Sovietų karas Afganistane (1979–1989): priežastys, eiga ir pasekmės
Sovietų karas Afganistane (1979–1989): priežastys, eiga ir pasekmės — detali analizė apie konfliktą, žūtis, tarptautinę įtaką ir ilgalaikes geopolitines pasekmes.
Sovietų karas Afganistane prasidėjo kaip konfliktas tarp naujos, marksistinę politiką vykdančios Afganistano vyriausybės ir įvairių su ja nesutinkančių bei religinių grupių — opozicinių kovotojų, plačiai vadinamų modžahedais. Nepakankamai apmokytos ir silpnai remiamos vyriausybės pajėgos negalėjo efektyviai suvaldyti ginkluoto pasipriešinimo, todėl ji kreipėsi į Sovietų Sąjungą. Masyvios sovietų kariniai operacijos, sąjungininkų oro ir artilerijos smūgiai bei represinės priemonės prieš miestų ir kaimų gyventojus smarkiai sunaikino infrastruktūrą, sukėlė civilių aukas ir prisidėjo prie vietos gyventojų paramos pasikeitimo — daug kas pradėjo remti arba bent toleruoti modžahedus. Dėl to sovietų pajėgų pozicijos silpnėjo, kovos išsiplėtė, ir ilgainiui konfliktas tapo aklavietine ir brangiai kainuojančia okupacija. Antivyriausybines pajėgas rėmė kelios valstybės, daugiausia Jungtinės Valstijos ir Pakistanas, taip pat Saudi Arabija ir kiti regioniniai rėmėjai.
Priežastys
Karo ištakos siejamos su 1978 m. įvykusia Saur revoliucija ir valdžią perėmusios Afganistano Liaudies Demokratinės partijos (PDPA) bandymais įvesti greitus socialinius ir žemės reformas. Šios reformos susilaukė stipraus priešinimosi konservatyvioje, daugiausia kaimiškoje visuomenėje. Vietos konflikto ir PDPA vidaus frakcijų kova susilpnino vyriausybę ir atvertė kelią Sovietų Sąjungos įsikišimui, kuriam buvo pateikiami argumentai apie komunistinio režimo išsaugojimą bei regioninį saugumą Šaltojo karo kontekste.
Eiga
Karas prasidėjo, kai Sovietų Sąjunga pasiuntė savo 40-ąją armiją kovoti į Afganistaną. Ji pasiekė Afganistaną 1979 m. gruodžio 25 d. Kovos tęsėsi apie dešimt metų. Sovietų kariuomenė vykdė plataus masto antiteroristines ir užkariaujančias operacijas, tačiau pralaimėjo kovą su gerai organizuotu partizaniniu judėjimu, kuris slėpdavosi prieglobstyje tarp civilių ir naudojo smulkesnę, judrią taktiką. Nuo 1988 m. gegužės 15 d. sovietų kariai pradėjo palikti Afganistaną. Pagal tarptautinius susitarimus pasitraukimas tęsėsi iki 1989 m. — kai kurie šaltiniai mini vasario 2 d, tačiau Sovietų Sąjunga oficialiai paskelbė, kad visi jos kariai paliko Afganistaną vasario 15 d.
Taktika ir tarptautinė parama
Modžahedai naudojo partizaninį karą: slaptas bazes kalnuose, improvizuotus sprogmenis, staigius reidus, ir plačią vietos paramą. Jiems didelę pagalbą suteikė tarptautinė parama: Jungtinės Valstijos per Centrinę žvalgybos valdybą (CIA) vykdė slaptą programą (pvz., Operation Cyclone), tiekdamos ginklų, finansavimo ir mokymo. Svarbus posūkis įvyko, kai modžahedams pradėta tiekti raketas FIM-92 Stinger — tai žymiai sumažino sovietų oro pranašumą ir pagerino partizanų galimybes.
Pasekmės ir aukos
- Žmogiškosios aukos: žuvo apie 15 000 sovietų karių, apie 35 000 buvo sužeisti. Afganistano civilių aukų skaičius vertinamas labai didelis — daugelis šaltinių nurodo nuo maždaug milijono iki kelių milijonų mirčių (plačiai minima apie 1–2 milijonus), tačiau tikslaus skaičiaus nustatyti neįmanoma dėl chaoso sąlygų.
