Kreta: didžiausia Graikijos sala ir Minojų civilizacijos lopšys

Kreta — didžiausia Graikijos sala, Minojų civilizacijos lopšys: archeologija, šafranas, prekyba, daugiakultūrė istorija ir saulėtas klimatas. Atrask Kretos paslaptis ir paveldą.

Kreta yra didžiausia Graikijos sala. Ji skiria Egėjo jūrą nuo likusios Viduržemio jūros dalies. Sala užima apie 8 336 km² ir joje gyvena maždaug 600 000 žmonių. Kreta yra svarbus kultūrinis ir istorinis centras, taip pat populiari turizmo kryptis dėl savo klimato, kraštovaizdžio ir archeologinių paminklų.

Kretoje, kaip ir Derlingajame pusmėnulyje, buvo turtingas dirvožemis, šiltas klimatas ir daug vandens. Kretiečiai mažiau laiko praleisdavo kovodami dėl pragyvenimo, todėl ėmė gaminti sudėtingus daiktus. Iš laukinių krokų žiedų, kuriais buvo apaugusi jų sala, kretiečiai rinko šafraną, naudojamą geltoniems dažams, maistui ir vaistams. Iš egiptiečių jie gaudavo turtingų audinių ir brangenybių. Iš hetitų jie išmoko naudoti geležį. Iš turtingų lydų jie išmoko naudotis pinigais. Iš foneikiečių kretiečiai gavo šiandien naudojamą abėcėlę.

Istorija ir Minojų civilizacija

Kreta buvo vienos seniausių Europos aukštųjų civilizacijų — Minojų — lopšys. Minojai (apie 2700–1450 pr. m. e.) sukūrė dideles pilis‑kompleksus (žymiausia — Knoso rūmai), išvystė jūrinę prekybą ir gamybą, kūrė spalvingas freskas, dirbinius iš tauriosios bronzos ir sudėtingas keramikos formas. Minojų kultūroje svarbi buvo ir mitologija: apie Kretoje gyvenusį karalių Miną, labirintą ir Minotaurą sklando daugybė pasakojimų.

Vėliau sala patyrė mycenėjiečių (rašmenys Linear B), o vėlesniais amžiais — senovės graikų, romėnų, Bizantijos įtaką. IX–XI a. Kreta patyrė arabų įsiveržimus, o nuo XIII a. dalis salos pateko į Venecijos valdžią, kuri paliko ryškų kultūrinį ir architektūrinį pėdsaką (pilys, uostai, fortifikacijos). XVI–XX a. metų sandūroje Kreta buvo Osmanų imperijos dalis, o XX a. pirmoje pusėje vyko kovos už salos autonomiją ir suvienijimą su Graikija. Šiuolaikinė Kreta yra Graikijos dalis nuo 1913 m. (Pilietinių permainų ir karo bei diplomatinių derybų kontekste).

Geografija ir gamta

Kretos reljefas labai įvairus: iš šiaurės pusės driekiasi lygumos ir pakrantės žemumos, viduje — kalnų grandinės. Aukščiausias masyvas yra Psiloritis (Ida kalnas) — apie 2456 m. taip pat garsios Lefka Ori (Balti kalnai). Sala turi daug tarpeklį ir tarpeklinių upelių, iš kurių žymiausias — Samaria tarpeklis, traukiantis žygeivius iš viso pasaulio.

Flora ir fauna taip pat unikali: Kretoje auga daug endeminių augalų, o žinomų gyvūnų pavyzdys — kretos krios (kri‑kri), laukinis ožkos giminaitis. Tradicinė žemdirbystė orientuota į alyvuoges, vynuoges, citrusinius vaisius, taip pat agurklius ir šafraną.

Kultūra, kalba ir paveldas

Minojų palikimas matomas archeologiniuose kasinėjimuose — Knoso, Phaistos, Malia ir Zakros rūmai. Vertingos archeologinės kolekcijos saugomos Herakliono archeologijos muziejuje, kuriame eksponuojami freskų fragmentai, keraminiai indai, metaliniai dirbiniai ir kiti radiniai. Minojų raštas Linear A lieka neiššifruotas, tuo tarpu Linear B buvo iššifruotas ir siejamas su vėlesniais graikų dialektais.

Kretietiška muzika, šokiai ir kulinarija — gyvos tradicijos. Vietinė virtuvė vertinama dėl alyvuogių aliejaus, vietinių sūrų, vyno, medaus ir žuvies patiekalų. Tradicinės šventės ir folkloras — svarbi vietos bendruomenių dalis.

Ekonomika ir turizmas

Šiuolaikinė Kreta ekonomika remiasi žemės ūkiu (alyvuogių auginimas, vynuogynai), žuvininkyste, mažu pramonės sektoriu ir ypač — turizmu. Sala kasmet pritraukia milijonus lankytojų dėl klimato, paplūdimių, istorinių paminklų ir žygių takų. Populiariausi kurortai ir miestai: Heraklionas (Heraklionas), Chanija, Rethymnas ir Agios Nikolaos.

Turistams Kreta siūlo įvairias veiklas: lankymąsi archeologinėse vietose, paplūdimius, buriavimą, pažintinius ir kulinarinius turus, žygius tarpekliais, kalnų dviračių arklides ir vietinius festivalius. Geriausias laikas keliauti — vėlyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo, kai oras malonus ir ne toks perpildytas kaip vasarą.

