Averroesas (Ibn Rušdas) – Al-Andaluso filosofas ir Aristotelio komentatorius
Averroesas (Ibn Rušdas) – Al-Andaluso filosofas ir Aristotelio komentatorius, kurio idėjos atgaivino Vakarų filosofiją, mokslą ir scholastiką.
Averroesas (arab. Abū l-Walīd Muḥammad Ibn Rušd; 1126 m. balandžio 14 d. – 1198 m. gruodžio 10 d.) buvo žymus musulmonų polimatas iš Al-Andaluso. Jis pasižymėjo kaip filosofas, teisės žinovas ir gydytojas. Averroesas gilinosi į graikų ir islamo filosofiją, taip pat studijavo islamo teologiją, teisę, politiką, klasinę muziką, mediciną, psichologiją, fiziką, astronomiją, geografiją ir matematiką. Jo plataus akiračio tyrimai derino racionalų mąstymą su tradicine islamo švietimo sistema.
Gyvenimo apžvalga
Averroesas gimė Kordoboje, Al-Andaluse, kilusioje mokslininkų šeimoje. Jis gavo tradicinį islamo mokslų išsilavinimą, studijavo teisę (fiqh), mediciną ir filosofiją. Per gyvenimą ėjo valstybines ir mokslines pareigas: priklausė teisinių ir medicinos ratams, rašė komentarus ir traktatus, taip pat dirbo teisininku ir gydytoju. Jo karjera turėjo ir sunkumų – jo filosofiniai darbai kai kuriuose vietose susilaukė priešiškumo, buvo cenzūruojami ar net uždrausti, o pats Averroesas patyrė laikiną politinę atstūmimą.
Filosofija ir pagrindinės idėjos
Averroesas laikėsi Aristotelio tradicijos ir siekė atkurti jo sistemą bei naudoti ją kaip terpę diskusijai apie gamtos mokslą, logiką ir metafiziką. Jis gynė idėją, kad protingas žmogus gali pasiekti Dievo pažinimą per filosofinį mąstymą, ir skatino skirti filosofinius bei religinės teisės metodus: religija teikia moralinį ir praktinį vadovą daugumai žmonių, o filosofija siekia demonstratyvių įrodymų ir tikrovės paaiškinimų tiems, kurie tam pasirengę.
Averroesas išsamiai nagrinėjo proto (arab. ) klausimą. Jo požiūris į bendrąjį intelektą ir individo santykį su universaliu protiniu principu vėliau buvo įvairiai interpretuojamas — Europoje tai tapo vienu iš diskusijų centrų, kurių rezultatas kartais pavadintas latinistiniu averroizmu. Reikia pabrėžti, kad mokslininkų diskusijose apie Averroesą yra skirtumas tarp to, ką jis pats teigė, ir vėlesnių interpretacijų ar net iškraipymų (pvz., populiarusis „dvikryptės tiesos“ (angl. double truth) teiginys dažnai yra netikslus supaprastinimas).
Aristotelio komentarai
Averroesas ypač išgarsėjo savo detaliais Aristotelio veikalų komentarais. Jis rašė trumpus, vidutinius ir ilgus komentarus, kurių tikslas buvo paaiškinti tekstą, parodyti filosofines prasmes ir atremti kritiką. Šie komentarai padėjo atgaivinti Aristotelio studijas tiek islamiškoje, tiek vėliau krikščioniškoje intelektualinėje tradicijoje. Dėl Averroeso darbų Aristotelio idėjos vėl tapo prieinamos vakarų mokslininkams ir padėjo skatinti scholastikos vystymąsi viduramžių Europoje.
Ginčai ir reputacija islamiškoje pasaulyje
Nors Averroesas gynė filosofijos teisėtumą, jo pažiūros susilaukė kritikos iš įvairių islamo teologų ir tradicinių mokslininkų, kurie laikė filosofinius metodus pavojingais religijos tiesai arba teologinėms doktrinoms. Dėl to tam tikromis jo gyvenimo akimirkomis kai kurie jo darbai buvo uždrausti arba prarado populiarumą islamiškose mokyklose. Nepaisant to, Averroesas išliko svarbi figūra, o jo veikalai vėliau buvo atrasti ir išversti į kitas kalbas.
Įtaka Vakarams
Averroeso darbai pasiekė Vakarų Europą per arabų ir hebrajų vertimus į lotynų kalbą. Lotyniški vertimai leido scholastinėms mokykloms susipažinti su Aristotelio sistema per Averroeso aiškinimus. Jo idėjos didele dalimi paveikė tokias figūras kaip Tomas Akvinietis, o platesnė jo įtaka pasireiškė diskusijomis apie proto ir tikėjimo santykį, natūros mokslo metodus ir metafiziką. Vakarų universitetuose Averroesas tapo svarbia diskusijų tema ir jo vardas įgijo simbolinę reikšmę filosofinei ir mokslinei tradicijai.