- Pabėgėliai ir priverstinai perkeltieji: milijonai afganų pasitraukė į Pakistaną ir Iraną arba buvo perkelti šalies viduje — skaičiuojama, kad pabėgėlių ir perkeltųjų buvo kelios milijonai, o humanitarinė krizė tęsėsi dešimtmečius.
- Infrastruktūros naikinimas ir susitikimų palikimas: miestai, kaimai, žemės ūkis ir energetikos tinklai stipriai nukentėjo; gausus minų ir nenuvalytų sprogmenų pavojus ilgai kelia riziką civiliams.
- Politinis ir geostrateginis poveikis: karas nusvėrė Sovietų Sąjungos ekonomiką ir karinį pajėgumą, padidino visuomeninį nepasitenkinimą, prisidėjo prie politinių permainų (perestroika, glasnost) ir galiausiai prie Sovietų Sąjungos silpnėjimo.
- Tolesnė situacija Afganistane: Sovietų pasitraukus, vidinė kova tarp skirtingų grupių tęsėsi, galiausiai sukeldama chaosą ir galų gale prisidedant prie Talibano kilimo 1990-aisiais.
Istorinė reikšmė
Sovietų karas Afganistane tapo reikšmingu Šaltojo karo epizodu: jis parodė ribas supervalstybės karinei jėgai prieš gerai organizuotą partizaninį pasipriešinimą ir tarptautinę paramą. Karo politinės, socialinės ir humanitarinės pasekmės ilgai veikė Afganistaną ir regioną. Dauguma istorikų laiko šį konfliktą vienu iš veiksnių, pagreitintų Sovietų Sąjungos žlugimo ir pokyčių Maskvoje.
Karas paliko gilius randus Afganistane: nuslopintos institucijos, ekstremizmas, skurdas ir didelė nukentėjusių žmonių karta. Tarptautinės intervencijos ir parama padėjo modžahedams nugalėti sovietus, tačiau neperėjo į ilgalaikį stabilumą — tai tapo viena iš priežasčių, kodėl šalis ilgai negalėjo atsigauti po konflikto.
Fonas
731 m. į šią vietovę atsikėlė arabai, []kurie buvo musulmonai. Po to beveik visi Afganistano gyventojai taip pat pradėjo išpažinti islamą. Šalyje yra daug kalnų ir dykumų, dėl kurių sunku judėti. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, taip pat tadžikai, hazarai, aimakai, uzbekai, turkmėnai ir kai kurios kitos nedidelės grupės.
Sovietų dislokavimas
Hafizullah Amin
1979 m. Afganistaną valdė Hafizula Aminas. KGB šnipai sovietams pranešė, kad Amino valdymas kelia grėsmę Sovietų Sąjungai priklausančiai Centrinės Azijos daliai. Jie taip pat įtarė, kad Aminas nėra lojalus Sovietų Sąjungai. Jie rado informacijos apie Amino bandymus draugauti su Pakistanu ir Kinija. Sovietai taip pat įtarė, kad Aminas prisidėjo prie prezidento Nuro Muhammado Tarakio mirties. Galiausiai sovietai nusprendė pašalinti Aminą.
Amino nužudymas
1979 m. gruodžio 22 d. sovietų patarėjai Afganistano kariuomenei ėmėsi daugelio veiksmų. Jie nutraukė visus telekomunikacijų ryšius Kabule. Jokia žinia negalėjo ateiti į miestą ar išeiti už jo ribų. Kabulą pasiekė ir sovietų karinių oro pajėgų kariai. Aminas, matydamas pavojų, persikėlė į prezidento rūmus, kad būtų saugiau. Rūmai buvo pavadinti Tadžbego rūmais.
