavimas pasižymėjo griežtumu doctrinos klausimais ir akademiniu rigorozumu.

Pontifikatas (2005–2013)

Benedikto XVI pontifikatas buvo pažymėtas keliomis svarbiomis temomis: teologine refleksija, liturgijos požiūriu orientuota politika, socialinės doktrinos akcentavimu bei pastangomis užmegzti dialogą su kitomis religijomis ir moderniąja kultūra. Svarbiausi dokumentai ir iniciatyvos:

  • Encyklikos: tarp svarbiausių — Deus Caritas Est (2005) apie meilę, Spe Salvi (2007) apie viltį ir Caritas in Veritate (2009) apie socialinę doktriną ir ekonominius iššūkius.
  • Liturgija: Benediktas skatino didesnį tradicijų integravimą: jis išpopuliarino 1962 metų Misalo leidimą leidus dokumentą Summorum Pontificum, palengvinusį tradicinės lotynų liturgijos naudojimą.
  • Teologija ir akademija: jis akcentavo ryšį tarp tikėjimo ir proto, rašė popiežiaus-katekizacijos ir teologinius tekstus; atkreipė dėmesį į sekuliarizacijos iššūkius Vakarų pasaulyje.
  • Ekumeninis ir tarp-religinis dialogas: Benediktas ėjo susitikimų su ortodoksų, protestantų atstovais ir kitų religijų vadovais, nors kartais jo pasisakymai sukeldavo ginčų (pvz., 2006 m. Nikėjoje ištartas sakymas, sukėlęs musulmonų bendruomenių reakciją).

Kritiškos temos: piktnaudžiavimo bylos ir Vatikano administracija

Benedikto pontifikatas taip pat buvo pažymėtas sudėtingais momentais: pasauliniu vaikų seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje skandalu ir Vatikano administracijos problemomis. Kritikai vertino Bažnyčios reakciją į piktnaudžiavimo bylas kaip per lėtą ir kartais nepakankamai griežtą; tuo pačiu metu Benediktas priėmė keletą reformų, skirtų atsakomybės aiškinimui ir prevencijai. Vatikano vidaus konfliktai ir dokumentų nutekinimo (vadinamoji „Vatileaks“) krizė atskleidė struktūrines problemas popiežiaus administracijoje.

Atsistatydinimas

2013 m. vasario 11 d. Benediktas paskelbė apie savo atsistatydinimą, kreipdamasis lotynų kalba į kardinolams. Jis nurodė pagrindinėmis priežastimis „proto ir kūno jėgų stoką“ dėl senyvo amžiaus, tvirtindamas, kad negali jau pilnai vykdyti pontifikato reikalavimų. Jo atsistatydinimas įsigaliojo 2013 m. vasario 28 d. Tai buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo 1415 m. popiežiaus Grigaliaus XII laikų, o pirmasis, pasitraukęs savo noru, nuo 1294 m. popiežiaus Celestino V. Pasaulio reakcija į atsistatydinimą buvo intensyvi ir daugialypė: kai kas pabrėžė istorinio žingsnio drąsą ir pavyzdį, kiti — nerimą dėl priežasčių ir ateities nežinomybės.

Popiežius emeritas ir vėlesnis gyvenimas

Būdamas popiežius emeritas, Benediktas išlaikė Jo Šventenybės stilių ir titulą popiežiaus, taip pat ir baltą liturginę aprangą. Po atsistatydinimo 2013 m. kovo 13 d. jį pakeitė popiežius Pranciškus. 2013 m. gegužės 2 d. Benediktas persikėlė į atnaujintą Mater Ecclesiae vienuolyną Vatikano teritorijoje, kur išėjo į ramų sveikatos ir maldos kupiną laikotarpį. Nors jis oficialiai nebevykdė pontifikato pareigų, kartais išsakydavo teologines mintis ir laiškus, kurie dar kartais sulaukdavo dėmesio.

Gyvenimo pabaiga ir palikimas

Benediktas XVI ilgam išliks svarbiu 20–21 a. katalikų teologijos ir Bažnyčios istorijos veikėju. Jis buvo pripažintas už savo intelektualinį indėlį, rašinius apie santykį tarp tikėjimo ir proto, taip pat už pastangas išsaugoti liturginę tradiciją. Tačiau jo palikimas yra sudėtingas: kartu su teologiniais nuopelnais fiksuojami kritiški vertinimai dėl Bažnyčios reakcijos į piktnaudžiavimo bylas ir institucinių problemų valdymą.