Praktinė informacija

• Transportas: saloje yra keli oro uostai (Heraklionas, Chanija, Sitia), taip pat gerai išvystyta keltų linijų sistema, jungiant salą su žemynu ir kitomis salomis.
• Klimatas: tipinis Viduržemio jūros klimatas — karštos, sausringos vasaros ir švelnios, drėgnos žiemos.
• Saugumas ir sveikata: Kreta yra saugi turistinė kryptis, tačiau rekomenduojama laikytis įprastų sveikatos ir saugumo priemonių, naudoti apsaugą nuo saulės ir gerti pakankamai skysčių karštomis dienomis.

Kreta — sala, kurioje susijungia senovės civilizacijų palikimas, įspūdinga gamta ir gyvybinga šiuolaikinė kultūra. Ji išlieka svarbi tiek archeologų, tiek keliautojų akiai bei širdžiai.

Kretos sostinė

Kretiečiai išsirinko karalius, kurie juos valdė po septynerius metus. Karalius buvo žinomas kaip Minosas, o žmonės - kaip minojiečiai. Kretos sostinė buvo Knosas (nos' us). Ant sienų puikavosi gražios frizai (puošnios juostos). Buvo naudojamas dvigubo ašies simbolis, kuris, manoma, simbolizavo karaliaus valdžią. Sostas buvo tik sėdynė su aukštu atlošu, o kilmingieji turėjo tik suolus sėdėti. Tačiau suolai buvo padengti raudonu ir baltu tinku. Ant sienų buvo nutapytos žuvys, delfinai ir jūros dumbliai. Karalienė turėjo savo atskirus laiptus, kad galėtų eiti į viršų netrukdydama vyrams. Keliuose rūmų kambariuose stovėjo šešių pėdų aukščio stiklainiai, kuriuose buvo laikomi kviečiai, aliejus, dažai ir kiti daiktai.

Graikija ir Kreta

Kretos gyvenimas

Religija

Kretos Minojos kultūra prasidėjo prieš 4700 metų. Gerai žinomi Knoso rūmai - tai labirintas. Lankytojai labirinte pasiklysdavo nebent pasinaudoję už nugaros esančia virvele, kad rastų kelią atgal. Pasakojama, kad šioje vietoje gyveno Minotauras - pusiau bulius, pusiau žmogus. Kasmet Minotaurui buvo aukojami septyni jaunuoliai ir septynios merginos. Daugelis tyrinėtojų mano, kad aukos jaučiui buvo aukojamos, nes kretiečiai manė, kad žemės drebėjimo garsas - tai įsiutęs bulius.

Kretiečiai taip pat garbino Didžiąją motiną Kibelę, arba Gyvatės deivę. Dažnai jos atvaizdas būdavo iškalamas auksu papuoštose statulose su aplink rankas susuktomis gyvatėmis. Buvo manoma, kad gyvatės saugo namus, todėl kiekvienuose namuose buvo specialus kambarys gyvatėms. Kartais patogioje vietoje būdavo pastatomas staliukas su išpjautais grioveliais, kad gyvatės galėtų gurkštelėti pieno iš puodelio.

Žaidimai ir menas

Kretiečiai mėgo žaidimus, maistą, lengvąją atletiką, muziką ir gražius drabužius. Jie pirmieji pastatė akmeninius teatrus, kuriuose daugybę žmonių linksmino paradai ir muzika. Merginos netgi galėjo padėti bulių kovotojams. Vykstant bulių kovoms, minojiečiai buliaus neužmušdavo, tačiau kovotojas vyras turėdavo sugriebti puolančio buliaus ragus, užmesti gyvūnui ant nugaros ir nusileisti ant žemės; mergina padėdavo kovotojui išlaikyti pusiausvyrą.

Drabužiai

Moterys dėvėjo ilgus, pilnus sijonus labai mažais liemenėliais, sudėtingas šukuosenas ir daug papuošalų. Vyrai nešiojo mažus dirželius aplink juosmenį. Jie skutosi akmenimis, dantis trindavo pemza, o kūno plaukus degindavo kirpėjas.

Maistas

Kretiečiai valgė žuvį, paukščius ir jautieną. Jie valgė įvairiais būdais paruoštus miežius, daug sūrio, riešutų ir medaus. Jie manė, kad karvės pieną geria tik necivilizuoti žmonės, todėl vietoj jo gėrė ožkos pieną. Kretiečiai dainavo, žaidė žaidimus ir spėliojo mįsles. Nors valgė pirštais, prieš patiekdami maistą, jį supjaustydavo mažais gabalėliais.

Kraštovaizdis Kretoje

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Kreta?

K: Kas skiria Egėjo jūrą nuo likusios Viduržemio jūros dalies?

K: Kodėl kretiečiai mažiau laiko kovojo dėl gyvenimo?

K: Ką kretiečiai gamino iš laukinių krokų žiedų?

K: Ką kretiečiai gavo iš egiptiečių?

K: Ko kretiečiai išmoko iš hetitų?

K: Ką kretiečiai gavo iš foneičių?

Paieška pagal raidę