1979 m. gruodžio 27 d. apie 700 sovietų karių užėmė pagrindinius vyriausybės ir karinius pastatus Kabule. Kariai dėvėjo uniformas, panašias į Afganistano kariuomenės uniformas. 19.00 val. sovietų kariai sunaikino Kabulo komunikacijas. Tai sustabdė visus Afganistano karių ryšius. 19:15 val. sovietų kariai įžengė į Tadžbego rūmus. Iki gruodžio28 d. ryto pirmoji karinių veiksmų dalis baigėsi. Tuo metu Aminas ir du jo sūnūs jau buvo žuvę kovose. Sovietai paskelbė apie Afganistano laisvę nuo prezidento Amino valdymo. Jie taip pat teigė, kad visi sovietų kariai atvyko vykdyti savo pareigos, kaip nurodyta 1978 m. "Draugystės, bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje".
Babrak Karmal iškilimas
Kabulo radijo stotis pranešė apie Hafizullah Amino nužudymą. Atsakomybę už šį nužudymą prisiėmė prosovietinis Afganistano centrinis revoliucinis komitetas (ARCC). Tada ARKK Afganistano vyriausybės vadovu išrinko Babraką Karmalą. Jis paprašė Sovietų Sąjungos karinės pagalbos.
Maskvos sprendimas dėl okupacijos
Afganistano vyriausybė daug kartų prašė Sovietų Sąjungos atsiųsti karių. Nepaisant to, kad Sovietų Sąjunga buvo sudariusi sutartį su Afganistanu dėl pagalbos, ir bijodama Vietnamo stiliaus pelkės, Sovietų Sąjunga priešinosi, o liepė Afganistano vyriausybei pasiekti kompromisą su užsienio samdiniais. Padėtis tarp Afganistano vyriausybės ir užsienio samdinių blogėjo, o Sovietų Sąjunga iš pradžių reagavo tik žvalgybos duomenimis ir patarėjais.
Užsiėmimas
Sovietų operacijos
Sovietų kariai Afganistane padarė daugybę dalykų. Tačiau jie niekada negalėjo kontroliuoti visų Afganistano dalių. Sovietų kariai Afganistane neturėjo tinkamos karinės taktikos partizaniniam karui atšiaurioje kalnuotoje Afganistano vietovėje, be to, daugelis sovietų karių buvo jauni šauktiniai, neišbandę kovinių veiksmų. Kelios afganų grupės ir toliau puolė sovietų karius ir su jais kovojo.
Pasaulio reakcija
Daugumos pasaulio šalių žmonėms nepatiko tai, ką Sovietų Sąjunga darė Afganistane. Jiems patiko tai, kaip Afganistano žmonės su jais kovojo. Kai kurios reakcijos buvo labai rimtos. JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) sakė, kad sovietų veiksmai buvo "rimčiausia grėsmė taikai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų". J. Carteris pagrasino boikotuoti 1980 m. olimpines žaidynes Rusijoje, jei Sovietų Sąjunga iki 1980 m. vasario mėn. neišves savo pajėgų. Ji to nepadarė, todėl JAV boikotavo žaidynes.
Afganistano reakcija
Devintojo dešimtmečio viduryje daugelis Afganistano grupuočių susibūrė kovai su sovietų kariuomene. Šioms grupuotėms padėjo daugelis šalių, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kinija, Saudo Arabija ir Pakistanas.
Pakistano dalyvavimas
Pakistanas manė, kad sovietų karas Afganistane taip pat kelia jam grėsmę. Per savo žvalgybos agentūrą ISI jis taip pat pradėjo aktyviai remti afganus, kovojančius su sovietų kariuomene.n
Sovietų pasitraukimas
Atrodė, kad sovietų karas Afganistane niekada nesibaigs. Sovietų Sąjunga pasaulio akyse atrodė labai blogai, nes bandė kontroliuoti šią šalį. Dauguma žmonių Sovietų Sąjungoje nepalaikė šio karo. Kadangi karui užsitęsus žuvo ar buvo sužeista vis daugiau sovietų karių, Michailas Gorbačiovas sovietų karą Afganistane vadino "kraujuojančia žaizda". Galiausiai, po dešimties metų, kai karo pabaigos nebuvo matyti, sovietai nusprendė pasitraukti iš Afganistano.
