Atila Hunas – hunų vadas (406–453): biografija ir karinė veikla

Atila, arba Atila Hunas (406–453 m.), buvo hunų vadas nuo apie 434 m

Politika ir valdysena

Atilos valdymas nebuvo vien tik karinės kampanijos – jis kūrė plėtojosi kaip valdovas, kuris derino jėgą su diplomatija. Hunai buvo mobilus kariaujantis konfederacija, kurioje Atila sutelkė galingas jėgas ir praplėtė kontinentinį poveikį. Jis sėkmingai reikalavo piniginių išmokų iš Bizantijos (Rytų Romos) imperijos ir užmezgė sutartis, kurios kartais reiškė dideles metines išmokas bei palankias ribas hunų buvimo zonoms. Tuo pačiu jis rinko kontrolę per sukilimus, sutarčių laužymus ir reidus į pasienio vietoves.

Karinė veikla ir invazijos

Atila vadovavo kariuomenei, kurios pagrindą sudarė judri jodinėjanti artilerija – lengvai manevruojantys arklių lankininkai su kompozitiniais lankais. Jų taktikos, greitis ir gebėjimas vienu metu vykdyti ir žvalgybą, ir staigius smūgius padarė hunus pavojingu priešu.

  • Įsiveržimai į Balkanus ir Bizantiją: per kelis dešimtmečius Atila rengė žygius į Pietų Rytų Europą, reidavo imperijos teritorijose ir priverstinai iškovodavo nuolaidas bei duokles. Bizantija kartais mokėjo dideles išmokas tam, kad nusipirktų ramybę.
  • Galija: 451 m. Atila vedė savo kariuomenes į Galiją, kur jo žygis baigėsi stambiu mūšiu – Katalaunijos lygumų mūšiu. Prieš jam stojo koalicija, vadovaujama romėnų generolo Flavijaus Aecijaus kartu su vizigotų karaliumi Teodoriku I. Mūšis buvo labai kruvinas ir sustabdė Atilos tolesnę pažangą Vakarų Europoje; nors galutinė pergalė nėra aiški, ši kampanija pažymėjo jo ekspansijos ribojimą.
  • Italija: 452 m. Atila įsiveržė į Italiją, apiplėšė ir niokojo daugelį miestų Šiaurės Italijos lygumose bei Kelno slėnyje. Jis priartėjo prie Romos. Pagal tradiciją, popiežiaus Leono I derybos ir keli kiti faktoriai – ligos, badas, bei baimė dėl papildomų Bizantijos pajėgų – lėmė, kad Atila pasitraukė iš Italijos.

Šaltiniai ir įvaizdis

Pagrindiniai istorinių žinių apie Atilą šaltiniai yra tuo metu gyvenusių autorių užrašai, ypač diplomato ir keliautojo Prisko (Priscus) liudijimai, taip pat vėlesni kronikininkai, kaip Jordanesas ar Vakarų autorių pasakojimai. Krikščioniški rašytojai dažnai vaizdavo Atilą kaip „Dievo rykštę“ (lot. flagellum Dei), pabrėždami siaubą ir pražūtį, kurią jo įsiveržimai atnešė Romos pasauliui. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai stengiasi atskirti propagandą nuo faktų ir vertina Atilą kaip strategiškai sumanų, griežtą ir aktyvų valdovą bei diplomatą.

Mirtis ir imperijos žlugimas

Atila mirė 453 m. Tradiciškai pasakojama, kad mirtis įvyko naktį po jo vedybų su moterimi, vardu Ildiko (arba Ildiko / Ildico). Pagal viena versiją, jis mirė nuo kruvavimo (pvz., smarkaus nosies kraujavimo arba vidinio kraujavimo); kitos teorijos mini nuodijimą ar sąmokslą. Tiksli mirties priežastis nėra aiški dėl skurdžių ir prieštaringų šaltinių.

Po Atilos mirties hunų valdžia greitai susvyravo. Jo sūnūs (pvz., Ellak, Dengizich ir Ernak) nesugebėjo išlaikyti vieningo valdymo ir kontroliuoti įvairių priklausančių gentinių grupių. 454 m. prie Nemuno upės vyko Nedao mūšis (ar kitoks susidūrimas – priklausomai nuo šaltinių), kuriame germanų gentys, vadovaujamos gepidų karaliaus Ardariko, smarkiai sutriuškino hunų jėgas. Tai ženkliai prisidėjo prie hunų institucinio galios žlugimo ir jų kaip didelės politinės jėgos pabaigos Europoje.

Paveldo reikšmė

Atilos palikimas yra dviašmis: viena vertus, jis prisidėjo prie didžių pokyčių Vakarų ir Rytų Romos istorijoje, skatindamas migracijas, sąjungas tarp gentinių grupių ir politines pertvarkas; kita vertus, istorija ir legenda apie jį išliko kaip simbolis laukinio karo ir mobiliųjų nomadinių imperijų grėsmės romanizuotajam pasauliui. Nors medžiaginių šaltinių apie hunus mažai, Atilos vardas išliko Europoje per kronikas, legendas ir vėlesnius literatūrinius vaizdavimus.

Apibendrinant, Atila – sudėtinga istorijos figūra: vienu metu ir sėkmingas kariuomenės vadas, ir diplomatas, kurio žygiai pakeitė Vakarų Europos politinį žemėlapį. Po jo mirties hunų politinė galia sutriko, o vakarinė Europos istorija tęsėsi per naujus valdovus ir tautų judėjimus.

George'o S. Stuarto "Atila hunas"Zoom
George'o S. Stuarto "Atila hunas"

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Atila hunų genties atstovas?



A: Atila Hunas buvo hunų vadas nuo 434 m. po Kr. iki mirties 453 m. po Kr. Jis buvo žinomas kaip baimę keliantis karo vadas, vadovavęs hunų imperijai.

K: Kokį vaidmenį dažniausiai atlikdavo Atila hunas?



A: Atila Hunas buvo valdovas.

K: Ką Atila hunas veikė Galijoje?



A: Atila Hunas įsiveržė į Galiją ir beveik užėmė Aureliano miestą.

K: Kada Atila hunas pralaimėjo Katalaunijos lygumų mūšį?



A: Atila hunų karalius pralaimėjo Katalaunijos lygumų mūšį 451 m. po Kr.

K: Kur Atila įsiveržė ir ką padarė?



A: Atila įsiveržė į Italiją, užpuolė ir apiplėšė kelis miestus.

K: Kada Atila hunas mirė?



A: Atila hunas mirė 453 m. po Kr.

K: Kas nutiko hunams po Atilos mirties?



A.: Iš karto po Atilos mirties hunų skaičius sumažėjo.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3