Uzbekai – tiurkiška tauta: kilmė, kalba, kultūra ir papročiai

Sužinokite apie uzbekų kilmę, uzbekų kalbą, turtingą kultūrą ir papročius – įdomūs faktai apie tiurkišką tautą Vidurinėje Azijoje.

Uzbekai yra tiurkiškai kalbanti etninė grupė, daugiausia gyvenanti Vidurinės Azijos šalyse. Uzbekai sudaro Uzbekistano gyventojų daugumą. Afganistane, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizijoje, Turkmėnistane, Rusijoje ir Kinijoje jie sudaro mažumą. Keletas jų gyvena atokiau. Uzbekai kalba uzbekų kalba, priklausančia tiurkų kalbų šeimai.

Kilmė ir istorija

Uzbekų etnogenezė yra sudėtingas, ilgas procesas, vykęs šimtmečius. Šiaurės ir Vidurio Azijos tiurkų gentys, tokios kaip karlukai, kipčakai ir kitos, maišėsi su vietinėmis sedentariškomis tautomis (pvz., sogdiečiais ir kitomis iranėniškomis grupėmis). Per istoriją šį regioną valdė įvairios valstybės — Chorazmas, samanidų ir timūridų valdos, o vėliau XVIII–XIX a. čia susiformavo uzbekų chanatai (pvz., Šaibanidų), kurių palikuonimis laikoma dabartinė uzbekų tauta. Nuo XIX a. dalis regiono pateko į Rusijos imperijos įtaką, vėliau — Sovietų Sąjungą; 1991 m. atkūrus nepriklausomybę, Uzbekistan tapo pagrindine uzbekų gyvenamąja valstybe.

Kalba

Uzbekų kalba priklauso karlukų (centrinių tiurkų) šakai. Kalboje atsispindi ir tiurkų, ir persų įtaka — ypač pietinėse dialektų grupėse (Afganistano uzbekai). Yra keli pagrindiniai dialektai, kuriuos kartais skiria nordinės (dažnai labiau paveiktos kipčakų elementų) ir pietinės grupės.

Istoriškai uzbekų raštas naudojo įvairius alfabetus: arabišką abėcėlę iki XX a. pradžios, po to trumpai lotynišką (1928–1940), vėliau sovietinį kirilicą (nuo ~1940 m.), o po nepriklausomybės daugelyje sričių pradėtas diegti atnaujintas lotyniškas raštas. Afganistane ir kai kuriose bendruomenėse ilgiau išliko arabiškas raštas.

Kultūra ir menas

Uzbekų kultūra jungia klajoklišką ir sėslų tradicijas, o taip pat persų ir kitas vietines įtakas. Svarbūs jos elementai:

• Architektūra: istorinių miestų, tokių kaip Samarqandas, Buchara ir Chiva, medžiai – įspūdingi mauzolėjai, madrasos ir mečetės su mozaikomis ir kupolais.
• Literatūra: klasikinių persų ir turkiškų poetų bei rašytojų palikimas — pavyzdžiui, Alisher Navois (XVI a.) laikomas vienu iš svarbiausių uzbekų literatūros kūrėjų.
• Muzika ir scenos menai: tradicinė klasikinė muzika (pvz., šašmaqom / shashmaqom), liaudies dainos ir instrumentai (dutar, rubab, tanbur).
• Amatai: audiniai (ikat/abr), suzani siuvinėjimai, keraminiai dirbiniai (pvz., Rishtano plytelės), kilimų rišimas ir metaliniai dirbiniai.
• Virtuvė: plovas (pilaf) yra bene žymiausias patiekalas; taip pat dažni samsa, lagman, šašlykas, įvairūs duonos gaminiai (non) ir žalia arbata.

Papročiai, tradicijos ir religija

Uzbekų visuomenėje svarbi šeima ir pagarbos vyresniesiems tradicija. Svarbūs socialiniai ritualai — vestuvės, gimimo ir laidotuvių papročiai — dažnai vyksta pagal ilgas tradicijas ir gali užimti kelias dienas. Svečias laikomas garbingu asmeniu, todėl didelis dėmesys skiriamas svetingumui (išraiška mehmon kultūra).

Dauguma uzbekų išpažįsta sunnitų islamą (Hanafi mokykla), taip pat regione yra ir sufizmo tradicijų palikimas. Sovietų laikotarpiu religija buvo nuosaikiai slopinta, tačiau po nepriklausomybės stebimas religijos atgimimas ir religinės praktikos atgimimas, ypač kaimiškose bendruomenėse.

Demografija ir diaspora

Uzbekų populacija pasaulyje vertinama kelias dešimtis milijonų; dauguma gyvena Uzbekistane, bet reikšmingos bendruomenės yra ir Afganistane, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizijoje, Turkmėnistane, Rusijoje bei Kinijoje (Xinjiang regionas).

Apibendrinant, uzbekų tauta pasižymi turtinga istorija, kultūriniu įvairumu ir stipria vietine tradicija, kuri formavosi per ilgą sąveiką tarp tiurkų, persų ir kitų Vidurinės Azijos tautų. Ši įvairovė atspindi tiek sėslų oazių gyvenimo paveldą, tiek klajokliškų tradicijų bruožus.

Paieška pagal raidę