2022 m. gruodžio 31 d. Benediktas XVI mirė; jo mirtis žymėjo atskaitos tašką Bažnyčios istorijoje — pirmojo moderniosios eros atsistatydžiusio popiežiaus gyvenimo ir darbų apmąstymų pradžią. Per gyvenimą ir pontifikatą jis paliko gilų intelektualinį ir dvasinį paveldą, kurį tęs analizės, diskusijos ir istorinis vertinimas.

Kunigas

1951 m. Ratzingeris buvo įšventintas katalikų kunigu. Jis buvo kelių Vokietijos universitetų, įskaitant Bonos ir Miunsterio universitetus, profesorius. Taip pat dėstė Tiubingeno universitete ir Regensburgo universitete.

Kardinolas

1977 m. popiežius Paulius VI Ratzingerį paskyrė kardinolu ir Miuncheno bei Freisingo arkivyskupu.

Kardinolas Ratzingeris buvo Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas. Jis tapo Kardinolų kolegijos dekanu. Jis buvo artimas popiežiaus Jono Pauliaus II draugas.

Popiežius

2005 m. kardinolas Ratzingeris buvo išrinktas popiežiumi, būdamas 78 metų amžiaus. Per konklavą "jei ne Ratzingeris, tai kas? O kai jį pažino, kilo klausimas, kodėl ne Ratzingeris?" Jis pasirinko vadintis Benediktu XVI.

2013 m. vasario 11 d. popiežius paskelbė, kad 2013 m. vasario 28 d. abdikuos arba atsistatydins: "Įsitikinau, kad mano jėgos dėl senyvo amžiaus nebetinka tinkamam Petro tarnystės vykdymui". Originalus pareiškimas buvo paskelbtas lotynų kalba. Jis yra pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo 1415 m. popiežiaus Grigaliaus XII laikų. Nusprendęs atsistatydinti, 2013 m. vasario 28 d. jis pasitraukė į pensiją, kad galėtų pasirūpinti savo sveikatos būkle.

Pasirinkti darbai

OCLC/WorldCat statistinėje apžvalgoje, sudarytoje iš Josepho Ratzingerio ir apie jį parašytų kūrinių, yra apytiksliai 360+ kūrinių 520+ leidiniuose 20 kalbų ir bibliotekų fonduose.

  • Įvadas į krikščionybę (1968)
  • Einführung in das Christentum: Vorlesungen über das Apostolische Glaubensbekenntnis (1968)
  • Das neue Volk Gottes: (1969)
  • Der Gott Jesu Christi: Betrachtungen über den Dreieinigen Gott (1976)
  • Eschatologija: Tod und ewiges Leben (1977)
  • Katalikiškosios teologijos principai: pamatinės teologijos akmenys (1985)
  • Politik und Erlösung: zum Verhältnis von Glaube, Rationalität und Irrationalem in der sogenannten Theologie der Befreiung (1986)

Kaip popiežius, OCLC/WorldCat identifikuoja 1400+ kūrinių 2300+ leidiniuose 33 kalbomis ir 55 000+ bibliotekų fonduose.

  • Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki Atsimainymo (2007)
  • Be šaknų: Vakarai, reliatyvizmas, krikščionybė, islamas (2006)

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra popiežius emeritas Benediktas XVI?


A: Popiežius emeritas Benediktas XVI yra 265-asis Katalikų Bažnyčios popiežius, pareigas ėjęs 2005-2013 m. Jis gimė 1927 m. balandžio 16 d. Joseph Aloisius Ratzinger.

K: Kada jis tapo popiežiumi?


A: Benediktas XVI buvo išrinktas 2005 m. balandžio 19 d. popiežiaus konklavoje po Jono Pauliaus II mirties, o 2005 m. balandžio 24 d. šventė popiežiaus inauguracijos Mišias.

K: Kiek laiko jis buvo popiežiumi?


A: Popiežiumi jis buvo 8 metus, nuo 2005 iki 2013 m.

K: Kodėl jis atsistatydino?


A: Atsistatydino dėl "dvasios ir kūno jėgų stokos", nes buvo senyvo amžiaus. Jo atsistatydinimas įsigaliojo 2013 m. vasario 28 d.

K: Kokį titulą jis pasiliko po atsistatydinimo?


A: Kaip popiežius emeritas Benediktas išlaiko Jo Šventenybės stilių ir popiežiaus titulą. Jis ir toliau vilkės popiežiškais drabužiais baltos spalvos.

K: Kas jį pakeitė popiežiaus poste?


A: 2013 m. kovo 13 d. jį pakeitė popiežius Pranciškus.

K: Kur jis persikėlė į pensiją?


A: 2013 m. gegužės 2 d. išėjęs į pensiją persikėlė į naujai atnaujintą Mater Ecclesiae vienuolyną.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3