Pagrindiniai veikalai
- Tahāfut al‑Falāsifa – Averroeso atsakas į Al‑Ghazālī kritiką (gali būti minima kaip Tahafut al‑Tahafut — „Incoherence of the Incoherence“), kuriame jis gina filosofiją prieš Al‑Ghazālī argumentus.
- Platesni ir trumpesni Aristotelio komentarai – serija komentarų prie įvairių Aristotelio traktatų (logika, metafizika, gamtos mokslai, psichologija).
- Medicinos ir teisės traktatai – Averroesas rašė apie mediciną, taip pat apie teisės praktiką ir jurisprudenciją.
Paveldo svarba
Averroeso reikšmė yra keliabriaunė: jis padėjo išgelbėti ir interpretuoti Aristotelio palikimą, skatino filosofinę tradiciją, kuri vertino racionalumą ir įrodymus, ir prisidėjo prie kryžkelės tarp islamiškos ir krikščioniškos intelektualinės kultūros. Jo darbai tapo tiltų statiniu — per vertimus ir komentarus jie sujungė skirtingas tradicijas ir leido vėlesnėms kartoms plėtoti filosofiją bei mokslą.
Šiandien Averroesas laikomas vienu įtakingiausių viduramžių mąstytojų: tiek dėl savo filosofinių argumentų, tiek dėl to, kaip jo tekstai pakeitė intelektualinį klimą Viduriniuose amžiuose tiek islamiškame, tiek krikščioniškame pasaulyje.
_-_BAE09705.jpg)
Averroeso statula Kordoboje, Ispanijoje
Averroeso gyvenimas
Averroesas gimė kaip ʾAbū l-Walīd Muḥammad bin ʾAḥmad bin Rušd. Jis gimė 1126 m. Andalūzijoje, kuri tuo metu buvo musulmoniška šalis, vadinama Al-Andalusu. Jaunystėje Averroesas turėjo daug mokytojų, kurie padėjo jam pradėti studijuoti islamą. Tai jam puikiai sekėsi, be to, jis domėjosi teise. Sevilijoje jis pradėjo studijuoti mediciną pas žmogų, vardu Abu Džafaras al-Turdžalis.
Averroesas savo karjerą pradėjo padedamas kalifo dvaro Marakeše gydytojo Ibn Tufailio. Jis galėjo vykti į Marakešą ir tapti gydytoju dėl savo fizikos žinių. Averroesui buvo suteikta daug garbės titulų, o 1169 m. jis tapo Sevilijos kadiju (teisėju).
Po dvejų metų jis tapo Kordobos kadi. Laisvalaikiu studijavo ir rašė. 1195 m. Averroesas parašė veikalą apie tai, kad, jo manymu, filosofija ne itin naudinga religinei tiesai atrasti. Jis buvo sugėdintas, o daugelis jo raštų sudeginti. Kalifas Averroesą įkalino ir išsiuntė iš šalies. Jis trumpai gyveno Lukenoje, paskui kalifas jį sugrąžino atgal, kad būtų teisėjas. Jis mirė 1198 m.

Averroesas, Rafaelio freskos "Atėnų mokykla" stambiu planu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Averojus?
A: Averroësas buvo musulmonų polimatas iš Al-Andaluso, studijavęs graikų ir islamo filosofiją, teologiją, teisę, politiką, klasikinę muziką, medicinos, psichologijos, fizikos, astronomijos, geografijos ir matematikos mokslus.
Klausimas: Kokiu laikotarpiu gyveno Averroezas?
A: Averroesas gyveno unikaliu akademinės istorijos laikotarpiu, kai susidomėjimas filosofija ir teologija musulmonų pasaulyje mažėjo, bet krikščioniškoje Europoje tik pradėjo daryti įtaką.
K: Kaip Aristotelis paveikė Averorėją?
A.: Averroesą paveikė Aristotelio idėjos. Jo paties filosofiją dažnai kritikavo kiti musulmonai.
K: Kuo jis labiausiai išgarsėjo?
A: Averroesas labiausiai išgarsėjo savo Aristotelio veikalų komentarais, kurie atgaivino Vakarų mokslininkų susidomėjimą Aristoteliu ir senovės graikų filosofija apskritai, taip pat paskatino scholastikos vystymąsi viduramžių Europoje.
K: Kaip Aristotelis buvo pamirštas nuo VI a.?
A: Nuo VI a. Aristotelis Vakaruose dažniausiai buvo užmirštas dėl to, kad trūko galimybių susipažinti su jo darbais ar žinių apie juos.
K: Kaip Averroezo interpretacijos atgaivino Vakarų mokslininkų susidomėjimą?
A.: Averroesas, komentuodamas Aristotelio veikalus, atgaivino Vakarų mokslininkų susidomėjimą Aristoteliu ir visa senovės graikų filosofija.
K: Kaip jis buvo apibūdinamas?
A.: Dėl savo įtakos Vakarų Europos visuomenei, padarytos aiškinant aristoteliškąją mintį, Averorosas vadinamas Vakarų Europos sekuliariosios minties pradininku.
Ieškoti