Po karo
Sovietų Sąjunga
Sovietų karas Afganistane smarkiai paveikė Komunistų partijos valdymą. Daugelis manė, kad karas buvo nukreiptas prieš islamą. Tai sukėlė stiprius jausmus Vidurio Azijos sovietinių respublikų musulmonams. Sovietų kariuomenės nuotaika arba "moralė" iš tikrųjų buvo labai prasta, nes jie nesugebėjo kontroliuoti žmonių ir visur, kur tik nueidavo, buvo traktuojami tik kaip okupantai. Andrejus Sacharovas atvirai sakė, kad sovietų kariuomenės veiksmai Afganistane buvo neteisingi.
Nuo 1979 iki 1989 m. Afganistane žuvo daugiau kaip 15 000 sovietų karių. Per karą sovietų kariuomenė taip pat prarado šimtus lėktuvų ir milijardinės vertės kitos karinės technikos. Per karą žuvo apie du milijonai afganų vyrų, moterų ir vaikų.
Afganistanas
Net ir sovietų armijai pasitraukus iš Afganistano, pilietinis karas Afganistane tęsėsi. Maždaug trejus metus Nadžibulos komunistinė vyriausybė negalėjo apsiginti nuo jai besipriešinančių modžahedų pajėgų. Pačioje vyriausybėje susikūrė daug grupių, kai kurios iš jų palaikė modžahedų pajėgas. 1992 m. kovo mėn. generolas Abdul Rašidas Dostamas ir jo uzbekų milicija nustojo remti Nadžibulos vyriausybę. Netrukus modžahedų pajėgos užėmė Kabulą ir pradėjo valdyti didžiąją Afganistano dalį.
Per šį maždaug dešimt metų trukusį karą Afganistano ekonomika smarkiai nukentėjo. Grūdų gamyba 1978-1990 m. sumažėjo iki 3,5 % per metus. Sovietai taip pat stengėsi, kad komercinė ir pramoninė veikla būtų kontroliuojama valstybės. Tai taip pat turėjo neigiamos įtakos ekonomikai. Daugelyje šalių subyrėjus Sovietų Sąjungai, nukentėjo ir tradicinė Afganistano prekyba.
Vakarų pasaulis
Iš pradžių daugelis žmonių ir šalių gyrė JAV už paramą grupėms, kovojančioms su sovietų pajėgomis. Tačiau po Rugsėjo 11-osios išpuolių žmonės ėmė abejoti JAV politika remti tokias grupuotes ir skirti joms pinigų. 2001 m. JAV okupavo Afganistaną, siekdamos surasti Osamą bin Ladeną. Okupacija tęsėsi dar beveik dvejus metus po to, kai O. bin Ladenas buvo nužudytas.
Klausimai ir atsakymai
K: Dėl ko Sovietų Sąjunga įžengė į Afganistaną?
A: Afganistano vyriausybė negalėjo pasipriešinti opozicijai, vadinamai modžahedais, todėl prašė Sovietų Sąjungos pagalbos.
K: Kas buvo pagrindiniai Sovietų Sąjungos priešininkai šiame kare?
A: Pagrindiniai Sovietų Sąjungos priešininkai buvo Afganistano pagalbos kovotojai, dar vadinami modžahedais.
K: Kaip vietos gyventojai reagavo į užsienio įsitraukimą?
A: Vietos gyventojai stojo modžahedų pusėn dėl didelio infrastruktūros sugriovimo ir mirčių, kurias sukėlė masinės karinės kampanijos prieš juos. Dėl to sovietų karinis buvimas ir pasipriešinimas visoje šalyje prarado paramą.
K: Kada prasidėjo kovos Afganistane?
A: Kovos prasidėjo 1979 m. gruodžio mėn.
K: Kiek laiko jos truko?
Atsakymas: Iki 1989 m. vasario mėn., iš viso apie dešimt metų.
K: Kokios šalys per šį karą rėmė antivyriausybines pajėgas? A: Antivyriausybines pajėgas rėmė daugelis šalių, daugiausia Jungtinės Valstijos ir Pakistanas.
K: Kada kariai pradėjo palikti Afganistaną? A.: Kariai iš Afganistano pradėjo trauktis 1988 m. gegužės 15 d., o iki 1989 m. vasario 2 d. visi kariai išvyko.
Ieškoti